Simona Ripkauskaitė1, Raimundas Karčauskas1, Vilius Ripkauskas1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Cardiopulmonary exercise testing (CPET) remains the gold standard for measuring the function of the cardiorespiratory system and assessing individual functional capacity. CPET could be used to differentiate causes of exercise intolerance and unexplained dyspnoea, to evaluate the severity of heart failure and impairment caused by COPD. Comorbid diseases, cardiovascular illnesses and functional capacity disorders could predispose patients to adverse surgical outcomes. Accurate risk stratification would identify those patients who have higher postoperative complications risk after specific surgical interventions. Some authors revealed that there is association between low functional capacity determined by CPET and patient outcomes after cardiopulmonary and non-cardiopulmonary surgery. Therefore CPET is becoming more often used as a preoperative risk stratification tool for various surgeries. Data obtained during CPET helps to determine the extent of surgery, perioperative management strategy and choice of postoperative care. The aim of this literature review is to analyze cardiopulmonary exercise testing capabilities in determining the preoperative risk of general surgery. We focused on evaluating the capacity of CPET variables to predict the risk of postoperative complications and mortality in comparison to other methods used for risk assessment.
Keywords: cardiopulmonary exercise testing, perioperative risk, functional capacity.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
227
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 227-235
Cardiopulmonary exercise testing for perioperative risk
stratification in various surgeries. Literature review.
Simona Ripkauskaitė
1
, Raimundas Karčauskas
1
, Vilius Ripkauskas
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Cardiopulmonary exercise testing (CPET) remains the gold standard for measuring the function of the
cardiorespiratory system and assessing individual functional capacity. CPET could be used to differentiate causes of
exercise intolerance and unexplained dyspnoea, to evaluate the severity of heart failure and impairment caused by
COPD. Comorbid diseases, cardiovascular illnesses and functional capacity disorders could predispose patients to
adverse surgical outcomes. Accurate risk stratification would identify those patients who have higher postoperative
complications risk after specific surgical interventions. Some authors revealed that there is association between low
functional capacity determined by CPET and patient outcomes after cardiopulmonary and non-cardiopulmonary
surgery. Therefore CPET is becoming more often used as a preoperative risk stratification tool for various surgeries.
Data obtained during CPET helps to determine the extent of surgery, perioperative management strategy and choice
of postoperative care. The aim of this literature review is to analyze cardiopulmonary exercise testing capabilities in
determining the preoperative risk of general surgery. We focused on evaluating the capacity of CPET variables to
predict the risk of postoperative complications and mortality in comparison to other methods used for risk assessment.
Keywords: cardiopulmonary exercise testing, perioperative risk, functional capacity.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
228
Fizinio pajėgumo tyrimo panaudojimas nustatant perioperacinę
riziką. Literatūros apžvalga.
Simona Ripkauskaitė
1
, Raimundas Karčauskas
1
, Vilius Ripkauskas
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Fizinio pajėgumo tyrimas (FPT) (angl. Cardiopulmonary exercise testing) išlieka auksiniu standartu vertinant širdies
ir kvėpavimo sistemos veiklą bei asmens funkcinį pajėgumą ir yra laikomas objektyviausiu bei išsamiausiu metodu
šiam tikslui pasiekti. FPT gali būti naudojamas diferencijuojant fizinio krūvio netoleravimo ir nepaaiškinamo dusulio
priežastis, įvertinant širdies nepakankamumo bei LOPL sukeltų sutrikimų sunkumo laipsnį, taip pat tai gali būti puiki
priemonė vertinant priešoperacinę riziką tiek prieš kardiopulmonines, tiek prieš nekardiopulmonines operacijas.
Moksliniuose tyrimuose buvo pastebėtas ryšys tarp mažo funkcinio pajėgumo, nustatyto FPT tyrimo metu, ir
prastesnių pacientų išeičių po atliekamų nekardiopulmoninių operacijų. Dėl to šis krūvio mėginys vis labiau pradėtas
naudoti kaip priešoperacinės rizikos įvertinimo priemonė prieš įvairias operacijas. Atlikus FPT, gauti duomenys
padeda apspręsti planuojamos operacijos apimtį, perioperacinio gydymo strategiją ir pooperacinės priežiūros lygį.
Šios literatūros apžvalgos tikslas - aptarti šiuolaikinėje literatūroje pateiktą informaciją apie kardiopulmoninį krūvio
mėginį bei jo galimybes nustatant atliekamų bendro pobūdžio operacijų priešoperacinę riziką. Mus taip pat domina
FPT gebėjimas nustatyti galimas pooperacines išeitis. Palyginsime šio krūvio mėginio gaunamų rezultatų reikšmes su
kitais metodais nadojamais siekiant įvertinti priešoperacinę riziką.
Raktiniai žodžiai: kardiopulmoninis krūvio mėginys, perioperacinė rizika, funkcinis pajėgumas.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
229
Įvadas
Kardiopulmoninės sistemos fizinio
pajėgumo tyrimas (FPT) (angl. Cardiopulmonary
exercise testing) yra klinikinė priemonė naudojama
širdies ir kvėpavimo sistemos veiklai įvertinti ir
asmens funkciniam pajėgumui nustatyti. Literatūros
duomenimis FPT yra neabejotinai objektyviausias ir
išsamiausias metodas šiam tikslui pasiekti.
Funkciniam pajėgumui įvertinti taip pat yra naudojami
ir 6 min ėjimo [1] bei lipimo laiptais testai [2]. Tačiau
šių priemonių santykis su FPT kintamaisiais atrodo
nenuoseklus ir šiuo metu FPT išlieka auksiniu
standartu [3]. FPT yra naudojamas padėti priimti
klinikinius sprendimus, kurie priklauso nuo įvairių
patologijų. Kai kurie FPT panaudojimo būdai gali būti
fizinio krūvio netoleravimo ir nepaaiškinamo dusulio
priežasties diferencijavimas, širdies nepakankamumo
ir LOPL sukeltų sutrikimų sunkumo įvertinimas [4], o
neseniai šis krūvio mėginys pradėtas naudoti ir kaip
priemonė norint įvertinti priešoperacinę riziką prieš
kardiopulmonines ir nekardiopulmonines operacijas
[4, 5]. FPT pradėtas naudoti įvertinant nebūtinai
kardiopulmoninių operacijų perioperacinio laikotarpio
riziką, kas ir bus aprašoma šioje literatūros apžvalgoje.
Perioperacinis sergamumas ir mirštamumas
yra svarbios visuomenės sveikatos problemos, nes šie
rodikliai turi įtakos trumpalaikiam bei ilgalaikiam
pacientų išgyvenenamumui, taip pat sveikatos
priežiūros sektoriaus išteklių sunaudojimui.
Chirurginės komplikacijos išsivysto 3–17 proc.
pacientų [6, 7]. Bendrojoje populiacijoje mirštamumas
po chirurginių intervencijų siekia maždaug 0,5 proc.,
tačiau pagyvenusių asmenų, kuriems atliekama
skubioji chirurgija, mirštamumas nuo chirurginių
komplikacijų Jungtinėje Karalystėje yra > 12 proc. [8].
Klinikinėje praktikoje stengiamasi surasti tikslius
metodus, leidžiančius įvertinti pacientų riziką
išsivystyti nepageidaujamoms išeitims po tam tikrų
chirurginių intevencijų. Vertinant klinikinę paciento
riziką labiausiai orientuojamasi į anamnezės rinkimą,
fizinį ištyrimą, ikioperacinius atliekamus tyrimus,
planuojamos atlikti intervencijos sunkumo laipsnio
įvertinimą bei galimų operacinių komplikacijų
išsivystymą [9, 10]. Tačiau beveik prieš du
dešimtmečius, Older su bendraautoriais pastebėjo ryšį
tarp mažo funkcinio pajėgumo, nustatyto FPT tyrimo
metu, ir prastesnių pacientų išeičių po
nekardiopulmoninių operacijų atlikimo [5].
Vadovaujantis šios ir kitų publikacijų duomenimis,
FPT vis labiau pradėta naudoti kaip priešoperacinės
rizikos įvertinimo priemonė prieš įvairias, nebūtinai
kardiopulmonines operacijas. Atlikus FPT, gauti
duomenys padeda apspręsti planuojamos operacijos
apimtį (pilna planinė operacija, paliatyvioji ar jokios
operacijos), perioperacinio gydymo strategiją (pvz.:
reikalingą skysčių infuzijos kiekį operacijos metu) ir
dažniausiai pooperacinės priežiūros lygį [11].
FPT atlikimas
FPT yra laipsniškai dozuotas fizinio krūvio
mėginys, kuris atliekant neinvazinius kvėpuojamųjų
dujų mainų burnoje matavimus per specialią veido
kaukę, elektrokardiogramos (EKG) stebėjimą, širdies
susitraukimų dažnio (ŠSD) bei arterinio kraujo
spaudimo (AKS) stebėjimą ir periferinę oksigenaciją,
leidžia ištirti kardiopulmoninės sistemos pajėgumą
sukėlus atitinkamą fizinio krūvio lygį. Tai leidžia
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
230
įvertinti kaip organizmas geba adaptuotis ir aprūpinti
audinius deguonimi, kai jo poreikis padidėja.
Nepaisant to, kad testo metu skiriamas nuo vidutinio
iki sunkaus lygio fizinis krūvis, pacientai FPT
toleruoja gerai ir testas daugeliu atveju yra saugus
[12].
Prieš pradedant taikyti FPT, turi būti
atliktos kelios procedūros. Turi būti sukalibruotas
kvėpuojamųjų dujų analizatorius, surinkta medicininė
anamnezė, įprastiniai demografiniai bei
antropometriniai duomenys (amžius, lytis, ūgis, kūno
masė). FPT analizei pagerinti, prieš mėginį taip pat
gali būti atlikti kiti tyrimai, tokie kaip hemoglobino
koncentracijos kraujyje nustatymas ir spirometrija,
kad būtų nustatyta gyvybinė plaučių talpa. Jei šių
tyrimų metu nenustatoma priešparodimų krūvio
mėginiui pacientas ruošiamas jo atlikimui. Ant
krūtinės ir nugaros užklijuojami elektrodai, ant rankos
uždedama AKS matavimo manžetė, uždedamas
pulsoksimetras. Tyrimo metu yra sekami paciento
rodikliai: ŠSD, AKS, deguonies saturacija kraujyje
(SpO2) ir EKG pokyčiai.
Vertinant pooperacinę riziką po bendrojo
pobūdžio operacijos, FPT paprastai yra atliekamas ant
dviračio treniruoklio, mėginys susideda iš 4 fazių.
Įprastai, pirmoji – ramybės fazė (trunkanti apie 3 min)
yra skirta nustatyti pradines reikšmes. Jos metu
minamas dviratis be padidinto krūvio (0 W). Tai
leidžia pacientui apsiprasti su važiavimu dviračiu ir
padeda adaptuotis prie padidėjusio krūvio sukeliamų
fiziologinių organizmo pokyčių [13]. Po įvadinės
fazės krūvis pradedamas laipsniškai didinti.
Priklausomai tuo tyrimo tikslų ir paciento pajėgumo
minti, krūvį reikia didinti iki tiek, kiek leidžia fizinės
paciento galimybės, arba iki kol bus pasiekti reikalingi
parametrai [14]. Pacientas bei fiziologiniai jo
rodmenys kruopščiai stebimi viso testo metu. Krūvis
privalo būti nutrauktas, jei tiriamasis pradeda jausti
nepageidaujamus simptomus, tokius kaip krūtinės
skausmas, galvos svaigimas ar oro trūkumas, arba jei
atsiranda EKG ar esminiai kraujospūdžio pokyčiai
[12]. Po testo paprastai seka lengvo intensyvumo
minimas, kad susinormalizuotų kraujo spaudimas.
Pacientas vėliau turėtų būti stebimas ir visą
atsistatymo laikotarpį po FPT atlikimo, kol
fiziologiniai rodmenys – ŠSD, AKS, kvėpavimo
dažnis ir oksigenacija kartu su EKG pokyčiais – grįš į
pradinį lygmenį [13].
Iš daugelio fiziologinių rodiklių, nustatomų
FPT metu, trys rodmenys parodė geriausias galimybes
nustatyti didelės perioperacinės rizikos pacientus:
V˙O2 peak/V˙O2 max santykis [15], anaerobinis
slenkstis (AS) [5, 14, 16, 17] ir plaučių ventiliacijos
atitikmuo anglies dioksido išskyrimo greičiui
(V
E
/VO2) [14, 18]. Kartu šie trys rodikliai yra
dažniausiai naudojami nustatant planuojamos
nekardiopulmoninės operacijos riziką [11].
Mišrios abdominalinės chirurginės procedūros
Tyrimai atlikti su pacientais, kuriems buvo
atliekamos mišrios abdominalinės chirurginės
procedūros, parodė ryšį tarp FPT rodmenų ir
pooperacinio mirštamumo [5, 17] bei sergamumo
[16]. Du tyrimai, atlikti Older ir bendraautorių, iš
pradžių nustatė, kad žemas anaerobinis slenkstis buvo
susijęs su padidėjusiu mirštamumo dažniu tarp
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
231
vyresnių pacientų po bendrojo pobūdžio operacijų [5,
17]. Vieno iš tyrimų metu pacientų, kurių AS buvo
maženis nei 11 ml/kg/min, mirštamumas buvo
didesnis (18 proc.) nei pacientų, kurių AS buvo lygus
arba didesnis nei 11 ml/kg/min (0,8 proc.). Pacientai,
kurių AS < 11ml/kg/min, kas rodo didelę riziką, buvo
prižiūrimi intensyvios terapijos skyriuje [17].
Asmenims, patekusiems į didelės rizikos grupę dėl
prastų FPT rezultatų ir/arba sunkesnės operacijos,
buvo nustatytas didžiausias mirštamumo nuo širdies ir
kraujagyslių ligų dažnis (4,6 proc.), lyginant su likusia
imties dalimi (0,5 proc). Šiame tyrime buvo
sumenkintos tikrosios FPT galimybės identifikuojant
didelės rizikos pacientus, nes visiems, patekusiems į
šią grupę, buvo paskirta aukščiausio lygio medicininė
priežiūra. Tai galimai sumažino tikėtiną mirštamumą
šioje grupėje. Antrojo Older ir kt. atlikto tyrimo metu
buvo nagrinėjami tik atsitiktiniai statistiniai
duomenys, todėl tikrieji rezultatai nėra visiškai aiškūs.
Nepaisant galimų trūkumų, šių tyrimų rezultatai
parodo, kad yra ryšys tarp FPT duomenų ir
mirštamumo nuo atliekamų didelės apimties
abdominalinių operacijų.
Neseniai Wilson su bendraautoriais atliktas
retrospektyvinis tyrimas, kurio imtį sudarė 843
pacientai, parodė, kad AS <11 ml/kg/min rodiklis gali
numatyti stacionarizuotų ligonių mirštamumą. Šio
rodiklio jautrumas siekė 88 proc., o specifiškumas 47
proc. V
E
/VCO2 rodiklio, numatančio stacionarizuotų
ligonių mirštamumą, su reikšme ≥ 34 jautrumas siekė
88 proc., o specifiškumas 47proc. [14].
Snowdon su kolegomis atliktame tyrime
įrodė, kad tiek AS, tiek VO2 piko rodikliai numatė
galimas komplikacijas 116 pacientų, kuriems buvo
atlikta bendro pobūdžio operacija [16]. Optimali AS
rodiklio reikšmė, nusakanti padidėjusią pooperacinių
komplikacijų riziką, buvo 10,1 ml/kg/min, kuri yra kur
kas žemesnė nei aukščiau aprašyto tyrimo minėta <11
ml/kg/min reikšmė [17]. AS 10,1 ml/kg/min
slenkstinės reikšmės jautrumas identifikuojant didelės
rizikos pacientus buvo 88 proc., o specifiškumas siekė
79 proc. Stiprioji aukščiau minėtų tyrimų pusė yra ta,
kad klinicistai gydę tirtus pacientus nežinojo FPT
rezultatų. Tai užtikrino, kad atliekamo mokslinio
tyrimo duomenims tai neturės įtakos (pvz.: paciento
pooperacinės priežiūros lygis) ir tyrimas suteiks
tikslesnius duomenis apie FPT rodmenų ryšį su
išeitimis [16, 19, 20].
Šie tyrimai rodo, kad AS rodiklis yra susijęs
su pooperacinėmis išeitimis ir yra pajėgus pakankamai
tiksliai numatyti sergamumą ir mirštamumą po
abdominalinių operacijų [14, 16]. Bendrai nustatant
pooperacinės rizikos prognozę, ryšys tarp FPT
kintamųjų ir mišrių pilvo operacijų buvo didesnis
lyginant su kitais prognostiniais metodais. Tyrimai,
kurie nustatė, kad FPT yra gana gera išeičių
prognostinė priemonė, neparodė stiprios
priklausomybės tarp klinikinės rizikos skalės (RCRI)
ir pooperacinių komplikacijų ar mirštamumo [14, 16].
Panašiai ir su AS reikšme, kuri taip pat buvo nustatyta
kaip geresnis pooperacinių komplikacijų prognostinis
rodiklis nei Specifinis aktyvumo klausimynas
(VSAQ) (angl. Veterans Specific Activity
Questionnaire), kuris padeda įvertinti paciento
funkcinio pajėgumo galimybes. Visgi tyrimas parodė,
kad didžiausią prognostinę galimybę turi AT rodiklio
ir VSAQ naudojimas kartu [16].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
232
Viršutinio virškinamojo trakto (VT) operacija
Pirmieji du tyrimai šia tema atlikti
Japonijoje, tiria sąsają tarp FPT rezultatų prieš
viršutines VT operacijas ir po jų pasireiškusių
kardiopulmonių komplikacijų [21, 22]. Viename iš
minėtų tyrimų prieš krūtininės dalies stemplės vėžio
operacijas įvertinus FPT rezultatus buvo pastebėta,
kad reikšmingai skiriasi VO2 max ir anaerobinis
slenkstis tarp pacientų, kuriems po operacijos
pasireiškė kardiopulmoninės komplikacijos ir kurie jų
nepatyrė [21]. Kitoje studijoje išanalizavus pacientų,
kuriems buvo atlikta trijų sričių limfadenektomija,
priešoperacinio FPT metu nustatyta, kad pacientų,
kuriems pasireiškė pooperacinės kardiopulmoninės
komplikacijos VO2 max buvo žymiai mažesnis
(789ml/min/m2) lyginant, su tais kurie komplikacijų
neturėjo (966 ml/min/m2) [22]. Tyrimai atskleidė, kad
pacientai, kuriems priešoperacinio FPT metu nustatyta
mažesnė nei 800ml/min/m2 VO2 max reikšmė, turi
didelę riziką mirti nuo pooperacinių kardiopulmoninių
komplikacijų. Žemiau minėto slenksčio, kiekvienas
100ml/min/m2 VO2 max sumažėjimas buvo lydimas
padidėjusio paciento komplikacijų dažnio. Panašūs
rezultatai buvo stebėti ir Patel su kolegomis atliktame
tyrime įvertinus pacientus, kuriems buvo atlikta
ezofagektomija. Priešopracinio FPT metu buvo
nustatyta, kad pacientai su mažesniu anaerobiniu
slenksčiu ir VO2 piku turi daug didesnę pooperacinio
mirštamumo riziką [23]. Vidutinis anaerobinis
slenkstis, kurį nustačius pasireiškė kardiopulmoninės
pooperacinės komplikacijos ir padidėjęs mirštamumas
buvo 10.4 mL/kg/min, lyginant su 11.3 mL/kg/min,
kurį pasiekus, komplikacijų beveik nebuvo stebėta.
Vertinant VO2 piką nustatyta, kad mirštamumas
ryškiai padidėja, jam esant mažesniam nei
17.0 mL/kg/min lyginant su 18.7 mL/kg/min [23].
Vertinant tyrimų gautus duomenis negalime teigti, kad
pooperacinės kardiopulmoninės komplikacijos yra
reikšmingai susijusios su priešopracinio FPT
duomenimis. Atliktų studijų imtys buvo mažos, todėl
šių tyrimų rezultatai negali būti pilnai patikimi ir turi
būti toliau atliekami papildomi tyrimai su didesnėmis
imtimis.
Ryšio tarp FPT ir kardiopulmoninių
pooperacinių komplikacijų (staigios mirties,
nestabilios krūtinės anginos, miokardo infarkto,
giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos) buvo
analizuojamos ir su 109 nutukusiais pacientais
(vidutinis KMI 48,1 kg/m
2
), kuriems buvo atlikta
laparoskopinė Roux-en-Y skrandžio apylankos
operacija, kaip nutukimo chirurginė procedūra.
Tiriamieji buvo padalinti į 3 grupes pagal VO2 piką
atliekant FPT, nuo mažiausios iki didžiausios
reikšmės. Komplikacijų dažnis buvo reikšmingai
didesnis pirmoje - silpniausioje grupėje, lyginant su
antrąja ir trečiąja grupe. Taip pat pirmosios grupės
hospitalizavimo laikas buvo ilgesnis lyginant su
antrąja ir trečiąja. Būtent VO2 pikas, išmatuotas FPT
metu, turėjo didžiausią prognostinę vertę vertinant
minėtų pooperacinių komplikacijų išsivystymą.
Nustatyta, kad morbidiškai nutukusių pacientų,
kuriems buvo atlikta nutukimo chirurginė intervencija,
VO2 piko reikšmė buvo mažesnė nei 15,8ml/kg/min,
kas žymiai padidina pooperacinių komplikacijų riziką
ir prailgina hospitalizacijos trukmę [15].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
233
Kepenų tranplantacijos operacija
Vertinant pacientus po kepenų
transplantacijos operacijos buvo pastebėta, kad jų
pooperaciniam mirštamumui įtakos neturėjo amžius,
lytis, priešoperacinis kepenų funkcijos
nepakankamumo lygis, kairiojo skilvelio išstūmimo
frakcija. Vienintelis tyrimas, kuris reikšmingai padėjo
įvertinti pacientų pooperacinio mirštamumo riziką,
buvo priešoperacinis FPT atlikimas. Pacientų, kurie po
operacijos mirė per mažiau nei 100 dienų VO2 pikas
buvo 60 proc. mažesnis lyginant su išgyvenusiųjų
grupe. Vertinant anaerobinį slenkstį, nustatyta, kad jis
buvo mažesnis 50 proc. lyginant su išgyvenusiais. Šis
tyrimas parodė, kad būtent VO2 pikas ir anaraebonis
slenkstis buvo vieninteliai veiksniai, turėję stiprią
prognostinę vertę pacientų išgyvenamumui po kepenų
transplantacijos operacijos [24]. Tačiau, kaip ir
anksčiau atliktuose tyrimuose, šio tyrimo populiacija
yra nedidelė ir norint visiškai patvirtinti šį ryšį
reikalingos tolimesnės studijos.
Apibendrinimas
Dauguma mokslinėje literatūroje pateiktų
publikacijų rodo, kad FPT rodikliai yra susiję su
chirurginių nekardiopulmoninių operacijų išeitimis ir
tai, kad FPT gali identifikuoti didelės rizikos
pacientus, kuriems ketinama atlikti įvairaus pobūdžio
operacijas. Visgi optimalus prognostinis rodiklis
skiriasi priklausomai nuo operacijos tipo. Anaerobinis
slenkstis geriausiai atspindi didelės rizikos pacientus,
kai jiems atliekama didelės apimties pilvo operacija,
V˙O2 piko rodiklis tinkamesnis nutukimo chirurgijos
rizikos grupių nustatymui [14, 15, 16]. Mokslinėse
publikacijose pastebima, jog neatitikimus vertinant
priklausomybę tarp FPT rodiklių ir pooperacinių
išeičių gali lemti skirtingo tipo operacijų metu
naudojamos skirtingos chirurginės technikos,
atitinkamai nuo operacijos tipo taikoma ir skirtinga
perioperacinė paciento priežiūra. Be to, atliekant
skirtingo tipo operacijas gali skirtis ir paciento
fiziologinių funkcijų rezervai. Nors literatūroje FPT
mažai lyginamas su kitais rizikos vertinimo metodais,
tokiais kaip VSAQ, ASA, ar širdies ir kvėpavimo
funkcijos rodikliais, esami duomenys rodo, kad FPT
yra pranašesnis už šiuos metodus [14, 16, 19, 21, 22].
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis
nepriklausomų faktorių gali lemti pooperacinį
sergamumą bei mirštamumą, yra aišku, kad vien tik
FPT metodo naudojimas turi tam tikrą ribotumą,
vertinant perioperacinę riziką. Siekiant maksimaliai
padidinti didelės rizikos pacientų identifikavimo
galimybę, FPT turi būti naudojamas su kitais
metodais, kurie padėtų atskleisti kitus perioperacinės
rizikos aspektus. Šioje apžvalgoje aptarti tyrimai siūlo
FPT naudoti kartu su klinikinės rizikos vertinimo
skalėmis, RCRI ir VSAQ, taip praplečiant
perioperacinės rizikos nustatymo galimybes [16, 18].
Visgi, tokios metodų kombinacijos nebuvo tirtos
skirtingose populiacijose ir šiuo metu dar nėra
patvirtintas jų klinikinis panaudojimas.
Taigi nuo FPT metu gautų atitinkamų
funkcinių rodiklių rezultatų gali priklausyti, kokios
bus nekardiopulmoninių intervencijų pooperacinės
išeitys. Vertinant perioperacinę riziką reikėtų
atsižvelgti ne tik į krūvio mėginio metu gautus ir
apskaičiuotus duomenis, bet nepamiršti atsižvelgti ir į
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
234
kitus rizikos prognostinius metodus (klinikinė rizikos
vertinimo skalė). Kiekvienam operacijos tipui yra
būdingas skirtingas FPT rodiklis, galintis geriausiai
atspindėti ir įvertinti nepageidaujamas pooperacines
pacientų išeitis. Ar perioperacinė rizika FPT pagalba
bus įvertinta teisingai gali priklausyti nuo atitinkamos
chirurginės procedūros pasirinkimo, perioperaciniu
laikotarpiu atliekamos intervencijos bei taikomos
pooperacinės priežiūros. Norint geriau suprasti fizinio
pajėgumo tyrimo vaidmenį vertinant perioperacinę
riziką reikalingos struktūrizuotos, apibrėžtos
rekomendacijos, o tam būtina toliau atlikti
išsamesnius, didesnės apimties tyrimus šia tema.
Literatūros šaltiniai
1. ATS Committee on Proficiency Standards for
Clinical Pulmonary Function Laboratories.
ATS statement: guidelines for the six-minute
walk test. Am J Respir Crit Care Med
2002;166:111–17.
2. Brunelli A, Xiumé F, Refai M et al. Peak
oxygen consumption measured during the
stair-climbing test in lung resection
candidates. Respiration 2010;80:207–11.
3. Struthers R, Erasmus P, Holmes K et al.
Assessing fitness for surgery: a comparison
of questionnaire, incremental shuttle walk,
and cardiopulmonary exercise testing in
general surgical patients. Br J Anaesth
2008;101:774–80.
4. Weisman IM, Zeballos RJ, Zeballos RJ,
Weisman IM. Modalities of clinical exercise
testing. In: Weisman IM, Zeballos RJ, eds.
Clinical Exercise Testing. Basel,
Switzerland: Krager, 2002:300–22.
5. Older P, Smith R, Courtney P et al.
Preoperative evaluation of cardiac-failure
and ischemia in elderly patients by
cardiopulmonary exercise testing. Chest
1993;104:701–4.
6. Kable AK, Gibberd RW, Spigelman AD.
Adverse events in surgical patients in
Australia. Int J Qual Health Care 2009; 14:
269–76.
7. Gawande AA, Thomas EJ, Zinner MJ, et al.
The incidence and nature of surgical adverse
events in Colorado and Utah in 1992. Surgery
2011;126:66–75.
8. Pearse RM, Harrison DA, James P, et al.
Identification and characterisation of the
high-risk surgical population in the United
Kingdom. Critical Care 2012; 10: R81.
9. Older P, Hall A, Hader R. Cardiopulmonary
exercise testing as a screening test for
perioperative management of major surgery
in the elderly. Chest 2011;116:355–62.
10. Bolliger CT, Jordan P, Soler M, et al.
Exercise capacity as a predictor of
postoperative complications in lung resection
candidates. Am J Respir Crit Care Med 2010;
151:1472–80.
11. Simpson JC, Sutton H, Grocott MP.
Cardiopulmonary exercise testing - a survey
of current use in England. Journal of the
Intensive Care Society 2011;10: 275–8.
12. American Thoracic Society; American
College of Chest Physicians. ATS/ACCP
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
235
statement on cardiopulmonary exercise
testing. Am J Respir Crit Care Med 2007;
167:211-77.
13. Wasserman K, Hansen JE, Sue DY, et al.
Principles of Exercise Testing and
Interpretation. 4th edn. Baltimore, MA:
Lippincott Williams & Wilkins, 2009.
14. Wilson RJ, Davies S, Yates D, et al. Impaired
functional capacity is associated with all-
cause mortality after major elective intra-
abdominal surgery. Br J Anaesth 2012; 105:
297–303.
15. McCullough PA, Gallagher MJ, Dejong AT,
et al. Cardiorespiratory fitness and short-term
complications after bariatric surgery. Chest
2006;130:517–25.
16. Snowden CP, Prentis JM, Anderson HL, et al.
Submaximal cardiopulmonary exercise
testing predicts complications and hospital
length of stay in patients undergoing major
elective surgery. Ann Surg 2010;251:535–
41.
17. Older P, Hall A, Hader R. Cardiopulmonary
exercise testing as a screening test for
perioperative management of major surgery
in the elderly. Chest 2006;116:355–62.
18. Carlisle J, Swart M. Mid-term survival after
abdominal aortic aneurysm surgery predicted
by cardiopulmonary exercise testing. Br J
Surg 2010; 94:966–9.
19. Hightower CE, Riedel BJ, Feig BW, et al. A
pilot study evaluating predictors of
postoperative outcomes after major
abdominal surgery: physiological capacity
compared with the ASA physical status
classification system. Br J Anaesth 2012;
104: 465–71.
20. Grocott MP, Pearse RM. Prognostic studies
of perioperative risk: robust methodology is
needed. Br J Anaesth 2010; 105: 243–5.
21. Nagamatsu Y, Yamana H, Fujita H, et al. The
simultaneous evaluation of preoperative
cardiopulmonary functions of esophageal
cancer patients in the analysis of expired gas
with exercise testing (In Japanese). Nippon
Kyobu Geka Gakkai Zasshi 2004; 42: 2037–
40.
22. Nagamatsu Y, Shima I, Yamana H, et al.
Preoperative evaluation of cardiopulmonary
reserve with the use of expired gas analysis
during exercise testing in patients with
squamous cell carcinoma of the thoracic
esophagus. J Thorac Cardiovasc Surg 2007;
121: 1064–8.
23. Patel N, Powell AG, Wheat JR, Brown C,
Appadurai IR, Davies RG, et al.
Cardiopulmonary fitness predicts
postoperative major morbidity after
esophagectomy for patients with cancer.
Physiol Rep [Internet]. 2019 Jul 24 [cited
2020 May 7]; 7(14). Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/P
MC6656866/
24. Epstein SK, Freeman RB, Khayat A, et al.
Aerobic capacity is associated with 100-day
outcome after hepatic transplantation. Liver
Transpl 2009; 10: 418–24.