Kamilė Burbaitė1, Justina Ramanavičiūtė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Lack of iron- the most common eating disorder in the world. It is estimated that 30-50% of the world’s population has iron deficiency anemia, and most of these people live in developing countries. An adult person has an average of 2-6 g of iron, depending on body weight. Of these, 70 percent are erythrocytes in hemoglobin and 10 percent in enzymes and myoglobin, while circulating iron in plasma contains only 3-4 mg. Iron bound to ferritin in hepatocytes and macrophages (iron depots) accounts for 20 percent of total human iron. Anemia is not a disease by itself, it occurs for many reasons, so targeted treatment of this disease begins with finding the cause and eliminating it. The disease is caused by starvation, insufficient intake of iron with food, vegetarianism, copious loss of blood from the gastrointestinal tract and in women during menstruation, due to various diseases of the gastrointestinal tract, which interfere with the absorption of iron in the body. Iron deficiency anemia occurs when a change in blood tests is observed: decreased hemoglobin, microcytes, hypochromic erythrocytes, and decreased iron stores. Symptoms reflect hypoxic functioning due to decreased hemoglobin content and concentration in erythrocytes, which impairs the delivery of oxygen to tissues, resulting in insufficient provision of the body’s needs [1], [2].
Laboratory values corresponding to iron deficiency or iron deficiency anemia are: mean erythrocyte size (MCV) less than 80 fL, increased erythrocyte distribution width, decreased reticulocyte count, decreased ferritin, decreased serum iron, increased total iron binding capacity and decreased iron binding capacity saturation level [3].
Ferritin levels below 15 ng / ml are the only test results that are most indicative of iron deficiency in adults (less than 12 ng / ml in children) [3]. Although historically, oral iron supplements have been administered 2-3 times daily, more recent data suggest that once daily dosing may improve absorption and reduce gastrointestinal side effects. Iron intake is also increased by food intake, as vitamin C in foods improves iron absorption (coffee or tea that interfere with absorption should be avoided) [4].
In some patients, including those with inflammatory bowel disease, chronic kidney disease, or chronic heart failure, intravenous iron therapy may be considered. An indication for such treatment could also be the second or third trimester of pregnancy or any patient who is intolerant to or has impaired oral iron uptake [5], [6].
Keywords: iron deficiency, anemia, ferritin, transferrin, reticulocytes, hemoglobin, microcytic hypochromic erythrocytes.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
183
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (19), p. 183-188
Iron deficiency anemia. Etiology, pathogenesis, diagnosis,
treatment
Kamilė Burbaitė
1
, Justina Ramanavičiūtė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Lack of iron- the most common eating disorder in the world. It is estimated that 30-50% of the world's population
has iron deficiency anemia, and most of these people live in developing countries. An adult person has an average
of 2-6 g of iron, depending on body weight. Of these, 70 percent are erythrocytes in hemoglobin and 10 percent
in enzymes and myoglobin, while circulating iron in plasma contains only 3-4 mg. Iron bound to ferritin in
hepatocytes and macrophages (iron depots) accounts for 20 percent of total human iron. Anemia is not a disease
by itself, it occurs for many reasons, so targeted treatment of this disease begins with finding the cause and
eliminating it. The disease is caused by starvation, insufficient intake of iron with food, vegetarianism, copious
loss of blood from the gastrointestinal tract and in women during menstruation, due to various diseases of the
gastrointestinal tract, which interfere with the absorption of iron in the body. Iron deficiency anemia occurs when
a change in blood tests is observed: decreased hemoglobin, microcytes, hypochromic erythrocytes, and decreased
iron stores. Symptoms reflect hypoxic functioning due to decreased hemoglobin content and concentration in
erythrocytes, which impairs the delivery of oxygen to tissues, resulting in insufficient provision of the body's
needs [1], [2].
Laboratory values corresponding to iron deficiency or iron deficiency anemia are: mean erythrocyte size (MCV)
less than 80 fL, increased erythrocyte distribution width, decreased reticulocyte count, decreased ferritin,
decreased serum iron, increased total iron binding capacity and decreased iron binding capacity saturation level
[3].
Ferritin levels below 15 ng / ml are the only test results that are most indicative of iron deficiency in adults (less
than 12 ng / ml in children) [3]. Although historically, oral iron supplements have been administered 2-3 times
daily, more recent data suggest that once daily dosing may improve absorption and reduce gastrointestinal side
effects. Iron intake is also increased by food intake, as vitamin C in foods improves iron absorption (coffee or tea
that interfere with absorption should be avoided) [4].
In some patients, including those with inflammatory bowel disease, chronic kidney disease, or chronic heart
failure, intravenous iron therapy may be considered. An indication for such treatment could also be the second or
third trimester of pregnancy or any patient who is intolerant to or has impaired oral iron uptake [5], [6].
Keywords: iron deficiency, anemia, ferritin, transferrin, reticulocytes, hemoglobin, microcytic hypochromic
erythrocytes.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
184
Geležies stokos anemija. Etiologija, patogenezė, diagnostika,
gydymas
Kamilė Burbaitė
1
, Justina Ramanavičiūtė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas.
Santrauka
Geležies stoka – dažniausias mitybos sutrikimas pasaulyje. Manoma, kad 30–50% pasaulio gyventojų turi geležies
stokos anemiją, ir dauguma šių asmenų gyvena besivystančiose šalyse. Suaugusio žmogaus organizme
vidutiniškai yra 2–6 g geležies, atsižvelgiant į kūno svorį. Iš jų 70 procentų yra eritrocitų hemoglobine ir 10
procentų – fermentuose ir mioglobine, tuo tarpu cirkuliuojančios geležies plazmoje yra tik 3-4 mg. Geležis,
prisijungusi prie feritino hepatocituose ir makrofaguose (geležies depuose), sudaro 20 procentų viso žmogaus
geležies kiekio. Anemija nėra savarankiška liga, ji pasireiškia dėl daugybės priežasčių, todėl tikslingas šios ligos
gydymas prasideda nuo priežasties suradimo ir jos šalinimo. Liga pasireiškia dėl badavimo, nepakankamo geležies
gavimo su maistu, vegetarizmo, gausaus kraujo netekimo iš virškinamojo trakto bei moterims menstruacijų metu,
dėl įvairių virškinamojo trakto ligų, kurios trikdo geležies pasisavinimą organizme. Geležies stokos mažakraujystė
pasireiškia tada, kai stebimas pokytis kraujo tyrimuose: sumažėjęs hemoglobino kiekis, mikrocitiniai,
hipochrominiai eritrocitai ir sumažėjusios geležies atsargos. Simptomai atspindi hipoksinį funkcionavimą, nes
eritrocituose yra sumažėjęs hemoglobino kiekis ir koncentracija, todėl sutrinka deguonies pristatymas į audinius,
to pasekoje nepakankamai užtikrinami organzimo poreikiai [1], [2].
Laboratorinės vertės, atitinkančios geležies trūkumą ar geležies stokos anemiją, yra: vidutinis eritrocitų dydis
(MCV) mažesnis nei 80 fL, padidėjęs eritrocitų pasiskirstymo plotis, sumažėjęs retikulocitų skaičius, sumažėjęs
feritino kiekis, sumažėjęs geležies kiekis serume, padidėjęs bendras geležies surišimo pajėgumas ir sumažėjęs
transferino prisotinimo lygis [3].
Mažesnis nei 15 ng / ml feritino kiekis yra vienintelis tyrimo rezultatas, labiausiai rodantis geležies trūkumą
suaugusiesiems (mažesnis nei 12 ng / ml vaikams) [3].
Nors istoriškai geriamieji geležies papildai buvo vartojami 2–3 kartus per dieną, naujesni duomenys rodo, kad 1
kartą per parą vartojama dozė gali pagerinti absorbciją ir sumažinti nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui.
Taip pat geležies pasisavinimą didina jos vartojimas valgio metu, nes maisto produktuose esantis vitaminas C
pagerina geležies absorbciją (reiktėtų vengti kavos ar arbatos, trukdančios absorbcijai) [4].
Kai kuriems pacientams, įskaitant tuos, kurie serga uždegimine žarnyno liga, lėtine inkstų liga ar lėtiniu širdies
nepakankamumu, gali būti svarstoma į/v geležies terapija. Taip pat tokiam gydymui indikacija gelėtų būti nėštumo
antrasis ar trečiasis trimestras arba bet kuris pacientas, kuris netoleruoja geriamosios geležies arba yra sutrikęs jos
pasisavinimas [5], [6].
Raktažodžiai: geležies stoka, mažakraujystė, feritinas, transferinas, retikuliocitai, hemoglobinas, mikrocitiniai
hipochrominiai eritrocitai.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
185
Etiologija
Geležies stokos trūkumas vystosi dėl daugelio
priežasčių. Svarbiausios yra šios:
1. Fiziologiškai padidėjęs geležies poreikis dėl greito
augimo ar vystymosi [1], [2].
2. Nepakankamas geležies gavimas su maistu. Jis gali
būti dėl badavimo arba vegetarizmo. Taip pat jeigu
anksti pradedamas ir ilgai tęsiamas vaikų maitinimas
karvės pienu arba ilgas maitinimas motinos pienu,
neskiriant papildomų maisto produktų nuo 6 mėnesių
amžiaus [1], [2].
3. Sumažėjusi geležies absorbcija iš virškinamojo trakto.
Dėl įvairių vaistų vartojimo ar skrandžio ir plonosios
žarnos ligų, tokių kaip malabsorbcija, uždegiminė
žarnyno liga, užsitęsęs viduriavimas, alerginė
gastroeneteropatija ir kt [1], [2].
4. Lėtinis kraujo netekimas iš virškinamojo trakto,
endometriumo, šlapimo takų ar kitų organzimo vietų
[1], [2].
5. Ūminis kraujo netekimas [1], [2].
6. Keli mechanizmai, susiję su uždegimu (pvz.,
Uždegiminėmis ir autoimuninėmis ligomis), kai
eritropoezę veikia net kūno geležies atsargos, esančios
referenciniame diapazone [7].
7. Genetika (paveldima geležies stokos anemija) [2].
Geležies stokos anemija gali pasireikšti bet kuriame
amžiuje, tačiau ypač būdinga:
• Neišnešiotiems arba mažo gimimo svorio kūdikiams
dėl greito postnatalinio augimo greičio [1], [2].
• Kūdikiams, vyresniems nei 4 mėnesiai, kurie žindomi
motinos pienu ir neprimaitinami, dėl to jiems trūksta
geležies [8].
• Mažiems vaikams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams,
ypač jei jie vartoja daug karvės pieno, nes karvės
pienas slopina geležies pasisavinimą [1], [2].
• Paaugliams, ypač merginoms, augimo šuolių metu [1],
[2].
• Reprodukcinio amžiaus moterims (ypač nėščioms
moterims ir toms, kurių menstruacijos būna gausios ir
ilgos) [9].
Patogenezė
Geležis yra svarbi, kadangi įeina į hemoglobino,
ferintino ir hemosiderino, mioglobino, fermentų
sudėtį. Geležis į žmogaus organzimą patenka su
maistu. Yra skiriamos dvi geležies formos: hemo ir ne
hemo geležis. Hemo geležis yra randama gyvulinės
kilmės maisto produktuose (mėsa, žuvis, kepenys,
kraujas), o ne hemo geležis yra randama augalinės
kilmės produktuose (daržovėse, vaisiuose,
grūdiniuose produktuose). Hemo geležis yra geriau
pasisavinama lyginant su ne hemo geležimi.
Kalbant apie patogenezę geležis absorbuojama
proksimalinėje plonosios žarnos dalyje, nors aktyvi
absorbcija vyksta per dvivalentį metalo transporterį-1,
kuris yra proksimaliniame dvylikapirštės žarnos
paviršiuje. Geležies absorbcijai iš virškinamojo
traksto svarbi rūgštinė terpė, kurią dažniausiai sudaro
maisto produktuose esantis vitaminas C. Esant
įvairioms skrandžio opejimo formoms ar kitoms
gastroeneterologinėms patologijoms stebima maža
geležies absorbcija iš virškinamojo traksto, vystosi
geležies malabsorbcija [10].
Feroportino / hepcidino ašis taip pat yra kritiškai
svarbi geležies homeostazei. Hepcidinas, 25
aminorūgščių peptidas, gaminamas hepatocitų per
sudėtingus reguliavimo mechanizmus, jis per
kraujotaką pasiskirsto tikslinėse vietose, kur
prisijungia prie savo receptoriaus ferroportino.
Feroportinas ekspresuojamas dvylikapirštės žarnos
enterocitų bazolateraliniame paviršiuje, kur jis veikia
kaip ląstelių geležies eksportuotojas. Padidėjęs
hepcidino kiekis riboja ferroportino įterpimą į
membraną, blokuodamas geležies išsiskyrimą, o
geležimi apkrauti enterocitai per natūralų epitelio
atsinaujinimo ciklą sumažina geležies kiekį, tai yra
pagrindinis geležies pertekliaus pašalinimo
mechanizmas. Todėl, kai organizme gausu geležies,
hepcidino koncentracija yra didelė ir geležies
patekimas į kraujotaką yra mažesnis. Priešingai, esant
geležies trūkumui, hepcidino kiekis yra mažas ir
aktyviai geležis patenka į kraujotaką [11].
Normaliomis sąlygomis geležies homeostazė yra
griežtai reguliuojama. Tipinis kasdienio elementinės
geležies nuostolis yra 0,25–0,75 mg geležies,
prarastos dėl žarnyno epitelio ląstelių ir
mikroskopinio kraujavimo iš virškinimo trakto.
Kraujo netekus kasdien 0,5–1,5 ml / d., išmatų masės
– 150 g, o cirkuliuojančio hemoglobino kiekio – 15 g
/ dl, išmatose hemoglobino koncentracija yra 0,5–1,5
mg / g. Vidutinis dienos geležies nuostolis yra
maždaug 1 mg, kurį tiksliai subalansuoja tas pats
geležies absorbcijos kiekis. Kadangi plonosios žarnos
absorbcinė geležies galia gali padidėti dėl geležies
trūkumo, geležies trūkumas atsiranda tik tada, kai
geležies nuostoliai viršija plonosios žarnos absorbcinį
pajėgumą [12], [26].
Diagnostika
Klinika
Geležies trūkumas dažnai būna besimptomis, kai jis
vystosi lėtai ir tampa lėtinis; galima atkreipti dėmesį į
žemą hemoglobino kiekį ar mikrocitinius rodiklius
kraujo tyrime.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
186
Tačiau dažniausiai geležies stokos anemija pasireiškia
kliniškai.
1. Hipoksinis funkcionavimas: Galvos skausmas,
nuovargis, fizinio krūvio sukeltas dusulys, bloga
ištvermė, kūdikiai gali būti mieguisti ar irzlūs jeigu
yra netinkamai maitinami [4].
2. Nepakankamas geležies kiekis audiniuose pasireiškia
astenovegetaciniais simptomais: sunku susikaupti,
sumažėjęs produktyvumas arba blogi mokymosi
rezultatai, šalčio netoleravimas, neramių kojų
sindromas moterų alopecija, pica (potraukis /
valgymas neįprastų medžiagų, tokių kaip purvas ar
krakmolas) ir pagofagija (potraukis ir ledo valgymas)
[9], [4], [13].
3. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai: tachikardija
(net ir ramybės metu), sistolinis ūžesys. Nenormalus
ortostatinis kraujospūdis, kuris keičiasi jei kraujo
netekimas yra greitas ir dėl to sumažėja jo tūris [2].
4. Būdingiausi simptomai, kurie matomi išoriškai: odos,
junginės ir nagų blyškumas. Oda sausa ir šiurkšti.
Plaukai pašiurkštėję ir slenkantys. Nagai deformavę ir
lūžinėjantys. Gali būti išryškėjęs angulinis stomatitas,
liežuvio spenelių atrofija [2].
Laboratoriniai tyrimai
Esant progresuojančiam geležies trūkumui, vyksta
daugybė biocheminių ir hematologinių reiškinių.
Pirma, audinių geležies atsargos yra išeikvotos. Šį
išsekimą atspindi sumažėjęs feritino – geležies
kaupimo baltymo – kiekis serume, kuris pateikia kūno
geležies atsargų įvertį, jei nėra uždegiminės ligos.
Toliau sumažėja geležies kiekis serume, padidėja
serumo (serumo transferino) jungiamumas su
geležimi, o transferino prisotinimas nukrenta žemiau
normos. Mažėjant geležies atsargoms, geležis tampa
nepajėgia kompleksuoti su protoporfirinu, kad
susidarytų hemoglobinas. Kaupiasi laisvi eritrocitų
protoporfirinai, sutrinka hemoglobino sintezė. Šiuo
metu geležies trūkumas pereina į geležies stokos
anemiją. Kiekvienoje ląstelėje esant mažiau
hemoglobino, raudonieji kraujo kūneliai (RBC) tampa
mažesni ir skiriasi. Eritrocitų dydžio kitimas
matuojamas didėjant raudonųjų ląstelių pasiskirstymo
plotui (RDW). Šie pokyčiai siejami su vidutinio
korpuso tūrio (MCV) ir vidutiniu hemoglobino
koncentracijos (MCH) sumažėjimu. Dėl MCV raidos
pokyčių mikrocitozei atpažinti reikia naudoti su
amžiumi susijusius standartus. Eritrocitų skaičius taip
pat mažėja. Retikulocitų procentas gali būti normalus
arba vidutiniškai padidėjęs, tačiau absoliutus
retikulocitų skaičius rodo nepakankamą atsaką į
anemijos laipsnį. Kraujo tepinėlis parodo
hipochrominius, mikrocitinius eritrocitus, kurių
ląstelių dydis labai skiriasi. Dažnai matomi
eliptocitiniai arba cigaro formos eritrocitai.
Padidėjusio tirpaus transferino receptoriaus ir
sumažėjusios retikulocitų hemoglobino
koncentracijos nustatymas suteikia labai naudingus ir
ankstyvus geležies trūkumo rodiklius, tačiau šių
tyrimų galimybės yra ribotos [14].
Geležies mažakraujystės laipsniai:
• Lengvas, kai Hb 120-90 g/l;
• Vidutinis, kai Hb 90-70 g/l;
• Sunkus, kai Hb <70 g/l (indikacija skirti eritrocitų
masės transfuziją).
Tipiniai kraujo tyrimo pakitimai:
• Eritrocitų skaičius normalus arba padidėjęs;
• Sumažėjęs Hb kiekis;
• MCV < 76fl – mikrocitozė;
• MCH < 27 pg – hipochromija;
• MCHC < 330 g/l;
• Anizocitozė, poikilocitozė;
• Sumažėjęs geležies kiekis serume;
• Sumažėjęs feritino kiekis serume;
• Sumažėjės transferino įsotinimas geležimi;
• Padidėjęs transferino kiekis;
• Padidėjęs transferino receptorių kiekis [15].
Pacientams, kuriems diagnozuota geležies stokos
anemija, rekomenduojama atlikti GI tyrimą, įskaitant
viršutinę endoskopiją ir kolonoskopiją, ieškoti
geležies netekimo šaltinio [15].
Gydymas
Daugumai pacientų, kurie neturi gretutinių ligų,
kurios turėtų įtakos geležies absorbcijai, gydymas
skiriamas geriamąja geležies druska (pvz., Geležies
sulfatu, geležies gliukonatu) mažiausiai 3 mėnesius.
Suaugusiesiems ir paaugliams anemijos korekcijai
rekomenduojama vartoti 60–120 mg elementinės
geležies per parą [4]. Naujagimiams, kūdikiams ir
vaikams rekomenduojama 3–6 mg elementinės
geležies /kg/per parą [16]. Geriamieji geležies
preparatai turi skirtingą elementinės geležies
procentinę dalį ir nėra tiesiogiai keičiami miligramais
miligramu; viena forma nelaikoma reikšmingai
pranašesne už kitą, nors žarnyne padengtas ir
uždelstas išsiskyrimas gali būti blogai absorbuojamas
[6].
Nėra apibrėžtos geležies skyro schemos, kuri būtų
efektyviausia. Įrodymai rodo, kad prieš tai vartojant
2–3 dozes per parą tuščiu skrandžiu, pasireiškia
reikšmingas virškinimo trakto nepageidaujamas
poveikis, o po pirmosios dienos dozės gali sumažėti
absorbuojamos geležies kiekis su kiekviena kita doze
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
187
[17], [18]. Neigiamas poveikis yra pykinimas,
vėmimas, vidurių užkietėjimas ir metalo skonis; gali
atsirasti juodos išmatos [1]. Geležies vartojimas
valgio metu gali sumažinti neigiamą poveikį, tačiau
reikia atsižvelgti į maisto poveikį geležies absorbcijai
[4]. Absorbcija padidėja kartu vartojant vitaminą C ir
(arba) mėsos baltymus. Absorbcija sumažėja kartu
vartojant kalcio turinčius maisto produktus (pvz.,
grūdus, ankštinius augalinius produktus), tačiau šis
poveikis sušvelninamas papildant vitaminu C.
Absorbciją mažina tiek arbata, tiek kava [4].
Kūdikiams ir vaikams rekomenduojama bendrą paros
dozę padalyti į 1–3 dozes ir skirti tarp valgių su
sultimis [19].
Medikamentinis gydymas:
Geležies geriamasis tirpalas.
• Naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai: 3–6 mg
elementinės geležies / kg / per parą p/os (padalijant į
1–3 dozes per dieną) 4 savaites;
• Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama skirti
60 mg per parą.
• Būtina kartoti kraujo tyrimus ir vertinti anemiją:
hemoglobino padidėjimas 1 g / dl ar daugiau arba
hematokrito padidėjimas 3% ar daugiau patvirtina
diagnozę. Jei diagnozė pasitvirtina, gydymą tęsti dar
2-3 mėnesius, tada pakartoti anemijos patikrinimą.
• Gali būti naudojamos mažesnės dozės, tačiau
korekcija bus vykdoma lėčiau.
Geležies tabletės.
• Suaugusiesiems ir paaugliams: 60 mg elementinės
geležies p/os 1–3 kartus per parą 4 savaites.
• Pakartoti kraujo tyrimus dėl anemijos patikrinimo:
hemoglobino padidėjimas 1 g / dl ar daugiau arba
hematokrito padidėjimas 3% ar daugiau patvirtina
187
ozes
187
se. Jei
187
ozes
187
se pasitvirtina, gydymą
tęsti dar 2-3 mėnesius, tada pakartoti anemijos
patikrinimą.
• Gali būti naudojamos mažesnės
187
ozes, tačiau
korekcija bus vykdoma lėčiau.
Peroralinis geležies maltolis.
• Paprastai nesukelia pykinimo, pilvo pūtimo ir vidurių
užkietėjimo, kas yra pastebima gydant geležies
druska.
• Geriamojo preaparato gydymo galimybė pacientams,
sergantiems uždegimine žarnyno liga arba lėtine
inkstų liga.
• Geležies Maltol geriamoji kapsulė. Suaugusieji: 30
mg p/os du kartus per parą, vartojamas nevalgius.
Gydymo trukmė priklausys nuo geležies trūkumo
sunkumo, tačiau paprastai reikia gydyti mažiausiai 12
savaičių. Gydymas turi būti tęsiamas tol, kol reikia,
kol feritino koncentracija bus normali [20].
Parenterinės geležies dozę galima apskaičiuoti pagal
Ganzoni formulę: bendras geležies trūkumas (mg) =
kūno svoris (kg) × 0,24 × (tikslas – faktinis
hemoglobinas [g / L]) + 500 [21].
Skubi pagalba – hemotransfuzija.
• Nėščios moterys, kurių hemoglobino lygis yra
mažesnis nei 6 mg / dL, kad būtų išvengta vaisiaus
sergamumo ir mirtingumo [21].
• Pacientai, sergantys sunkia anemija, susijusia su
ūminiais širdies ir kraujagyslių sistemos simptomais
(pvz., Ūminiu širdies nepakankamumu ar ūminiu
koronariniu sindromu)
o Daugelyje perpylimo rekomendacijų hemoglobino
perpylimo riba yra nuo 7 iki 8 mg / dl [22], [23], [24].
o Nacionalinio sveikatos priežiūros instituto
rekomendacijose pacientams, sergantiems ūminiu
koronariniu sindromu, rekomenduojama taikyti
liberalesnę kraujo perpylimo ribą nuo 8 iki 10 g / dl
[25].
Literatūros sąrašas
1. Camaschella C: Iron-deficiency anemia. N Engl J
Med. 373(5):485-6, 2015
2. Lopez A et al: Iron deficiency anaemia. Lancet.
387(10021):907-16, 2016
3. Cascio MJ et al: Anemia: evaluation and
diagnostic tests. Med Clin North Am. 101(2):263-
84, 2017
4. DeLoughery TG: Iron deficiency anemia. Med
Clin North Am. 101(2):319-32, 2017
5. Percy L et al: Iron deficiency and iron deficiency
anaemia in women. Best Pract Res Clin Obstet
Gynaecol. 40:55-67, 2017
6. Auerbach M et al: How we diagnose and treat iron
deficiency anemia. Am J Hematol. 91(1):31-8,
2016
7. Camaschella C: New insights into iron deficiency
and iron deficiency anemia. Blood Rev.
31(4):225-33, 2017
8. Baker RD et al: Diagnosis and prevention of iron
deficiency and iron-deficiency anemia in infants
and young children (0-3 years of age). Pediatrics.
126(5):1040-50, 2010
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
188
9. Powers JM et al: Diagnosis and management of
iron deficiency anemia. Hematol Oncol Clin North
Am. 28(4):729-45, vi-vii, 2014
10. Ganz T., and Nemeth E.: Hepcidin and iron
homeostasis. Biochim Biophys Acta 2012; 1823:
pp. 1434-1443
11. Camaschella C.: Iron and hepcidin: a story of
recycling and balance. Hematology Am Soc
Hematol Educ Program 2013; 2013: pp. 1-8
12. Abbaspour N., Hurrell R., and Kelishadi R.:
Review on iron and its importance for human
health. J Res Med Sci 2014; 19: pp. 164-174
13. Miao D et al: A meta-analysis of pica and
micronutrient status. Am J Hum Biol. 27(1):84-93,
2015
14. Jennifer A. Rothman: Iron-Deficiency Anemia.
Nelson Textbook of Pediatrics, Chapter 482,
2522-2526.e1
15. Laboratory Studies Differentiating the Most
Common Microcytic Anemias. From Kliegman
RM et al: Nelson textbook of pediatrics, ed 19,
Philadelphia, 2011, Saunders.
16. American Academy of Pediatrics Committee on
Nutrition: Iron Pediatric Nutrition Handbook. 6th
ed. Elk Grove Village, IL: American Academy of
Pediatrics; 2009:403-22
17. Rimon E et al: Are we giving too much iron? Low-
dose iron therapy is effective in octogenarians. Am
J Med. 118(10):1142-7, 2005
18. Stoffel NU et al: Iron absorption from oral iron
supplements given on consecutive versus alternate
days and as single morning doses versus twice-
daily split dosing in iron-depleted women: two
open-label, randomised controlled trials. Lancet
Haematol. 4(11):e524-33, 2017
19. Sills R: Iron-deficiency anemia. In: Kliegman RM
et al, eds: Nelson Textbook of Pediatrics. 20th ed.
Philadelphia, PA: Elsevier; 2016:2323-26.e1
20. ACCRUFER (ferric maltol) capsules, for oral use.
HIGHLIGHTS OF PRESCRIBING
INFORMATION; Initial U.S. Approval: 2019
21. American College of Obstetricians and
Gynecologists: ACOG Practice Bulletin No. 95:
anemia in pregnancy. Obstet Gynecol. 112(1):201-
7, 2008
22. Retter A et al: Guidelines on the management of
anaemia and red cell transfusion in adult critically
ill patients. Br J Haematol. 160(4):445-64, 2013
23. Carson JL et al: Red blood cell transfusion: a
clinical practice guideline from the AABB*. Ann
Intern Med. 157(1):49-58, 2012
24. Carson JL et al: Transfusion thresholds and other
strategies for guiding allogeneic red blood cell
transfusion. Cochrane Database Syst Rev.
2016(10):CD002042, 2016
25. National Institute for Health and Clinical
Excellence: Transfusion: NICE guideline NG24.
NICE website. Published November 2015.
Accessed October 24, 2018.
http://www.nice.org.uk/guidance/ng24/evidence/f
ull-guidance-2177160733
26. Forbes A: Iron and parenteral nutrition.
Gastroenterology. 137(5 Suppl):S47-54, 2009