https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.13
Assessment of psychosocial functioning in a patient with a
malignant cerebellar tumor: a case report
Gabija Remeikaitė
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius , Lithuania
Abstract
Introduction. Medulloblastoma is a rare but aggressive form of central nervous system tumor, more commonly
diagnosed in children but also occurring in adults. The disease and its treatment have a significant impact not only
on neurological but also on psychosocial functioning and overall quality of life. In recent years, increasing
attention has been paid to the assessment of emotional, cognitive, and social factors in order to better understand
the overall impact of the disease on the patient.
Aim. To present a clinical case illustrating the importance of psychosocial functioning in a patient with a
malignant cerebellar tumor and to discuss its impact on clinical practice and the patient’s daily life.
Clinical case presentation. This paper presents a clinical case of a 36-year-old woman diagnosed with grade IV
cerebellar medulloblastoma. The patient underwent comprehensive treatment, including surgical tumor resection,
radiotherapy, and chemotherapy. Quality of life was assessed using the EORTC QLQ-C30 and QLQ-BN20
questionnaires to evaluate subjective aspects of well-being. Despite a relatively high overall quality of life score,
the patient exhibited significant impairments in cognitive and emotional functioning, as well as pronounced
physical symptoms and financial difficulties.
Conclusions. Medulloblastoma in adults can significantly affect not only physical but also psychosocial
functioning. Even when the overall quality of life appears relatively good, important cognitive, emotional, and
social impairments may persist. A comprehensive and integrated patient assessment, including psychosocial
aspects, is essential to ensure holistic care and improve quality of life.
Keywords: medulloblastoma, psychosocial functioning, quality of life, brain tumors, cerebellar tumors
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (2), p. 125-132, https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.13
125
Psichosocialinio funkcionavimo vertinimas sergant piktybiniu
smegenėlių naviku: atvejo pristatymas
Gabija Remeikaitė
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Meduloblastoma – reta, tačiau agresyvi centrinės nervų sistemos navikų forma, dažniau nustatoma
vaikams, bet pasitaikanti ir suaugusiesiems. Liga ir jos gydymas daro reikšmingą poveikį ne tik neurologiniam,
bet ir psichosocialiniam pacientų funkcionavimui bei gyvenimo kokybei. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio
skiriama emocinių, kognityvinių ir socialinių veiksnių vertinimui, siekiant geriau suprasti bendrą ligos poveikį
pacientui.
Tikslas. Pristatyti klinikinį atvejį, iliustruojantį psichosocialinio funkcionavimo svarbą sergant piktybiniu
smegenėlių naviku, bei aptarti jo įtaką klinikinei praktikai ir paciento kasdieniniam gyvenimui.
Klinikinio atvejo pristatymas. Aprašomas 36 metų moters klinikinis atvejis, kuriai diagnozuota IV laipsnio
smegenėlių meduloblastoma. Pacientei taikytas kompleksinis gydymas – chirurginis naviko pašalinimas,
spindulinė terapija ir chemoterapija. Paciento gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant EORTC QLQ-C30 ir
QLQ-BN20 klausimynus, siekiant įvertinti subjektyvius gyvenimo kokybės aspektus. Nustatyta, kad, nepaisant
gana aukšto bendro gyvenimo kokybės įverčio, pacientei pasireiškė reikšmingi kognityvinio ir emocinio
funkcionavimo sutrikimai, taip pat ryškūs fiziniai simptomai ir finansiniai sunkumai.
Išvados. Meduloblastoma suaugusiesiems gali reikšmingai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichosocialinę paciento
būklę. Net ir esant santykinai geram bendram gyvenimo kokybės įverčiui, gali išlikti svarbūs kognityviniai,
emociniai ir socialiniai sutrikimai. Kompleksinis ir integruotas paciento vertinimas, apimantis psichosocialinius
aspektus, yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Raktažodžiai: meduloblastoma, psichosocialinis funkcionavimas, gyvenimo kokybė, galvos smegenų navikai,
smegenėlių navikai
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
1. Įvadas
Piktybiniai centrinės nervų sistemos navikai,
įskaitant meduloblastomą, pasižymi didele ligos
našta ir turi reikšmingą poveikį pacientų
neurologinei, kognityvinei bei psichosocialinei
būklei (1,2). Dauguma šia liga sergančių pacientų
yra vaikai ar paaugliai, tačiau labai retais atvejais
navikas nustatomas ir suaugusiesiems, pastariesiems
dažniausiai liga diagnozuojama 20–40 metų
amžiaus grupėje. Pagrindinė naviko lokalizacija yra
užpakalinė kaukolės duobė (3,4). Nustatyta, kad
meduloblastomos paplitimas bendrojoje
populiacijoje siekia apie 1,5 atvejo milijonui
gyventojų per metus, o suaugusiųjų populiacijoje –
apie 0,6 atvejo milijonui gyventojų per metus.
Surveillance, Epidemiology, and End Results
(SEER) registro duomenys rodo, kad
suaugusiesiems, turintiems šviesesnę odos spalvą,
meduloblastoma pasireiškia dažniau (5).
Literatūroje nurodomas 5 metų išgyvenamumas
suaugusiems pacientams, sergantiems medulo-
blastoma, svyruoja nuo 60 % iki 80 % (3).
Ligos diagnostika pagrįsta galvos magnetinio
rezonanso tomografija (MRT), ligai progresuojant
gali būti atliktas stuburo MRT (6). Gydymas
individualizuojamas, atsižvelgiant į paciento būklę
ir naviko biologines savybes, ir dažniausiai apima
chirurginį naviko pašalinimą, spindulinę terapiją bei
chemoterapiją (7). Taip pat verta paminėti, kad šiuo
metu vaikų gydyme tiriamos naujesnės gydymo
galimybės, tokios kaip imunoterapija ir taikinių
terapija (8).
Be motorinių ir sensorinių simptomų, šie navikai
dažnai sukelia emocinius, pažintinius ir elgesio
pokyčius, kurie ženkliai apsunkina pacientų kasdienį
funkcionavimą ir blogina gyvenimo kokybę (9).
Tyrimai rodo, kad smegenų navikais sergantys
pacientai bei jų artimieji, dažnai patiria depresijos ir
nerimo simptomus, kurie siejami su prastesniais
funkciniais rodikliais, didesne psichosocialine našta
ir sumažėjusiu gyvenimo kokybės rodikliu
(2,10,11).
Psichosocialinis funkcionavimas apima emocinę
savijautą, socialinius santykius, adaptacinius
gebėjimus ir dalyvavimą kasdienėje veikloje (12).
Šie aspektai yra ypač svarbūs onkologinių ligų
kontekste, nes daro tiesioginę įtaką pacientų
gyvenimo kokybei ir gydymo rezultatams (13).
Schiavolin ir bendraautoriai atliktoje sisteminėje
apžvalgoje nustatė kad pacientams, sergantiems
pirminiais smegenų navikais, būdingas reikšmingas
gyvenimo kokybės ir gebėjimo save apsitarnauti
sumažėjimas, susijęs tiek su neurologiniais, tiek su
psichologiniais simptomais (14). Be to,
sociokognityviniai sutrikimai ir psichosocialinė
našta yra dažni šios pacientų grupės palydovai ir
neretai klinikinėje praktikoje lieka nepakankamai
įvertinti (13).
Tradiciškai smegenėlių pažeidimai buvo siejami tik
su judesių koordinacijos sutrikimais. Tačiau tyrimai
rodo, kad tokiais atvejais gali išryškėti ir
psichosocialiniai pokyčiai, kurių poveikis
kognityvinėms ir emocinėms funkcijoms yra
reikšmingas. 1998 m. Schmahmann ir Sherman
aprašė smegenėlių kognityvinį-afektinį sindromą
(cerebellar cognitive affective syndrome, CCAS),
kuriam būdingi vykdomųjų funkcijų, emocijų
reguliacijos, elgesio bei asmenybės pokyčiai,
galintys reikšmingai paveikti paciento socialinį
funkcionavimą (15). Nepaisant to, klinikinėje
literatūroje psichosocialiniai pokyčiai smegenėlių
navikais sergantiems pacientams dažnai lieka
antrame plane, o detalių klinikinių atvejų aprašymų
vis dar trūksta.
Šio straipsnio tikslas – pristatyti klinikinį atvejį,
iliustruojantį psichosocialinio funkcionavimo
svarbą sergant piktybiniu smegenėlių naviku, bei
aptarti jų reikšmę tiek klinikinėje praktikoje, tiek
paciento kasdienio gyvenimo kontekste.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
2. Klinikinio atvejo pristatymas
36 metų moteris kreipėsi į gydymo įstaigą dėl
progresuojančių neurologinių simptomų.
Anamnezės surinkimo metu nustatyta, kad maždaug
prieš du mėnesius ji sirgo viršutinių kvėpavimo takų
infekcija, po kurios atsirado galvos svaigimas ir
pusiausvyros sutrikimas, simptomai palaipsniui
stiprėjo. Vėliau prisidėjo kaklo ir galvos skausmas,
pasak vyro, paskutines 2 dienas stebima
dezorientacija aplinkoje. Simptomai buvo vertinti
kaip vestibulinės kilmės, pacientė ambulatoriškai
gydyta dėl vestibulinio neuronito, tačiau reikšmingo
klinikinio pagerėjimo nepasiekta. Likus trims
paroms iki hospitalizacijos, pacientės būklė
pablogėjo – galvos skausmas ir svaigimas tapo
intensyvesni, atsirado ryškesnis nestabilumas.
Objektyvaus neurologinio ištyrimo metu pacientė
buvo sąmoninga, tačiau jos orientacija vietoje ir
laike buvo sutrikusi. Atliktas kognityvinis
įvertinimas: protinės būklės mini tyrimas (Mini
Mental State Examination) buvo įvertintas 29 balais
(maksimalus testo įvertinimas yra 30
balų). Vertinant raumenų jėgą viršutinėse galūnėse,
nustatyta sumažėjusi raumenų jėga kairėje pusėje (4
balai), dešinėje – normali (5 balai), o apatinių
galūnių raumenų jėga išliko normali.
Nustatyta kairės pusės motorinė dismetrija, teigiami
patologiniai refleksai kairėje, jutimų sutrikimų
nenustatyta. Rombergo testas teigiamas (Rombergo
pozoje pacientė svyravo).
Detalesniam ištyrimui buvo atlikta galvos
kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo
nustatytas kairiojo smegenėlių pusrutulio navikas,
sukeliantis ryškų masės efektą – ketvirtojo skilvelio
kompresiją, obstrukcinę hidrocefaliją bei
periventrikulinę edemą. Radiologiškai stebėta
heterogeniška, kontrastą kaupianti masė su
hemoraginiais komponentais ir aplinkine edema.
Atsižvelgiant į klinikinius ir radiologinius
duomenis, nuspręsta skubos tvarka taikyti operacinį
gydymą, siekiant pašalinti naviką.
Pacientei atlikta retrosigmoidinė kraniotomija,
kurios metu buvo pašalintas kairiojo smegenų
pusrutulio navikas. Chirurginės rezekcijos
radikalumas vertinamas kaip geras. Histologinio
tyrimo metu patvirtinta IV laipsnio meduloblastoma
(pagal Pasaulio sveikatos organizacijos
klasifikaciją). Mikroskopiškai stebėti navikinio
audinio fragmentai, sudaryti iš vidutinio dydžio
ląstelių su negausia citoplazma, polimorfiškais
apvaliais nedideliais branduoliais. Pastebėta gausios
mitozės ir negausios apoptotinės ląstelės.
Pooperaciniu laikotarpiu pacientės neurologinė
būklė išliko stabili, sąmonė išsaugota, orientacija
palaipsniui gerėjo. Vis dėlto išliko galvos svaigimas,
pusiausvyros sutrikimas bei koordinacijos stoka,
labiau išreikšta kairėje pusėje.
Pooperaciniu laikotarpiu buvo įvertinti pacientės
histologinio tyrimo rezultatai bei ligos stadiją ir
buvo nuspręsta taikyti kompleksinį adjuvantinį
gydymą. Pacientei nuspręsta taikyti spindulinę
terapiją, skiriant suminę 23,4 Gy dozę galvos ir
nugaros smegenims, papildomai taikant naviko
ložės švitinimo sustiprinimą iki bendros 54 Gy
dozės. Papildomai bus skiriama sisteminė
chemoterapija pagal LCV schemą (LCV:
lomustinas, cisplatina ir vinkristinas). Gydymas
planuotas kas 6 savaites, numatant iš viso 8
chemoterapijos ciklus. Gydymo taktika pasirinkta
atsižvelgiant į naviko histologines savybes bei
klinikines gydymo rekomendacijas pacientams,
sergantiems meduloblastoma.
Norint įvertinti pacientės gyvenimo kokybę, buvo
atlikta pacientės apklausa, kurios metu buvo
naudojamas Europos organizacijos mokslinių
tyrimų ir vėžio gydymo (EORTC) gyvenimo
kokybės klausimynas QLQ-C30, papildytas
specifiniu smegenų navikų moduliu QLQ-BN20. Be
to, buvo atliktas protinės būklės mini tyrimas (Mini
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
- Mental State Examination, MMSE). Šis metodas
leido detaliai įvertinti neurologinius simptomus,
pažinimo funkcijas bei įvairius gyvenimo kokybės
aspektus. Analizė remiasi interviu ir klinikiniais
duomenimis.
Vertinimo, atlikto chemospindulio gydymo metu,
pacientė savo bendrą gyvenimo kokybę įvertino
gana aukštai – 83 balais. Išsamesnis EORTC QLQ-
C30 klausimynas leido įvertinti penkias funkcinio
pobūdžio sritis: fizinę, kognityvinę, socialinę,
emocinę ir vaidmenų funkcionavimą. Funkcinių
sričių analizė parodė, kad geriausiai išreikštas buvo
socialinis ir vaidmenų funkcionavimas, o
ryškiausias sutrikimas nustatytas kognityvinėje
srityje (1 lentelė).
Gyvenimo kokybės klausimynas vertina ir įvairius
simptomus, galinčius paveikti pacientės
kasdienę savijautą. Simptomų vertinimas parodė,
kad didžiausią diskomfortą sukėlė pykinimo
jausmas, vėmimas, skausmas ir nuovargis, tuo tarpu
kitų simptomų nebuvo pastebėta. Finansiniai
sunkumai buvo įvertinti maksimaliu balu (2 lentelė).
Lentelė 3 buvo sudaryta pagal BN20 klausimyną –
papildomą QLQ-C30 vertinimo įrankį, skirtą
išsamiai įvertinti smegenų navikais sergančių
pacientų gyvenimo kokybę. Šio klausimyno
rezultatai parodė, kad pacientė jautė nerimą dėl
ateities, galvos skausmus, mieguistumą, silpnumą
kojose bei motorinę disfunkciją. Kiti pavieniai
simptomai, tokie kaip regos sutrikimai,
komunikacijos problemos, traukuliai, plaukų
slinkimas ar šlapimo pūslės kontrolės sutrikimai,
nebuvo pastebėti.
Susitikimo su paciente metu atlikome kognityvinį
būklės įvertinimą. Tyrimo metu protinės būklės mini
tyrimas (Mini Mental.State Examination) buvo
įvertintas gerai, 29 balais (maksimalus testo
įvertinimas yra 30 balų), laikrodžio piešimo testas -
4 balais (vertinama nuo 0 iki 4 balų).
1 lentelė. Funkcionavimo skalės rodiklių balais
pasiskirstymas
Simptomų skalės
Įvertinimas balais
Nuovargis
66,7/100
Pykinimas ir vėmimas
83,3/100
Skausmas
83,3/100
Dusulys
0/100
Nemiga
0/100
Alkio praradimas
0/100
Konstipacija
0/100
Viduriavimas
0/100
Finansiniai sunkumai
100/100
2 lentelė. Simptomų skalės rodiklių balais
pasiskirstymas
Pavieniai simptomų
rodikliai
Įvertinimas balais
Nerimas dėl ateities
75/100
Regos sutrikimai
0/100
Komunikacijos
sutrikimas
0/100
Motorinė disfunkcija
16,7/100
Galvos skausmai
66,7/100
Traukuliai
0/100
Mieguistumas
66,7/100
Plaukų slinkimas
0/100
Odos niežulys
0/100
Silpnumo jausmas
kojose
66,7/100
Šlapimo pūslės
kontrolės sutrikimai
0/100
3 lentelė. Pavienių simptomų įverčių balais
pasiskirstymas
Funkcionavimo skalės
Įvertinimas
balais
Fizinio funkcionavimo
73,3/100
Vaidmenų funkcionavimo
83,3/100
Emocinio funkcionavimo
66,7/100
Kognityvinio funkcionavimo
50/100
Socialinio funkcionavimo
83,3/100
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
3. Diskusija
Šis klinikinis atvejis pažymi sudėtingą
meduloblastomos poveikį suaugusiųjų pacientų
psichosocialiniam funkcionavimui. Atvejyje
minėtos pacientės gyvenimo kokybės vertinimas
parodė, kad, nors bendras gyvenimo kokybės
rodiklis buvo gana aukštas (83,3 balai), jai
pasireiškė reikšmingi kognityvinio ir emocinio
funkcionavimo sutrikimai, ypač akcentuotas
kognityvinio funkcionavimo įvertis (50 balų). Šie
rezultatai atitinka ankstesnių tyrimų duomenis, kurie
rodo, kad smegenų navikai gali sukelti pažintinius,
emocinius ir socialinius pokyčius, nepaisant
sėkmingo chirurginio ir adjuvantinio gydymo
(9,13).
Pacientės simptomų profilis, įskaitant pykinimą,
vėmimą, nuovargį, galvos skausmus ir mieguistumą,
atspindi ne tik fizinę naviko ir gydymo naštą, bet ir
tiesioginę įtaką psichosocialiniam funkcionavimui.
Maksimaliais balais įvertinti finansiniai sunkumai
rodo, kad liga ir jos gydymas gali turėti platų ir
daugialypį poveikį paciento gyvenimo kokybei, tai
atsispindi ir literatūroje (13). Pacientės aukštas
socialinio ir vaidmenų funkcionavimo balas gali
atspindėti stiprią šeimos paramą, kuri dažnai
palengvina paciento adaptaciją. Socialinis
palaikymas literatūroje įvardijamas kaip vienas
svarbiausių veiksnių, padedančių pacientams
išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę net esant
ryškiems fiziniams ar emociniams simptomams
(16).
Šio atvejo analizė pabrėžia smegenėlių pažeidimo
reikšmę psichosocialiniam funkcionavimui.
Smegenėlių kognityvinio-afektinio sindromo
patofiziologija paaiškina, kodėl pacientė patiria
koordinacijos sutrikimus, galvos svaigimą ir
pusiausvyros problemas kartu su emocinių ir
kognityvinių funkcijų pokyčiais (15). Tyrimai rodo,
kad šie pokyčiai gali išlikti net po radikalaus naviko
pašalinimo ir kompleksinio gydymo, todėl nuolatinė
psichosocialinė priežiūra yra būtina (17).
Pacientės atvejis parodo klinikinėje praktikoje
dažnai pasitaikančią problemą – psichosocialinių
sutrikimų nepakankamą įvertinimą. Ankstesni
tyrimai patvirtina, kad smegenų navikais sergančių
suaugusiųjų psichosocialinė našta gali būti
reikšminga, tačiau dažnai lieka nepastebėta ar
nepakankamai dokumentuota, taip nutinka dėl mažo
pacientų skaičiaus ir individualizuoto gydymo
(2,12,13). Tai pabrėžia integruoto požiūrio į
paciento funkcionavimą svarbą, apimantį ne tik
neurologinę, bet ir emocinę bei socialinę sveikatą.
Galiausiai, šio atvejo analizė pabrėžia
individualizuoto vertinimo svarbą. Naudojant
EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BN20 klausimynus kartu
su kognityviniais testais, galima gauti holistinį
pacientės funkcionalumo vaizdą, kuris padeda
planuoti ne tik medicininį, bet ir psichosocialinį
gydymą, optimizuojant gyvenimo kokybę ir
kasdienį funkcionavimą.
Šio tyrimo rezultatus riboja keletas aspektų. Pirma,
nebuvo įvertinta pacientės psichosocialinio
funkcionavimo dinamika laikui bėgant. Antra,
norint daryti platesnius apibendrinimus, reikalinga
išanalizuoti daugiau atvejų.
4. Išvados
1. Meduloblastoma suaugusiesiems gali
reikšmingai paveikti tiek fizinį, tiek psichosocialinį
pacientų funkcionavimą, net esant sėkmingam
chirurginiam ir adjuvantiniam gydymui.
2. Pacientės gyvenimo kokybės vertinimai
parodė, kad svarbiausi gyvenimo kokybę
mažinantys veiksniai - skausmas, nuovargis,
pykinimas ir galvos skausmai bei neužtikrintumas
dėl ateities.
3. Smegenėlių pažeidimai gali sukelti ne tik
motorinius, bet ir pažintinius bei emocinius
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
pokyčius, todėl psichosocialinio funkcionavimo
įvertinimas turi būti nuosekli gydymo dalis.
4. Atsižvelgiant į tai, psichosocialinio
funkcionavimo vertinimas turėtų būti integrali
pacientų, sergančių piktybiniais smegenų navikais,
priežiūros dalis, kuri gali padėti suvokti pilną ligos
poveikį pacientų gyvenimui ir optimizuoti
individualizuotą gydymą.
Literatūros šaltiniai
1. Taphoorn MJB, Klein M. Cognitive deficits in
adult patients with brain tumours. Lancet Neurol.
2004 Mar;3(3):159–68. doi:10.1016/S1474-
4422(04)00680-5 PubMed PMID: 14980531.
2. Shah NZ, Masroor T, Zahid N, Zahid W, Hassan
A, Azam I, et al. Factors affecting well-being in
brain tumor patients: An LMIC perspective. Front
Psychol. 2023 Mar 31;14:1117967.
doi:10.3389/fpsyg.2023.1117967
3. Eibl T, Hammer A, Yakubov E, Blechschmidt C,
Kalisch A, Steiner HH. Medulloblastoma in adults -
reviewing the literature from a surgeon’s point of
view. Aging (Albany NY). 2021 Jan 26;13(2):3146–
60. doi:10.18632/aging.202568 PubMed PMID:
33497354; PubMed Central PMCID: PMC7880386.
4. Lai R. Survival of patients with adult
medulloblastoma: a population-based study. Cancer.
2008 Apr 1;112(7):1568–74.
doi:10.1002/cncr.23329 PubMed PMID: 18278809.
5. Smoll NR, Drummond KJ. The incidence of
medulloblastomas and primitive neurectodermal
tumours in adults and children. J Clin Neurosci.
2012 Nov;19(11):1541–4.
doi:10.1016/j.jocn.2012.04.009 PubMed PMID:
22981874.
6. Franceschi E, Seidel C, Sahm F, Pajtler KW, Hau
P. How we treat medulloblastoma in adults. ESMO
Open. 2021 Aug;6(4):100173.
doi:10.1016/j.esmoop.2021.100173
7. Franceschi E, Hofer S, Brandes AA, Frappaz D,
Kortmann RD, Bromberg J, et al. EANO-
EURACAN clinical practice guideline for diagnosis,
treatment, and follow-up of post-pubertal and adult
patients with medulloblastoma. Lancet Oncol. 2019
Dec;20(12):e715–28. doi:10.1016/S1470-
2045(19)30669-2 PubMed PMID: 31797797.
8. Wang J, Garancher A, Ramaswamy V,
Wechsler-Reya RJ. Medulloblastoma: From
Molecular Subgroups to Molecular Targeted
Therapies. Annu Rev Neurosci. 2018 Jul 8;41:207–
32. doi:10.1146/annurev-neuro-070815-013838
PubMed PMID: 29641939.
9. Bogari MH, Zahhar JA, Aloufi AK, Algahtani
OH, Zahhar YA, Kheshaifati HM, et al. Quality of
life, depression, and anxiety in brain tumor patients
following surgical resection at a tertiary care center.
NSJ. 2025 Oct;30(4):294–303.
doi:10.17712/nsj.2025.4.20240140
10. Osoba D, Brada M, Prados MD, Yung WKA.
Effect of disease burden on health-related quality of
life in patientswith malignant gliomas. Neuro-
Oncology. 2000 Oct 1;2(4):221–8.
doi:10.1093/neuonc/2.4.221
11. Janda M, Steginga S, Langbecker D, Dunn J,
Walker D, Eakin E. Quality of life among patients
with a brain tumor and their carers. Journal of
Psychosomatic Research. 2007 Dec;63(6):617–23.
doi:10.1016/j.jpsychores.2007.06.018
12. Kramer U, De Panfilis C, Barkauskiene R,
Bertsch K, Hutsebaut J, Kaera A, et al. Psychosocial
functioning in personality disorders. Borderline
Personal Disord Emot Dysregul. 2025 Nov
12;12:46. doi:10.1186/s40479-025-00326-y
PubMed PMID: 41225561; PubMed Central
PMCID: PMC12613778.
13. Pertz M, Schlegel U, Thoma P. Sociocognitive
Functioning and Psychosocial Burden in Patients
with Brain Tumors. Cancers. 2022 Feb 1;14(3).
doi:10.3390/cancers14030767
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
131
14. Chieffo DPR, Lino F, Ferrarese D, Belella D,
Della Pepa GM, Doglietto F. Brain Tumor at
Diagnosis: From Cognition and Behavior to Quality
of Life. Diagnostics. 2023 Feb 2;13(3):541.
doi:10.3390/diagnostics13030541
15. Schmahmann JD, Sherman JC. The cerebellar
cognitive affective syndrome. Brain. 1998 Apr;121
( Pt 4):561–79. doi:10.1093/brain/121.4.561
PubMed PMID: 9577385.
16. Dirven L, Luerding R, Beier D, Bumes E, Reinert
C, Seidel C, et al. Neurocognitive functioning and
health-related quality of life in adult
medulloblastoma patients: long-term outcomes of
the NOA-07 study. J Neurooncol. 2020
May;148(1):117–30. doi:10.1007/s11060-020-
03502-y PubMed PMID: 32367436; PubMed
Central PMCID: PMC7280359.
17. Dirven L, Luerding R, Beier D, Bumes E, Reinert
C, Seidel C, et al. Neurocognitive functioning and
health-related quality of life in adult
medulloblastoma patients: long-term outcomes of
the NOA-07 study. J Neurooncol. 2020
May;148(1):117–30. doi:10.1007/s11060-020-
03502-y PubMed PMID: 32367436; PubMed
Central PMCID: PMC7280359.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
132