https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.10
Influenza during pregnancy: literature review
Inga Vasilevskytė
1
, Virginija Paliulytė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicince, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Department of Family Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Influenza is one of the most common upper respiratory tract infections, which is especially
dangerous for pregnant women and newborns. Due to changes in the immune system, cardiovascular and
respiratory systems, complications of influenza occur more often in pregnant women than in the general
population and are associated with unfavorable pregnancy and childbirth outcomes: premature birth, spontaneous
abortion, fetal death. It has been scientifically proven that flu vaccinations are safe during pregnancy and protect
the future newborn even up to 6 months. after birth. In the case of severe influenza infection and the occurrence
of complications, pregnant women should be prescribed antiviral drugs.
Aim: to review the influenza virus effects on the outcome of pregnant women and fetus, to evaluate the safety
and efficacy of antiviral treatment and to assess the benefit-risk of vaccination.
Methods: Literature review based on PubMed, Medline, Web of Science scientific databases. A total of 100
articles were found, of which 80 articles were analyzed using the following inclusion criteria: publications in
English over the last 15 years, keywords were used influenza, pregnancy, vaccine, antiviral therapy, consequences.
Results: According to research, flu-related adverse effects are more common in pregnant women compared to the
general population. The most effective way to protect the mother and fetus is vaccination. It has been proven that
vaccinations do not cause fetal malformations and do not complicate the course of pregnancy. In case of co-
morbidities, it is recommended to prescribe antiviral treatment for a severe course of the disease.
Conclusions: Pregnant women are at higher risk of complications from the virus infection. Antiviral treatment is
safe and should be given immediately. Vaccination against influenza should be recommended in all pregnant
women, because it is safe and effective and reduces morbidity and mortality in both women and fetal.
Keywords: influenza, pregnancy, influenza vaccine, antiviral therapy, consequences
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (5), p. 91-106, https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.10
91
Gripas nėštumo metu: literatūros apžvalga
Inga Vasilevskytė
1
, Virginija Paliulytė
2
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Šeimos medicinos katedra, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Gripas yra viena iš dažniausių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kuri yra ypač pavojinga nėščiosioms
ir naujagimiams. Dėl imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pokyčių nėščiosioms
dažniau pasireiškia gripo komplikacijos ir yra susiję su nepalankiomis nėštumo ir gimdymo baigtimis:
priešlaikiniu gimdymu, savaiminiu persileidimu, vaisiaus žūtimi. Moksliškai įrodyta, jog skiepai nuo gripo yra
saugūs nėštumo laikotarpiu ir apsaugo būsimą naujagimį net iki 6 mėn. po gimimo. Esant sunkiai gripo infekcijai
ir pasireiškus komplikacijoms, nėščiosioms turėtų būti skiriami priešvirusiniai vaistai.
Darbo tikslas. Apžvelgti gripo viruso paplitimą tarp nėščiųjų, jo poveikį nėštumo ir gimdymo baigčiai, įvertinti
antivirusinio gydymo saugumą ir efektyvumą bei vakcinacijos naudos bei galimos rizikos santykį.
Metodai. Atlikta literatūros apžvalga PubMed, Medline, Web of Science mokslinių duomenų bazėmis. Iš viso
buvo rasta 100 straipsnių, iš kurių išanalizuota 80 straipsnių taikant šiuos įtraukimo kriterijus: pastarųjų 15 metų
publikacijos anglų kalba, paieškai naudoti raktiniai žodžiai: gripas, nėštumas, vakcina, priešvirusinis gydymas,
pasekmės.
Rezultatai. Remiantis moksliniais tyrimais nėščiosioms dažniau pasireiškia su gripu susijusios nepageidaujamos
pasekmės lyginant su bendra populiaciją. Efektyviausias būdas apsaugoti motiną ir vaisių yra vakcinacija. Įrodyta,
jog skiepai nesukelia vaisiaus apsigimimų, neapsunkina nėštumo eigos. Esant gretutiniams susirgimams, sunkiai
ligos eigai rekomenduojama skirti antivirusinį gydymą. Išvados: Nėščioms moterims yra didesnė gripo sukeliamų
komplikacijų rizika, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Priešvirusinis gydymas yra saugus ir turėtų būti skiriamas
nedelsiant įtariant gripą. Visoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, nes
vakcina yra saugi ir efektyvi bei sumažina tiek nėščiosios, tiek vaisiaus sergamumą ir mirtingumą.
Raktažodžiai: gripas, nėštumas, gripo vakcina, priešvirusinis gydymas, pasekmės
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
1. Įvadas
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija,
sukelianti didelį sergamumą ir mirtingumą rizikos
grupėse, pavyzdžiui, nėščioms moterims ir
kūdikiams [1–3]. Dėl fiziologinių ir imunologinių
pokyčių, įskaitant sumažėjusį kvėpavimo tūrį ir
plaučių talpą, padidėjusį deguonies poreikį bei
selektyvių T ląstelių sukelto imuniteto slopinimą,
dėl kurio pablogėja motinos reakcija į infekciją,
pasireiškia didesnė komplikacijų rizika [1,3,4].
Pastebėta, kad net ir sezoninio gripo metu nėščioms
gresia 18 kartų didesnė hospitalizavimo rizika,
lyginant su nenėščiomis moterimis, o rizika yra
didžiausia vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu [9,10].
Gripas taip pat yra susijęs su nepalankiomis nėštumo
ir gimdymo baigtimis [11,12]. Manoma, kad
nėščioms moterims kyla didesnė sergamumo ir
mirtingumo nuo gripo rizika dėl nėštumo metu
vykstančių anatominių ir fiziologinių pokyčių
[4,22]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)
kasmet gripu suserga nuo 483 iki 1097 nėščiųjų
moterų ir nuo 3 iki 91 naujagimių iš 10000
gyventojų per metus [14]. Nėščiosios, sergančios
gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar diabetu,
turi 3–4 kartus didesnę riziką susirgti lyginant su
bendra populiacija [15–17]. 2012 m. Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO) išleido naujas
rekomendacijas, kuriose į prioritetinę grupę skiepyti
gripo vakcina įtraukė ir nėščiąsias [18]. Nors
pagrindinis šių rekomendacijų tikslas apsaugoti
nėščiąsias nuo gripo pasekmių, bet taip pat buvo
įrodyta, jog antikūnai iš motinos per placentą
patenka į vaisių ir taip jis gauna pasyvų imunitetą
nuo gripo net iki 6 mėn. po gimimo [19,20].
2. Darbo tikslas ir uždaviniai
2.1 Darbo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti
publikacijas apie gripo viruso paplitimą tarp
nėščiųjų, jo poveikį nėštumo ir gimdymo baigčiai,
įvertinti antivirusinio gydymo saugumą ir
efektyvumą bei įvertinti vakcinacijos naudos bei
galimos rizikos santykį.
2.2 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti nėščiųjų sergamumą ir mirtingumą
sezoniniu bei pandeminiu gripo virusu
skirtingais nėštumo trimestrais.
2. Įvertinti gripo viruso neigiamas pasekmes
nėščiosioms bei vaisiui.
3. Įvertinti antivirusinio gydymo saugumą bei
efektyvumą nėščiajai ir vaisiui.
4. Įvertinti vakcinacijos indikacijas bei
kontraindikacijas.
3. Metodai
3.1 Literatūros šaltinių atrankos strategija
Literatūros šaltiniai buvo ieškomi PubMed,
Medline, Web of Science, VU duomenų bazėse,
ScienceDirekt, Google Scholar. Į savo literatūros
apžvalgą įtraukiau mokslinius straipsnius nuo 2007
m. iki 2022 m., naudodama šiuos paieškos terminus:
( „Pregnancy Complications“ ar „Birth Outcomes“
ar „Treatment“ ar „Vaccination“ ar „Maternal
Health“ ar „Epidemiology“ ar „Consequences“ IR (
„ Pregnancy“ „Pregnant“ ar „ Maternal“) IR (
„Influenza“). Iš viso buvo peržiūrėta 100 straipsnių,
iš kurių buvo atmesta 20. Duomenys buvo įtraukti į
bibliografijos saugojimo ir tvarkymo programą
Zotero.
3.2 Įtraukimo ir neįtraukimo kriterijai
Į savo literatūros apžvalgą įtraukiau sistemines
apžvalgas ir metaanalizes. Šioje apžvalgoje gripo
viruso tipui apribojimų nebuvo, straipsniai, kuriuose
aprašomi tyrimai ir eksperimentai su gyvūnais, gripo
viruso diagnostika įtraukti nebuvo. Pradinėje
literatūros paieškoje nebuvo apribojimų straipsnio
tipui, bet buvo įtraukti tik anglų kalba parašyti
straipsniai. Iš pradžių moksliniai straipsniai buvo
atrenkami pagal pavadinimą, o vėliau pagal
santraukas. Jei informacija atitiko darbo tikslus, tada
buvo vertinamas visas tekstas. Įtraukiau straipsnius,
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
kuriuose buvo apžvelgiamas sergamumas gripu
skirtingais nėštumo trimestrais, ligos poveikis
nėščiosios sveikatai bei nėštumo ir gimdymo
baigčiai, bei straipsniai apie priešvirusinį gydymą
nėštumo metu ir vakcinacijos saugumą ir
efektyvumą.
4. Rezultatai
4.1. Gripo poveikis nėščiosioms
4.1.1. Nėščiųjų sergamumas
Atlikta labai mažai tyrimų, kurie vertintų nėščiųjų
sergamumą besivystančiose šalyse, pavyzdžiui,
Pietryčių Azija, Afrika, kuriose gimstamumas
sudaro > 90 % [33,34]. 1957-1958 m. gripo
epidemijos metu Azijoje buvo nustatyta, jog 10 %
užsikrėtusiųjų gripu sudarė nėščiosios, bet vis dar
surinkta per mažai duomenų, norint tiksliai įvertinti
sergamumą besivystančiose šalyse [7]. 2009 metų
gripo pandemija parodė, kad nėščiųjų sergamumas
ir mirtingumas yra didesnis nei bendros populiacijos
[23,35]. 2013–2014 m. sergamumas buvo didelis; iš
17 nėščiųjų mirė keturios [36]. Daugeliui pacienčių
klinikinė eiga greitai progresavo ir pablogėjo, ypač
toms, kurioms buvo antras ir trečias nėštumo
trimestras, daugiau nei pusei jų prireikė dirbtinės
plaučių ventiliacijos (DPV) [36]. Nėščiosios turėjo
tris kartus didesne riziką susirgti gripu nei ne
nėščiosios [37]. Nėščiosios, turinčios gretutines
ligas, pavyzdžiui, astmą ar cukrinį diabetą, yra 3-4
kartus didesnė sergamumo gripu rizika palyginus su
nenėščiosiomis moterimis, turinčiomis panašių
gretutinių susirgimų [1]. Kitame tyrime buvo
nustatyti papildomi rizikos veiksniai: daugiavaisis
nėštumas ir jaunesnės nei 25 metų nėščiosios
rūkymas [21]. Kinijoje He ir kolegų atliktame tyrime
buvo nustatyta, jog nutukusios nėščiosios,
sergančios astma ar anemija, dažniau serga gripu
[13]. Rūkymas ir cukrinis diabetas nedidino nėščiųjų
sergamumo gripu [38]. Priešingai nei An JH ir
kolegų atliktas tyrimas parodė, kad nėščios moterys,
kurios per 2009 m. gripo protrūkį Korėjoje sirgo,
turėjo didesnį cukrinio diabeto paplitimą [38].
Šiame tyrime taip pat buvo nustatyta, kad anemija,
astma ir nutukimas nėštumo metu yra A gripo viruso
rizikos veiksniai [38]. Ne kartą buvo užfiksuota, jog
užsikrėtimo rizika didėja, didėjant nėštumo trukmei
[2,36]. Vousden ir bendraautorių atliktame tyrime
pastebėta, jog 3 % sirgo gripu pirmąjį trimestrą, 18%
antrąjį ir net 79 % visų nėščiųjų sirgo trečiąjį
trimestrą, priešingai nei Dawood ir kolegų
kohortinėje studijoje nėščių moterų sergamumas
buvo didžiausias pirmąjį trimestrą nei trečiąjį ir
antrąjį [4,21]. Liu ir bendraautorių atliktame tyrime,
kuriame rezultatai buvo gauti iš septynių skirtingų
geografinių vietovių, parodė, kad gripo A infekcija
9,1 % atvejų pasireiškė pirmąjį trimestrą, 29,8 % -
antrąjį trimestrą ir 47 % atvejų trečiąjį trimestrą
[36]. Vousden ir kolegų atliktame tyrime nėščiųjų
sergamumas gripu buvo mažiausias pirmąjį
trimestrą ir sudarė 3 %, o didžiausias trečiąjį ir
sudarė 79 % [21]. F. Dawood ir kolegų atliktoje
kohortinėje studijoje buvo pastebėta, jog didžiausias
sergamumas gripu buvo pirmąjį nėštumo trimestrą
[4]. Pietų Afrikoje atliktame klinikiniame tyrime iš
viso dalyvavo 2 310 ŽIV užsikrėtusių ir neinfekuotų
nėščių moterų ir pranešta apie 80 simptominės gripo
viruso infekcijos atvejų tarp paskiepytų ir
neskiepytų moterų [14]. Šiame tyrime buvo
nustatytas metinis nėščiųjų, sergančiųjų ŽIV,
užsikrėtimas [14]. ŽIV infekuotų moterų
sergamumas gripu buvo 1 818 atvejis 10 000
nėščiųjų, o ŽIV neinfekuotų – 371 atvejis 10 000
nėščiųjų [14].
4.1.2. Nėščiųjų mirtingumas
Jau nuo 1918 m. gripo pandemijos gauta duomenų,
jog nėščiosioms kyla didesnė užsikrėtimo ir
mirtingumo rizika palyginus su bendra populiacija
[39]. 1918 m. atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog
nėščiųjų mirtingumas buvo 50% didesnis nei visos
populiacijos, be to buvo užfiksuotas žymiai didesnis
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
nėštumo komplikacijų skaičius: persileidimas ir
priešlaikinis gimdymas [40]. Vėlesnių gripo
pandemijų metu buvo gauti panašūs rezultatai, be to
buvo pastebėta, jog nėščiosioms dažniau pasitaiko
gripo komplikacijų, pavyzdžiui, virusinė
pneumonija, kuri buvo susijusi su greita nėščių
moterų būklės pablogėjimu [26]. Nuo 1999 iki 2009
metų vidutinis metinis nėščiųjų mirtingumas buvo
19,5 atvejo 100 000 gyv. per metus [40]. 2009 metų
gripo pandemijos metu, JAV per pirmas dvi savaites
13% visų mirčių sudarė nėščiosios [7]. Lietuvoje
nebuvo užfiksuotos nėščiųjų mirtys dėl gripo [83].
Indijoje atlikti tyrimai parodė, kad pandeminis
gripas buvo susijęs su didesniu nėščiųjų mirtingumu
[1]. Penkių Indijoje atliktų tyrimų apžvalgos parodė,
jog su gripu susijęs mirtingumas svyravo nuo 20 iki
70 % [1,41]. Mathur ir kolegų atliktame tyrime
pastebėtas didesnis gimdyvių mirtingumas trečiąjį
nėštumo trimestrą (80 %) nei nėštumo pradžioje
(63 %) [1]. Sistonas ir jo kolegos pranešė apie 788
nėščias moteris Jungtinėse Valstijose, sergančias
gripu, ir pažymėjo, kad 5 % šių moterų mirė, o tai
yra 5 kartus didesnis mirtingumas nei visos
populiacijos [6,42]. Taip pat svarbu paminėti, kad
sergamumo ir mirtingumo rizika padidėja 2 savaičių
laikotarpiu po gimdymo [2,27]. Dar vienas tyrimas
atliktas Pietų Afrikoje, kur nėščiųjų mirtingumas
nuo gripo yra didesnis šioje šalyje nei ekonomiškai
išsivysčiusiose šalyse [14,43]. Pietų Afrikoje
atliktame tyrime nustatyta, kad vidutinis metinis
mirtingumas nuo sezoninio gripo buvo 0,9 atvejo
100 000 asm. tarp ŽIV užsikrėtusių moterų [14,43].
Gripas nėštumo metu sukelia 4-8 % mirties atvejų ir
penkis kartus padidina perinatalinį mirtingumą [33].
Daugybė pranešimų per praėjusį šimtmetį pabrėžė,
kad nėščioms moterims yra didesnė nepageidaujamų
pasekmių (sergamumo ir mirtingumo) rizika dėl
gripo, palyginus su visa populiacija [9,25].
Gretutinės ligos (lėtinė širdies ar plaučių liga,
cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, piktybiniai
navikai ir imunosupresija) padidina gripo
komplikacijų riziką nėščioms moterims [26,36].
Nutukimas yra svarbus sunkesnės ligos eigos ir
blogų motinos baigčių rizikos veiksnys [26].
4.1.3. Persileidimai ir priešlaikinis gimdymas
Nors nėštumo metu kai kurių virusinių patogenų
(pvz., įgimto citomegaloviruso, raudonukės,
vėjaraupių) pasekmės yra gerai žinomos , tačiau
galimas patogeninis gripo poveikis vaisiui nėra
žinomas [11,46,47]. Kadangi gripo virusas retai
perduodamas per placentą, todėl manoma, jog gripo
virusas yra susijęs su nepalankiomis gimdymo
baigtimis dėl kitų mechanizmų: motinos
karščiavimo ir uždegimo [19,31].Viruso išplitimas į
placentą ir perdavimas vaisiui pasitaiko labai retai, o
gimdyvių placentų histologinis ištyrimas
neatskleidė reikšmingų pakitimų [35,48]. Manoma,
kad gripas padidina priešlaikinio gimdymo riziką ir
vaisiaus augimo sulėtėjimą dėl uždegiminio atsako
ir (arba) sukeldamas imuninės sistemos sutrikimą,
dėl kurio gali suaktyvėti mechanizmai, skatinantys
ankstyvą gimdymą, ir pakeičia placentos maistinių
medžiagų ir citokinų perdavimą vaisiui [4,34].
A.Ersoy ir kolegų atliktame tyrime priešlaikinio
gimdymo dažnis buvo 36,4% gripo teigiamų asmenų
grupėje, didesnis nei gripo neigiamų (8,3%) [22].
Pasaulinio tyrimo duomenimis, bendras
priešlaikinio gimdymo dažnis Turkijoje buvo 12%
[49]. Fell DB ir kolegų atlikta sisteminė apžvalgos
parodė, jog duomenys apie gripo viruso poveikį
priešlaikiniam gimdymui ir intrauterinei vaisiaus
mirčiai yra riboti [19,37]. Priešlaikinio gimdymo,
cezario pjūvio ir mažo gimimo svorio vaisiaus
tikimybė buvo didžiausia 35–40 metų nėščiosioms
[13]. Dėl gripo infekcijos poveikio kyla didesnė
vaisiaus mirties riziką [35]. Fell ir bendraautorių
atliktoje metanalizėje priešlaikinio gimdymo rizika
buvo įvairi ir priklausė nuo ligos sunkumo [50].
Esant sunkiai ligos eigai, nėščiosios dažniau buvo
hospitalizuojamos, o priešlaikinio gimdymo rizika
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
joms buvo didesnė nei toms, kurioms gripo eiga
buvo vidutinė ar lengva [9,35]. Keli ankstesni
tyrimai įvertino ryšį tarp motinos gripo viruso
infekcijos nėštumo metu ir neigiamų nėštumo
baigčių [12,43]. Gunnes ir kolegų tyrime trūko
informacijos apie persileidimo riziką dėl gripo
infekcijos, bet buvo nustatyta padidėjusi vaisiaus
mirties rizika pirmąjį nėštumo trimestrą, todėl
galime daryti prielaidą, jog persileidimo rizika yra
padidėjusi [32]. F. Dawood ir kolegų atliktoje
kohortinėje studijoje buvo pastebėta, jog gripas
buvo susijęs su vėlyvuoju nėštumo praradimu,
pavienių naujagimių gimimo svorio sumažėjimu,
bet nebuvo susijęs su priešlaikiniu gimdymu [4].
Nėščioms moterims kyla didesnė rizika susirgti
sezoniniu gripu, tačiau yra prieštaringi rezultatai dėl
sąsajų su nėštumo baigtimis [32]. A.K.Regan ir
kolegų atliktoje kohortinėje studijoje buvo
pastebėtas tam tikras nėštumo trukmės skirtumas
priklausomai nuo užsikrėtimo gripo virusu laiko [3].
D. Fell ir kolegų metaanalizėje nebuvo nustatyta
ryšio tarp priešlaikinio gimdymo dažnio ir nėščiųjų
užsikrėtimo gripu skirtingais nėštumo trimestrais
[50]. Moterys, užsikrėtusios sezoniniu gripu per
pirmąjį trimestrą, turėjo šiek tiek trumpesnę vidutinę
nėštumo trukmę, palyginti su neužkrėstomis
moterimis [3,50]. Nėščiosios hospitalizacija dėl
gripo viruso komplikacijų buvo susijusi su
neigiamomis nėštumo baigtimis: priešlaikiniu
gimdymu, vaisiaus žūtimi ir padidėjusiu cezario
pjūvio operacijų (CPO) skaičiumi [11,12,36].
4.2 Gripo poveikis vaisiui ir naujagimiui
Labai daug duomenų buvo gauta apie motinos
sergamumą bei nepalankias nėštumo bei naujagimių
baigtis po 2009 metų gripo pandemijos [51]. Gripo
infekcija pirmąjį nėštumo trimestrą yra susijusi su 2
kartus padidėjusia bet kokių didelių apsigimimų
rizika; 3,3 karto padidėjusia nervinio vamzdelio
defektų rizika; 1,6 karto padidėjusia įgimtų širdies
ydų rizika [52]. JAV atliktas nėščių moterų tyrimas
per „ispaniškojo gripo“ pandemiją 1918–1919 m.
atskleidė, kad nėštumas nutrūkdavo (spontaniškas
persileidimas arba priešlaikinis gimdymas) buvo
52% atvejų, kai gripas komplikavosi pneumonija
[53]. 1957 m. „Azijos gripo“ pandemijos metu
Anglijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo
nėščios moterys, nebuvo aiškių įrodymų, jog
padaugėjo negyvagimių skaičius [7]. 2009 m. gripo
pandemijos metu, keliuose tyrimuose buvo
pastebėtas ryšys tarp motinos gripo infekcijos ir
padidėjusio negyvagimio skaičiaus, priešlaikinio
gimdymo ir patekimo į naujagimių intensyviosios
terapijos skyrių [19,36]. JAV atliktame tyrime
nebuvo rasta sąsajų tarp nėščiosios sergamumo
gripu ir vaisiaus žūties rizikos padidėjimo [32].
Tokie patys duomenys buvo gauti ir Danijoje, kur
reikšmingo skirtumo tarp nėščiųjų sunkios gripo
eigos ir vaisiaus žūties nebuvo pastebėta [54].
Norvegijoje atliktame tyrime nebuvo rasta jokių
įrodymų, kad motinos sezoninis gripas nėštumo
metu būtų susijęs su padidėjusia vaisiaus mirties
rizika antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą [32,55].
Jungtinėje Karalystėje gauti duomenys parodė, jog
vaisiaus mirties rizika didėja nuo 24 nėštumo
savaitės [56]. Nėščiosioms, kurioms buvo
diagnozuotas gripas, vaisiaus mirties rizika sudarė
4% [32]. Luteijn ir kolegų atliktoje metaanalizėje
buvo pastebėtas didesnis įgimtų anomalijų dažnis
kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu sirgo į gripą
panašia liga [52]. Įgimtos širdies ydos yra dažnesnės
minėtos grupės moterims, ir paveikia 5–11 iš 1000
gyvų naujagimių [57], o tai dar kartą primena, kokia
svarbi yra pirmojo trimestro virusinių infekcijų
prevencija bei šių ligų sukeltų pasekmių gydymas
[51]. Remiantis šiuo tyrimu, nervinio vamzdelio
defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos
(daugiausia aortos vožtuvo atrezija / stenozė) ir
lūpos nesuaugimas buvo dažniau šiai kūdikių
populiacijai, palyginti su tais, kurių motinos
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
96
nepatyrė į gripą panašios ligos [52]. Be to, Danijoje
atlikto tyrimo duomenys parodė, kad motinų,
sergančių gripu nėštumo metu, palikuoniams yra
didesnė šizofrenijos rizika [58].
4.3 Priešvirusinis nėščiųjų gydymas
Gripo gydymui yra patvirtinti dviejų klasių
antivirusiniai vaistai: M2 jonų kanalų inhibitoriai
(amantadinas ir rimantadinas) ir neuraminidazės
inhibitoriai (oseltamiviras ir zanamiviras) [2]. M2
jonų kanalų inhibitoriai buvo populiariausi vaistai
iki 2005-2006 m., kol atsirado plačiai paplitęs
atsparumas šiems vaistams [59]. Todėl šiuo metu
neuraminidazės inhibitoriai yra pagrindiniai
antivirusiniai vaistai, ypač sergant sezoniniu gripu
[2]. Visi licencijuoti priešvirusiniai vaistai nuo gripo
yra priskiriami C kategorijos vaistams nėštumo
metu, nes nebuvo atlikta jokių klinikinių tyrimų su
nėščiomis moterimis, o tyrimai su gyvūnais taip pat
atlikti nebuvo [51,59]. 2009–2010 m. pandemijos
metu gripo A infekcija buvo susijusi su
nepalankiomis nėštumo pasekmėmis, o gydymas
neuraminidazės inhibitoriais buvo susijęs su
sumažėjusia rizika patekti į intensyviosios terapijos
skyrių ir mažesniu nėščiųjų mirtingumu [42]. V.
Vousden ir kolegų atliktame tyrime buvo pastebėta,
jog nėščiosios dažniausiai vartojo oseltamivirą [21].
Atliktų saugumo tyrimų apie oseltamiviro vartojimą
nėštumo metu rezultatai buvo geri [2,21,26]. Buvo
pranešta apie 2500 nėščių moterų nėštumo eigą,
kurios vartojo oseltamivirą [51,60]. Nei motinai, nei
naujagimiui įgimtų apsigimimų ar kitų
nepageidaujamų nėštumo baigčių nebuvo nustatyta
[51,60]. Ehrenstein ir kolegų atliktame tyrime,
kuriame buvo tiriamas oseltamiviro saugumas
nėštumo metu, rezultatai parodė, jog nėščiųjų
gydymas oseltamiviru nebuvo susijęs su padidėjusia
įgimtų apsigimimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio
gimdymo rizika [51]. Kanadoje atliktame tyrime,
kuriame dalyvavo daugiau nei 55 000 nėščių moterų,
buvo gauti panašus duomenys ir taip pat nebuvo
nustatyta ryšio tarp prenatalinio oseltamiviro
poveikio ir priešlaikinio gimdymo ar sulėtėjusio
vaisiaus augimo [61].Vienas tyrimas pateikė
duomenis apie šiek tiek padidėjusią vėlyvos,
trumpalaikės naujagimių hipoglikemijos riziką, o
kitame buvo nustatyti 7 įgimtų širdies ydų atvejai
vartojant oseltamivirą [62,63], bet kiti atlikti tyrimai
nekėlė susirūpinimo dėl saugumo nėščioms
moterims, kurios vartojo neuraminidazės
inhibitorius [64,65]. Dažniausi nepageidaujami
reiškiniai buvo pykinimas ir vėmimas, ir daugiausiai
pasireiškę tik po pirmos dozės [26]. Vartojant
zanamivirą, laminamivirą ir M2 jonų kanalų
inhibitorius nepageidaujamų reiškinių dažnis taip
pat nepadidėjo [35]. Zanamiviras yra santykinai
kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma
arba lėtine obstrukcine plaučių liga [26]. Nors
antivirusinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra
saugu ir mažina ligos sunkumo riziką, tačiau šių
vaistų veiksmingumo įrodymai yra nedideli [2,35].
Atlikti klinikiniai tyrimai su ne nėščiomis moterimis
rodo didelį antivirusinių vaistų veiksmingumą, kai
jie skiriami ankstyvoje ligos stadijoje [2,66].
Antivirusinių vaistų dozė nėštumo metu yra tokia
pati kaip ir ne nėščioms moterims: oseltamiviras 75
mg du kartus per parą arba zanamiviras 10 mg (dvi
5 mg inhaliacijos) du kartus per parą arba peramiviro
viena dozė į veną [66,67]. Rekomenduojamas gripo
gydymo kursas oseltamiviru arba zanamiviru 5
dienos [26]. Antibiotikai nėščiosioms skiriami tik
prasidėjus bakterinėms komplikacijoms: bakterinei
pneumonijai, vidurinės ausies uždegimui ar sinusitui
[68]. Įrodyta, kad padidėjusi sunkių gripo
komplikacijų rizika išauga iki 1–2 savaičių po
gimdymo; dabartinės gairės rekomenduoja greitą
empirinį antivirusinį gydymą įtarus gripą
pogimdyminiu laikotarpiu [26,36]. Antivirusinis
gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau toms
moterims, kurioms nėštumo metu ir iki 2 savaičių po
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
97
gimdymo yra patvirtintas arba įtariamas gripas,
įskaitant tas, kurios turėjo artimą kontaktų su
sergančiu asmeniu, neatsižvelgiant, ar nėščioji
skiepijosi ar ne [69]. Ankstyvas antivirusinis
gydymas nėštumo metu yra svarbus veiksnys
mažinant nėščių moterų mirtingumą ir nepalankias
naujagimių baigtis [26]. Ligų kontrolės ir
prevencijos centras rekomenduoja pradėti
antivirusinį gydymą nėščiosioms per 48 h. nuo
simptomų atsiradimo pradžios [22,26]. Kai kurie
tyrimai rodo, jog priešvirusinis gydymas dar yra
efektyvus, jei pradedamas per 5 dienas nuo
simptomų atsiradimo, bet nėščiosioms gydymą
geriau pradėti anksti, nes tai sumažina patekimo į
intensyviosios terapijos skyrių ir mirties tikimybę
[36]. Priežastys, dėl kurių vėluojama pradėti
gydymą, gali būti sudėtingos ir įvairios [69,70].
Nėščioms moterims gali atsirasti ankstyvų
nespecifinių simptomų, pavyzdžiui, dusulys ar
mialgija, kurių nei pacientė, nei gydytojas iš pradžių
gali neatpažinti kaip gripo [2,31]. Moterys, kurioms
įtariamas arba patvirtintas gripas ir kurios maitina
krūtimi, turėtų būti skatinamos tęsti žindymą, jei
įmanoma, ypatingą dėmesį skiriant rankų higienai ir
priešvirusiniam gydymui [71].
4.4 Profilaktinis antivirusinių vaistų vartojimas
nėštumo metu
Nors priešvirusinių vaistų veiksmingumas siekia
maždaug 70–90 %, rutininis jų vartojimas
profilaktikai nerekomenduojamas dėl didėjančio
atsparumo [68]. Visgi tam tikrose situacijose,
pavyzdžiui, asmenims, kuriems yra didelė gripo
komplikacijų rizika per pirmąsias dvi savaites po
vakcinacijos, po kontakto su sergančiuoju,
vartojantiems imunosupresinius vaistus po kontakto
su sergančiuoju, profilaktiškai gali būti naudojami
antivirusiniai vaistai. Priešvirusinė chemo-
profilaktika paprastai nerekomenduojama, jei nuo
pirmojo kontakto su sergančiuoju praėjo daugiau nei
48 valandos [26,68].
4.5 Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo
Skiepai yra veiksmingiausias gripo profilaktikos
būdas [15,25,72,73]. Tyrimai patvirtina, kad gripo
vakcina yra saugio ir veiksminga nėščiosioms[1,4].
Kadangi natūrali gripo infekcija sukelia stiprų
imuninį atsaką bei per placentą vaisiui perduodami
IgG antikūnai, panašus atsakas taip pat gali būti
pasiektas nėščias moteris vakcinuojant neaktyvia
gripo vakcina [2,19]. Nuo 2010 metų Lietuvoje
visos nėščiosios yra nemokamai skiepijamos nuo
gripo, bet nepaisant skiriamų lėšų, pasiskiepijusių
procentas išlieka žemas [83]. Lyginant su Didžiąją
Britaniją, kur vakcinacijos apimtys siekia 50%,
Lietuvoje 2015-2016 metais tik 0,28 proc.
pasiskiepijo nuo gripo [83]. 2023-2024 metais gripo
sezono metu Lietuvoje pasiskiepijo 1119 nėščiosios
(apie 5,6% visų besilaukiančių moterų [83].
Atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime,
kuriame dalyvavo 340 nėščių moterų, parodė, kad
laboratoriškai patvirtintų gripo atvejų sumažėjo 63%
tarp paskiepytųjų [38,50]. Be to naujausi duomenys
rodo, jog papildomai susidaro apsauga ir kūdikiams
iki 6 mėn. [2,4,14]. JAV Ligų kontrolės ir
prevencijos centras rekomenduoja visas nėščiąsias
skiepyti gripo sezono metu, neatsižvelgiant į
nėštumo trimestrą [74]. Dabartinės gairės
rekomenduoja skiepytis nėščiosioms prieš gripo
sezoną, neatsižvelgiant į nėštumo trimestrą, be to
duomenys rodo, jog ankstyvuoju nėštumo
laikotarpiu skiepijamasis gali būti naudingas
[3].Nuo 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacija
rekomendavo teikti pirmenybę nėščiosioms, nes
joms kyla didesnė rizika susirgti gripu bei didesnis
mirtingumas, tačiau daugelyje šalių gripo vakcinos
visai nenaudojamos arba naudojamos nepakankamai
[14,26,34]. Duomenys apie gripo naštą daugiausia
apsiriboja dideles pajamas gaunančiomis šalimis, o
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
98
duomenų apie gripo poveikį gimdymui ir
perinataliniams rezultatams yra nedaug [26].
Visuomenės švietimas apie gripo viruso infekcijos
paplitimą ir poveikį nėštumo metu gali padėti
padidinti vakcinacijos apimtis, ypač mažas ir
vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kuriose
profilaktinis skiepijamasis gali būti apsunkintas
[4,34]. 2016m. Kazakstane buvo atliktas tyrimas,
siekiant nustatyti, kiek procentų nėščiųjų yra
pasiskiepijusios. Tyrime dalyvavo 22 000 nėščiųjų.
Gauti rezultatai, parodė, jog tik 0,5% nėščiųjų buvo
pasiskiepijusios gripo vakcina [13,37]. Nepaisant
rekomendacijų dėl nėščių moterų skiepijimo, bendri
vakcinacijos nuo gripo rodikliai nėštumo metu
išlieka žemi [3,4]. 2012–2013 m. gripo sezono metu
JAV tik 50,5 % nėščių moterų buvo pasiskiepijusios
nuo gripo prieš nėštumą arba nėštumo metu [75].
Jungtinėje Karalystėje 2018-2019 metais tik 45 %
visų nėščiųjų buvo pasiskiepijusios [76]. Nuo 2012
metų Prancūzijoje padidėjo nėščiųjų pasiskiepijimo
apimtys, bet vis tiek išlieka nepakankamos. 2018
metais tik 4,8 % visų besilaukiančių moterų
vakcinavosi nuo gripo [85]. Dažniausiai skiepijosi
baltosios rasės moterys, turinčios aukštąjį
išsilavinimą, kurios skiepijosi buvusių nėštumų
metu ir kurios buvo gavusios informaciją apie gripo
viruso vakciną iš sveikatos priežiūros specialisto
[28,72]. Dažniausiai nurodytos priežastys, kodėl
nėščiosios nenori skiepytis, yra gripo rizikos
nepakankamas suvokimas ir susirūpinimas dėl
imunizacijos veiksmingumo ar saugumo [21,28].
Nėščiųjų skiepijimosi nuo gripo ir nesiskiepijimo
nuo gripo rodikliai 2015–2016 m. sezono metu buvo
įvertinti Prancūzijoje 2020 m. paskelbtame tyrime,
naudojant daugiau nei vienuolikos tūkstančių
moterų imties duomenis [77]. Tik 7,4 proc. visų
nėščiųjų buvo pasiskiepijusios [77]. Tik 24,9 %
moterų teigė gavusios slaugytojo pasiūlymą
skiepytis, o 70,4 % nėščiųjų vakcinos atsisakė [77].
Pacientų įsitikinimai ir žinios apie gripo vakciną irgi
buvo labai svarbūs: 9,8% nėščių moterų manė, jog
gripo vakcina neapsaugo nuo gripo infekcijos, o
13,0 %, kad gripo vakcina yra nesaugi nėštumo metu
[21,28,75]. Gydytojo vaidmuo irgi buvo labai
svarbus: vakcinacijos nuo gripo rodikliai buvo
didžiausi tarp tų nėščiųjų, kurioms sveikatos
priežiūros specialistas pateikė rekomendacijas ir
paaiškino šios vakcinos efektyvumą ir saugumą, nei
tų nėščiųjų, kurios negavo jokios informacijos apie
gripo vakciną [21,26,28,36]. Moterys, kurios
neturėjo sveikatos draudimo, nedirbančios arba
neturinčios pastovaus atlyginimo, taip pat tos, kurios
mažiau lankėsi pas šeimos gydytoją, mažiau buvo
linkusios pasiskiepyti [21,28,36].
4.5.1 Gripo vakcinos saugumas
Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija
rekomenduoja visas nėščias moteris vakcinuoti nuo
gripo, neatsižvelgiant į nėštumo trimestrą [26].
Skiepijimo nuo gripo nėštumo metu saugumas taip
pat buvo nustatytas keliais stebėjimo tyrimais, kurie
neparodė padidėjusio neigiamo poveikio motinai ar
blogų naujagimių baigčių, pvz., didelių apsigimimų,
savaiminio persileidimo ar mažo gestacinio amžiaus
naujagimių gimimo [36,78]. Motinos vakcinacija
nuo gripo nekelia pavojaus besivystančiam vaisiui ir
gali sumažinti negyvagimių, vaisiaus augimo
sulėtėjimo ir priešlaikinio gimdymo dažnį [2,13,21].
Bangladeše atliktame atsitiktinių imčių tyrime gripo
vakcina nebuvo susijusi su nepageidaujamomis
pasekmėmis vaisiui ir nėščiajai [30]. Dauguma
tyrimų apie nėščių moterų skiepijimasi nuo gripo
yra atliekama išsivysčiusiose šalyse (ekonomiškai
stipriose šalyse), todėl trūksta duomenų apie bendrą
nėščiųjų imunizacijos lygį pasaulyje bei skiepų nuo
gripo efektyvumo ir saugumo vertinimai yra riboti
[9]. 2009-2010 metais Italijoje buvo atliktas tyrimas,
kuriame dalyvavo 98 329 nėščiosios, kurios buvo
pasiskiepijusios gripo vakcina [84]. Šio tyrimo metu
nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės nėštumo
baigčiai ir vaisiui [84]. Turimi duomenys rodo, jog
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
99
gripo vakcina nedidina priešlaikinio gimdymo,
persileidimo rizikos, o net mažina bei suteikia
naujagimiui pasyvų imunitetą [9,22]. Prieštaringus
rezultatus pateikia Vousden ir kolegos, kurių
atliktame tyrime nebuvo pastebėta mažesnio
priešlaikinio gimdymo ir persileidimo rizikos tarp
nėščiųjų, kurios buvo pasiskiepijusios gripo vakcina
[21].
4.5.2 Gripo vakcinos efektyvumas
2018 m. paskelbtoje Cochrane stebėjimo tyrimų
apžvalgoje buvo įrodytas gripo vakcinų
veiksmingumas nėščioms moterims [79]. Nėščiosios
ir jų kūdikiai iki 6 mėnesių yra viena iš svarbiausių
rizikos grupių, kuriems gresia didelis su gripu
susijęs sergamumas ir mirtingumas [1,2]. Kadangi
gripo vakcinos nėra licencijuotos naudoti kūdikiams
iki šešių mėnesių, todėl yra rekomenduojama
motinos imunizacija nėštumo metu [9]. Jau yra
įrodymų, jog kūdikiai gauna apsaugą iki šešių
mėnesių po gimimo [21,43,73]. Norvegijoje iš
surinktų statistikos duomenų buvo pastebėta, jog po
vakcinacijos pirmame nėštumo trimestre,
nepageidaujamų nėštumo baigčių ir vaisiaus būklės
pablogėjimo pokytis buvo nereikšmingas ir mažai
skyrėsi nuo populiacijos [32]. Gripo vakcinos
veiksmingumas nėra 100 % ir priklauso nuo
nėščiosios amžiaus ir imuninės būklės. Naujausi
įrodymai rodo, kad gripo vakcina yra naudinga tiek
motinai, tiek naujagimiui [36]. Neseniai Pietų
Afrikoje buvo atliktas dvigubai aklas tyrimas, kuris
parodė, jog ŽIV neužsikrėtusiųjų motinų apsauga
nuo gripo buvo 50 %, o naujagimių 48 % [73].
Atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu
Bangladeše, nėščiosios vakcinacija sumažino
kūdikių iki 6 mėn. amžiaus sergamumą 63 % ir buvo
išvengta maždaug trečdalis visų motinų ir kūdikių
hospitalizavimo [25,30]. Kiti tyrimai patvirtino šias
išvadas ir pabrėžia, kad motinos pernešami
antikūnai suteikia apsaugą naujagimiams, kuriems
yra didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma, bet
yra per jauni, kad juos būtų galima skiepyti [80,81].
Atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 340
nėščių moterų trečiąjį nėštumo trimestrą, motinos
vakcinacija nuo gripo sumažino laboratoriškai
patvirtinto gripo atvejų skaičių, 29 % sumažino
kvėpavimo takų ligų dažnį kūdikiams ir 36 %
sumažino febrilios kvėpavimo takų ligos dažnį tarp
motinų [82]. Sezoninio gripo metu motinos
vakcinacija nuo gripo buvo susijusi su statistiškai
reikšmingu motinų ir kūdikių kvėpavimo takų ligų
sumažėjimu, didesnio kūdikių gimimo svoriu ir
sumažėjusiu mažo gestacinio amžiaus kūdikių
gimimu [83].
5. Išvados
Gripas nėštumo metu yra rimta ir nepakankamai
įvertinta visuomenės sveikatos problema
Dažniausios gripo sukeliamos nepalankios išeitys
yra: priešlaikinis gimdymas, vaisiaus žūtis, įgimtų
ydų dažnio padidėjimas, savaiminis persileidimas.
Skiepai nuo gripo yra veiksmingiausias būdas
apsisaugoti nuo šios infekcijos. Imunizacija nėštumo
metu yra saugi ir efektyvi. Remiantis pastarųjų metų
atliktų tyrimų duomenimis, vakcinuojant nėščiąsias
, apsaugą nuo gripo gauna ir naujagimiai iki 6
mėnesių dėl antikūnų pernešimo per placentą.
Priešvirusinius vaistus rekomenduojama skirti
nėščioms moterims, kurioms įtariamas arba
patvirtintas gripas.
6. Rekomendacijos
1. Sergamumą ir mirtingumą galima sumažinti
šviečiant visuomenę, taip pat didinant
pasiskiepijusių skaičių ir naudojant turimus
profilaktikos ir gydymo būdus.
2. Svarbu, kad medicinos darbuotojai informuotų
nėščiąsias apie gripo infekcijos sunkumą
nėštumo metu ir kiekvienai nėščiajai bei
vaisingo amžiaus moterims, ketinančioms
pastoti, būtų pasiūlyta pasiskiepyti nuo gripo.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
100
3. Siekiant geriau suprasti gripo viruso poveikį
nėštumui ir vaisiui, reikėtų taikyti efektyviausią
gydymą, toliau atlikinėti mokslinius tyrimus ir
tirti patogenezę bei įvairių gydymo būdų
veiksmingumą ir saugumą.
4. Gerinti visuomenės bei sveikatos priežiūros
specialistų žinias apie gripo viruso pasekmes
nėščiosioms, galimus gydymo būdus bei
vakcinų saugumą vaisiui.
5. Nėščios moterys turėtų nedelsiant pranešti
šeimos gydytojui apie į gripą panašius
simptomus, nes ankstyva diagnostika ir
gydymas sumažina nepageidaujamų reiškinių
dažnį.
Literatūros šaltiniai
1. Bhalerao-Gandhi A, Chhabra P, Arya S,
Simmerman JM. Influenza and Pregnancy: A
Review of the Literature from India. Infectious
Diseases in Obstetrics and Gynecology.
2015;2015:1–8.
2. Memoli MJ, Harvey H, Morens DM,
Taubenberger JK. Influenza in pregnancy: Influenza
in pregnancy. Influenza Other Respi Viruses. 2013
Nov;7(6):1033–9.
3. Regan AK, Moore HC, Sullivan SG, De Klerk
N, Effler PV. Epidemiology of seasonal influenza
infection in pregnant women and its impact on birth
outcomes. Epidemiol Infect. 2017
Oct;145(14):2930–9.
4. Dawood FS, Kittikraisak W, Patel A, Rentz
Hunt D, Suntarattiwong P, Wesley MG, et al.
Incidence of influenza during pregnancy and
association with pregnancy and perinatal outcomes
in three middle-income countries: a multisite
prospective longitudinal cohort study. The Lancet
Infectious Diseases. 2021 Jan;21(1):97–106.
5. Hewagama S, Walker SP, Stuart RL, Gordon
C, Johnson PDR, Friedman ND, et al. 2009 H1N1
Influenza A and Pregnancy Outcomes in Victoria,
Australia. CLIN INFECT DIS. 2010
Mar;50(5):686–90.
6. Jamieson DJ, Honein MA, Rasmussen SA,
Williams JL, Swerdlow DL, Biggerstaff MS, et al.
H1N1 2009 influenza virus infection during
pregnancy in the USA. The Lancet. 2009
Aug;374(9688):451–8.
7. Lim M, Chong C, Tee W, Lim W, Chee J.
Influenza A/H1N1 (2009) infection in pregnancy-an
Asian perspective: A/H1N1 (2009) infection in
pregnancy-an Asian perspective. BJOG: An
International Journal of Obstetrics & Gynaecology.
2010 Apr;117(5):551–6.
8. Koul PA, Bali NK, Mir H, Jabeen F, Ahmad
A. Influenza illness in pregnant Indian women: A
cross sectional study. International Journal of
Infectious Diseases. 2016 Apr;45:441.
9. Fell DB, Azziz-Baumgartner E, Baker MG,
Batra M, Beauté J, Beutels P, et al. Influenza
epidemiology and immunization during pregnancy:
Final report of a World Health Organization
working group. Vaccine. 2017 Oct;35(43):5738–50.
10. Kourtis AP, Read JS, Jamieson DJ. Pregnancy
and infection. N Engl J Med. 2014 Jun
5;370(23):2211–8.
11. Laake I, Tunheim G, Robertson AH, Hungnes
O, Waalen K, Håberg SE, et al. Risk of pregnancy
complications and adverse birth outcomes after
maternal A(H1N1)pdm09 influenza: a Norwegian
population-based cohort study. BMC Infect Dis.
2018 Dec;18(1):525.
12. Wang R, Yan W, Du M, Tao L, Liu J. The
effect of influenza virus infection on pregnancy
outcomes: A systematic review and meta-analysis of
cohort studies. International Journal of Infectious
Diseases. 2021 Apr;105:567–78.
13. Trushakova S, Kisteneva L, Guglieri-López
B, Mukasheva E, Kruzhkova I, Mira-Iglesias A, et
al. Epidemiology of influenza in pregnant women
hospitalized with respiratory illness in Moscow,
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
101
2012/2013–2015/2016: a hospital-based active
surveillance study. BMC Pregnancy Childbirth.
2019 Dec;19(1):72.
14. Katz MA, Gessner BD, Johnson J, Skidmore
B, Knight M, Bhat N, et al. Incidence of influenza
virus infection among pregnant women: a systematic
review. BMC Pregnancy Childbirth. 2017
Dec;17(1):155.
15. Nayak S. Influenza Vaccine Requirements in
Pregnant Women. J Obstet Gynaecol India. 2016
Apr;66(2):76–80.
16. for the FLURISK-INVESTIGATORS, Mertz
D, Lo CKF, Lytvyn L, Ortiz JR, Loeb M. Pregnancy
as a risk factor for severe influenza infection: an
individual participant data meta-analysis. BMC
Infect Dis. 2019 Dec;19(1):683.
17. Karlsson EA, Marcelin G, Webby RJ,
Schultz-Cherry S. Review on the impact of
pregnancy and obesity on influenza virus infection.
Influenza Other Respir Viruses. 2012
Nov;6(6):449–60.
19. Fell D, Savitz D, Kramer M, Gessner B, Katz
M, Knight M, et al. Maternal influenza and birth
outcomes: systematic review of comparative studies.
BJOG: Int J Obstet Gy. 2017 Jan;124(1):48–59.
20. Nunes MC, Madhi SA. Prevention of
influenza-related illness in young infants by
maternal vaccination during pregnancy. F1000Res.
2018;7:122.
21. Vousden N, Bunch K, Knight M, the UKOSS
Influenza Co-Investigators Group. Incidence, risk
factors and impact of seasonal influenza in
pregnancy: A national cohort study. Farrar D, editor.
PLoS ONE. 2021 Jan 15;16(1):e0244986.
22. Ersoy AO, Unlu S, Oztas E, Ozler S, Uygur
D, Yucel A. Influenza infections in the 2014–2015
season and pregnancy outcomes. J Infect Dev Ctries.
2017 Oct 31;11(10):766–71.
23. Beigi RH. Prevention and Management of
Influenza in Pregnancy. Obstetrics and Gynecology
Clinics of North America. 2014 Dec;41(4):535–46.
24. Raj RS, Bonney EA, Phillippe M. Influenza,
Immune System, and Pregnancy. Reprod Sci. 2014
Dec;21(12):1434–51.
25. Beigi RH. Influenza During Pregnancy: A
Cause of Serious Infection in Obstetrics. Clinical
Obstetrics & Gynecology. 2012 Dec;55(4):914–26.
26. Abdullahi H, Elnahas A, Konje JC. Seasonal
influenza during pregnancy. European Journal of
Obstetrics & Gynecology and Reproductive
Biology. 2021 Mar;258:235–9.
27. Moghadami M. A Narrative Review of
Influenza: A Seasonal and Pandemic Disease. Iran J
Med Sci. 2017 Jan;42(1):2–13.
28. Wilcox CR, Calvert A, Metz J, Kilich E,
MacLeod R, Beadon K, et al. Determinants of
Influenza and Pertussis Vaccination Uptake in
Pregnancy: A Multicenter Questionnaire Study of
Pregnant Women and Healthcare Professionals.
Pediatr Infect Dis J. 2019 Jun;38(6):625–30.
29. Nateghian A, Gouya MM, Nabavi M, Soltani
H, Mousavi SV, Agah E, et al. Demographic,
clinical, and virological characteristics of patients
with a laboratory-confirmed diagnosis of influenza
during three consecutive seasons, 2015/2016–
2017/18, in the Islamic Republic of Iran. Journal of
Clinical Virology. 2020 Mar;124:104281.
30. Zaman K, Roy E, Arifeen SE, Rahman M,
Raqib R, Wilson E, et al. Effectiveness of Maternal
Influenza Immunization in Mothers and Infants. N
Engl J Med. 2008 Oct 9;359(15):1555–64.
31. Adams Waldorf KM, McAdams RM.
Influence of infection during pregnancy on fetal
development. Reproduction. 2013;146(5):R151-
162.
32. Gunnes N, Gjessing HK, Bakken IJ, Ghaderi
S, Gran JM, Hungnes O, et al. Seasonal and
pandemic influenza during pregnancy and risk of
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
102
fetal death: A Norwegian registry-based cohort
study. Eur J Epidemiol. 2020 Apr;35(4):371–9.
33. Abraham K, Abraham A, Regi A, Lionel J,
Thomas E, Vijayaselvi R, et al. Maternal and
perinatal outcomes of influenza in pregnancy after
treatment with oseltamivir. J Global Infect Dis.
2021;13(1):20.
34. for the Pregnancy and Influenza Multinational
Epidemiologic (PRIME) Study Working Group*,
Dawood FS, Hunt D, Patel A, Kittikraisak W,
Tinoco Y, et al. The Pregnancy and Influenza
Multinational Epidemiologic (PRIME) study: a
prospective cohort study of the impact of influenza
during pregnancy among women in middle-income
countries. Reprod Health. 2018 Dec;15(1):159.
35. Meijer WJ, van Noortwijk AGA, Bruinse
HW, Wensing AMJ. Influenza virus infection in
pregnancy: a review. Acta Obstet Gynecol Scand.
2015 Aug;94(8):797–819.
36. Louie JK, Salibay CJ, Kang M, Glenn-Finer
RE, Murray EL, Jamieson DJ. Pregnancy and Severe
Influenza Infection in the 2013–2014 Influenza
Season. Obstetrics & Gynecology. 2015
Jan;125(1):184–92.
37. for the Global Influenza Hospital Surveillance
Network (GIHSN), Baselga-Moreno V, Trushakova
S, McNeil S, Sominina A, Nunes MC, et al.
Influenza epidemiology and influenza vaccine
effectiveness during the 2016–2017 season in the
Global Influenza Hospital Surveillance Network
(GIHSN). BMC Public Health. 2019 Dec;19(1):487.
38. He J, Liu ZW, Lu YP, Li TY, Liang XJ, Arck
PC, et al. A Systematic Review and Meta-Analysis
of Influenza A Virus Infection During Pregnancy
Associated with an Increased Risk for Stillbirth and
Low Birth Weight. Kidney Blood Press Res.
2017;42(2):232–43.
39. Boberg-Fazlic N, Ivets M, Karlsson M,
Nilsson T. Disease and fertility: Evidence from the
1918–19 influenza pandemic in Sweden. Economics
& Human Biology. 2021 Dec;43:101020.
40. Tempia S, Walaza S, Cohen AL, von
Mollendorf C, Moyes J, McAnerney JM, et al.
Mortality Associated With Seasonal and Pandemic
Influenza Among Pregnant and Nonpregnant
Women of Childbearing Age in a High-HIV-
Prevalence Setting—South Africa, 1999–2009. Clin
Infect Dis. 2015 Oct 1;61(7):1063–70.
41. Jester BJ, Uyeki TM, Jernigan DB. Fifty
Years of Influenza A(H3N2) Following the
Pandemic of 1968. Am J Public Health. 2020
May;110(5):669–76.
42. Siston AM. Pandemic 2009 Influenza
A(H1N1) Virus Illness Among Pregnant Women in
the United States. JAMA. 2010 Apr
21;303(15):1517.
43. Fell DB, Johnson J, Mor Z, Katz MA,
Skidmore B, Neuzil KM, et al. Incidence of
laboratory-confirmed influenza disease among
infants under 6 months of age: a systematic review.
BMJ Open. 2017 Sep;7(9):e016526.
44. Oud L. Epidemiology of Pregnancy-
Associated ICU Utilization in Texas: 2001 - 2010. J
Clin Med Res. 2017 Feb;9(2):143–53.
45. Darling AJ, Federspiel JJ, Wein LE, Swamy
GK, Dotters-Katz SK. Morbidity of late-season
influenza during pregnancy. American Journal of
Obstetrics & Gynecology MFM. 2022
Jan;4(1):100487.
46. Racicot K, Mor G. Risks associated with viral
infections during pregnancy. J Clin Invest. 2017
May 1;127(5):1591–9.
47. Speake HA, Pereira G, Regan AK. Risk of
adverse maternal and foetal outcomes associated
with inactivated influenza vaccination in first
trimester of pregnancy. Paediatr Perinat Epidemiol.
2021 Mar;35(2):196–205.
48. Littauer EQ, Esser ES, Antao OQ, Vassilieva
EV, Compans RW, Skountzou I. H1N1 influenza
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
103
virus infection results in adverse pregnancy
outcomes by disrupting tissue-specific hormonal
regulation. PLoS Pathog. 2017
Nov;13(11):e1006757.
49. Blencowe H, Cousens S, Oestergaard MZ,
Chou D, Moller AB, Narwal R, et al. National,
regional, and worldwide estimates of preterm birth
rates in the year 2010 with time trends since 1990
for selected countries: a systematic analysis and
implications. Lancet. 2012 Jun 9;379(9832):2162–
72.
50. Fell DB, Buckeridge DL, Platt RW, Kaufman
JS, Basso O, Wilson K. Circulating Influenza Virus
and Adverse Pregnancy Outcomes: A Time-Series
Study. Am J Epidemiol. 2016 Aug 1;184(3):163–75.
51. Ehrenstein V, Kristensen NR, Monz BU,
Clinch B, Kenwright A, Sørensen HT. Oseltamivir
in pregnancy and birth outcomes. BMC Infect Dis.
2018 Dec;18(1):519.
52. Luteijn JM, Brown MJ, Dolk H. Influenza and
congenital anomalies: a systematic review and meta-
analysis. Hum Reprod. 2014 Apr;29(4):809–23.
53. Rasmussen IS, Mortensen LH, Krause TG,
Nybo Andersen AM. The association between
seasonal influenza-like illness cases and foetal
death: a time series analysis. Epidemiol Infect.
2019;147:e61.
54. Buchy P, Badur S, Kassianos G, Preiss S, Tam
JS. Vaccinating pregnant women against influenza
needs to be a priority for all countries: An expert
commentary. International Journal of Infectious
Diseases. 2020 Mar;92:1–12.
55. Pierce M, Kurinczuk JJ, Spark P,
Brocklehurst P, Knight M, on behalf of UKOSS.
Perinatal outcomes after maternal 2009/H1N1
infection: national cohort study. BMJ. 2011 Jun
14;342(jun14 2):d3214–d3214.
56. Full_Guide_1_4_version_28_DEC2018.pdf.
57. Brown AS, Patterson PH. Maternal infection
and schizophrenia: implications for prevention.
Schizophr Bull. 2011 Mar;37(2):284–90.
58. Bright RA, Shay DK, Shu B, Cox NJ, Klimov
AI. Adamantane resistance among influenza A
viruses isolated early during the 2005-2006
influenza season in the United States. JAMA. 2006
Feb 22;295(8):891–4.
59. Kwit K, Pomorska-Mól M, Markowska-
Daniel I. Pregnancy outcome and clinical status of
gilts following experimental infection by H1N2,
H3N2 and H1N1pdm09 influenza A viruses during
the last month of gestation. Arch Virol. 2015
Oct;160(10):2415–25.
60. Xie H yan, Yasseen AS, Xie R hua, Fell DB,
Sprague AE, Liu N, et al. Infant outcomes among
pregnant women who used oseltamivir for treatment
of influenza during the H1N1 epidemic. Am J Obstet
Gynecol. 2013 Apr;208(4):293.e1-7.
61. Svensson T, Granath F, Stephansson O, Kieler
H. Birth outcomes among women exposed to
neuraminidase inhibitors during pregnancy.
Pharmacoepidemiol Drug Saf. 2011
Oct;20(10):1030–4.
62. Graner S, Svensson T, Beau AB, Damase-
Michel C, Engeland A, Furu K, et al. Neuraminidase
inhibitors during pregnancy and risk of adverse
neonatal outcomes and congenital malformations:
population based European register study. BMJ.
2017 Feb 28;356:j629.
63. Donner B, Niranjan V, Hoffmann G. Safety of
oseltamivir in pregnancy: a review of preclinical and
clinical data. Drug Saf. 2010 Aug 1;33(8):631–42.
64. Greer LG, Sheffield JS, Rogers VL, Roberts
SW, McIntire DD, Wendel GD. Maternal and
neonatal outcomes after antepartum treatment of
influenza with antiviral medications. Obstet
Gynecol. 2010 Apr;115(4):711–6.
65. Greer LG, Leff RD, Rogers VL, Roberts SW,
McCracken GH, Wendel GD, et al.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
104
Pharmacokinetics of oseltamivir according to
trimester of pregnancy. Am J Obstet Gynecol. 2011
Jun;204(6 Suppl 1):S89-93.
66. Beigi RH, Han K, Venkataramanan R,
Hankins GD, Clark S, Hebert MF, et al.
Pharmacokinetics of oseltamivir among pregnant
and nonpregnant women. Am J Obstet Gynecol.
2011 Jun;204(6 Suppl 1):S84-88.
67. ACOG Committee Opinion No. 753:
Assessment and Treatment of Pregnant Women
With Suspected or Confirmed Influenza. Obstet
Gynecol. 2018 Oct;132(4):e169–73.
68. Uyeki TM, Bernstein HH, Bradley JS,
Englund JA, File TM, Fry AM, et al. Clinical
Practice Guidelines by the Infectious Diseases
Society of America: 2018 Update on Diagnosis,
Treatment, Chemoprophylaxis, and Institutional
Outbreak Management of Seasonal Influenzaa. Clin
Infect Dis. 2019 Mar 5;68(6):e1–47.
69. Kalil AC, Thomas PG. Influenza virus-related
critical illness: pathophysiology and epidemiology.
Crit Care. 2019 Jul 19;23(1):258.
70. Cantey JB, Bascik SL, Heyne NG, Gonzalez
JR, Jackson GL, Rogers VL, et al. Prevention of
mother-to-infant transmission of influenza during
the postpartum period. Am J Perinatol. 2013
Mar;30(3):233–40.
71. Barrett T, McEntee E, Drew R, O’Reilly F,
O’Carroll A, O’Shea A, et al. Influenza vaccination
in pregnancy: vaccine uptake, maternal and
healthcare providers’ knowledge and attitudes. A
quantitative study. BJGP Open. 2018
Oct;2(3):bjgpopen18X101599.
72. Madhi SA, Cutland CL, Kuwanda L,
Weinberg A, Hugo A, Jones S, et al. Influenza
Vaccination of Pregnant Women and Protection of
Their Infants. N Engl J Med. 2014 Sep
4;371(10):918–31.
73. Grohskopf LA, Alyanak E, Broder KR,
Blanton LH, Fry AM, Jernigan DB, et al. Prevention
and Control of Seasonal Influenza with Vaccines:
Recommendations of the Advisory Committee on
Immunization Practices - United States, 2020-21
Influenza Season. MMWR Recomm Rep. 2020 Aug
21;69(8):1–24.
75. Seasonal influenza vaccine uptake in GP
patients: winter season 2018 to 2019. 2018;35.
76. Descamps A, Launay O, Bonnet C, Blondel B.
Seasonal influenza vaccine uptake and vaccine
refusal among pregnant women in France: results
from a national survey. Hum Vaccin Immunother.
2020 May 3;16(5):1093–100.
77. Chambers CD, Johnson D, Xu R, Luo Y,
Louik C, Mitchell AA, et al. Risks and safety of
pandemic h1n1 influenza vaccine in pregnancy:
Birth defects, spontaneous abortion, preterm
delivery, and small for gestational age infants.
Vaccine. 2013 Oct;31(44):5026–32.
78. Demicheli V, Jefferson T, Ferroni E, Rivetti
A, Di Pietrantonj C. Vaccines for preventing
influenza in healthy adults. Cochrane Database Syst
Rev. 2018 Feb 1;2:CD001269.
79. Thompson MG, Li DK, Shifflett P, Sokolow
LZ, Ferber JR, Kurosky S, et al. Effectiveness of
Seasonal Trivalent Influenza Vaccine for Preventing
Influenza Virus Illness Among Pregnant Women: A
Population-Based Case-Control Study During the
2010–2011 and 2011–2012 Influenza Seasons.
Clinical Infectious Diseases. 2014 Feb
15;58(4):449–57.
80. Blanchard-Rohner G, Meier S, Bel M,
Combescure C, Othenin-Girard V, Swali RA, et al.
Influenza Vaccination Given at Least 2 Weeks
Before Delivery to Pregnant Women Facilitates
Transmission of Seroprotective Influenza-specific
Antibodies to the Newborn. Pediatric Infectious
Disease Journal. 2013 Dec;32(12):1374–80.
81. Song JY, Park KV, Han SW, Choi MJ, Noh
JY, Cheong HJ, et al. Paradoxical long-term impact
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
105
of maternal influenza infection on neonates and
infants. BMC Infect Dis. 2020 Jul 11;20(1):502.
82. Steinhoff MC, Omer SB, Roy E, Arifeen SE,
Raqib R, Dodd C, et al. Neonatal outcomes after
influenza immunization during pregnancy: a
randomized controlled trial. CMAJ. 2012 Apr
3;184(6):645–53.
83. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie
sveikatos apsaugos ministerijos. 2023-11-20
84. Fabiani M, Bella A, rota MC, et al. A/H1n1
pandemic influenza vaccination: A retrospective
evaluation of adverse maternal, fetal and neonatal
outcomes in a cohort of pregnant women in italy.
Vaccine, 33 (2015) 2240-2247.
85. Corbeau Melodie, Mulliez Aurelien, Chouki
Chenaf, et al. Trends of influenza vaccination
coverage in pregnant women: a ten-year analysis
from a French healthcare database 2022-05-03
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
106