https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.5
Application possibilities of CAR-T cell therapy in the treatment of
acute B-lymphoblastic leukemia: a clinical case analysis and
literature review
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Department of General Hematology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. This article analyzes the challenges in treating acute B lymphoblastic leukemia (B-ALL) in adult
patients with relapsed or refractory disease. The efficacy, safety, and potential of CAR-T cell therapy to achieve
disease remission are evaluated based on literature and a clinical case analysis.
Objective. To analyze the course and complications of CAR-T therapy in a patient with high-molecular-risk acute
B-lymphoblastic leukemia.
Methods. A systematic literature review was conducted using the PubMed database, following PRISMA
guidelines and the PICOS model. Articles in English, published between 2021 and 2025, focusing on the treatment
of acute B lymphoblastic leukemia and the use of CAR-T therapy were analyzed. A clinical case of a patient at
Vilnius University Hospital Santaros Clinics diagnosed with refractory B-ALL and treated with CAR-T therapy
is also presented.
Results. Out of 236 publications identified, 45 met the inclusion criteria and were included in the final review.
The clinical case demonstrated that, despite severe disease progression and complications during intensive
chemotherapy, the patient achieved complete molecular remission after CAR-T therapy.
Conclusions. CAR-T therapy represents an effective alternative for patients with relapsed or refractory B-ALL
when standard chemotherapy is insufficient. The presented clinical case highlights that an individualized treatment
plan using CAR-T therapy can help to achieve complete remission and stable patient improvement.
Keywords: acute B lymphoblastic leukemia, CAR-T therapy, immunotherapy, relapsed B-ALL, refractory B-
ALL.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 46-60, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.5
46
CAR-T ląstelių terapijos taikymo galimybės gydant ūminę B
limfoblastinę leukemiją: klinikinio atvejo analizė ir literatūros
apžvalga
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikos, Bendrosios Hematologijos Skyrius, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Straipsnyje analizuojami ūminės B limfoblastinės leukemijos gydymo iššūkiai suaugusiems pacientams,
esant recidyvuojančiai ar refrakterinei ligos eigai. Vertinamas CAR-T ląstelių terapijos efektyvumas, saugumas ir
galimybės pasiekti ligos remisiją, remiantis literatūra ir klinikinio atvejo analize.
Tyrimo tikslas. Aptarti CAR-T terapijos taikymo eigą ir komplikacijas didelės molekulinės rizikos ūminės B
limfoblastinės leukemijos atveju.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant „PubMed“ duomenų bazę, taikant PRISMA gaires ir
PICOS modelį. Analizuoti straipsniai anglų kalba, publikuoti 2021–2025 metais, nagrinėjantys ūminės B
limfoblastinės leukemijos gydymą ir CAR-T terapijos taikymą. Aprašytas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
klinikų pacientės, kuriai diagnozuota refrakterinė B-ŪLL ir taikyta CAR-T terapija, klinikinis atvejis.
Rezultatai. Iš 236 rastų publikacijų į galutinę apžvalgą buvo įtraukti 45 straipsniai, atitinkantys įtraukimo
kriterijus. Klinikinis atvejis parodė, kad pacientė, nepaisant sunkios ligos eigos ir intensyvios chemoterapijos metu
atsiradusių komplikacijų, po CAR-T terapijos pasiekė pilną molekulinę remisiją.
Išvados. CAR-T terapija yra efektyvi alternatyva pacientams su recidyvuojančia ar refrakterine B-ŪLL, kai
standartinė chemoterapija nepakankamai veiksminga. Aptartas klinikinis atvejis parodo, kad individualizuotas
gydymo planas pasitelkiant CAR-T terapiją gali užtikrinti pilną remisiją bei stabilų paciento būklės pagerėjimą.
Raktažodžiai: ūminė B limfoblastinė leukemija, CAR-T terapija, imunoterapija, recidyvuojanti B-ŪLL,
refrakterinė B-ŪLL.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
1. Įvadas
Ūminė B limfoblastinė leukemija (B-ŪLL) – tai
agresyvi hematologinė neoplazija, kuriai būdinga
limfoblastų kloninė proliferacija, diferenciacijos
sutrikimas bei kaulų čiulpų infiltracija, sukelianti
kraujodaros nepakankamumą ir galimą
ekstramedulinį išplitimą [1,2]. Suaugusiųjų
populiacijoje B-ŪLL sudaro apie 20 % visų ūminių
leukemijų [3]. Penkerių metų išgyvenamumas šioje
grupėje siekia 40–50 %, tuo tarpu vaikams jis viršija
90 % [4]. Chemoterapija išlieka pagrindinis gydymo
standartas, tačiau suaugusiesiems ją dažnai riboja
didelis toksiškumas ir nepakankamas
veiksmingumas [5]. Pastaraisiais metais klinikinėje
praktikoje vis plačiau taikoma minimalios
liekamosios ligos stebėsena, pediatrinės gydymo
schemos jaunesniems pacientams ir mažesnio
intensyvumo režimai vyresnio amžiaus asmenims
[6]. Nepaisant šių pokyčių, išlieka būtinybė toliau
individualizuoti gydymą. Viena reikšmingiausių
pastarojo dešimtmečio inovacijų – chimerinių
antigenų receptorių T ląstelių (CAR-T) terapija,
ypač svarbi atsparios arba recidyvavusios ligos
atvejais, kai nėra galimybės atlikti alogeninę
kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją
(aloKKLT) [7]. Šiame darbe apžvelgiama mokslinė
literatūra bei pateikiamas klinikinis B-ŪLL atvejis,
aprašoma ligos pradžia, laboratoriniai radiniai,
gydymo eiga ir imunoterapinio atsako ypatumai bei
CAR-T terapijos taikymo iššūkiai bei rezultatai
2. Metodika
Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti pasitelkta
„PubMed“ paieškos sistema. Į analizę įtraukti
straipsniai buvo parašyti anglų kalba ir publikuoti
2021–2025 metais, nagrinėjantys ūminės B
limfoblastinės leukemijos diagnostikos, gydymo ir
CAR-T terapijos aktualijas. Paieškos metu naudoti
raktiniai žodžiai ir jų deriniai: ūminė B limfoblastinė
leukemija, CAR-T terapija, imunoterapija, gydymo
atsparumas bei recidyvuojanti ar refrakterinė B-
ŪLL. Straipsnių atranka vykdyta remiantis
PRISMA gairėmis, taikant PICOS duomenų
atrankos modelį (populiacija, intervencija,
palyginimas, išeitys ir tyrimo struktūra). Atlikta
klinikinio atvejo analizė – gautas pacientės
sutikimas analizuoti nuasmenintus ligos duomenis.
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai, stebėjimo tyrimai ir
mokslinės apžvalgos, susijusios su ūminės B
limfoblastinės leukemijos gydymu CAR-T terapija.
• Tyrimai, kuriuose vertintas CAR-T
terapijos efektyvumas, saugumas, nepageidaujami
reiškiniai ar klinikinės baigtys pacientams,
sergantiems B-ŪLL.
• Ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai
analizuojantys CAR-T terapijos taikymą.
• Publikacijos, išleistos 2021–2025 m.
• Straipsniai anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
• Publikacijos, kurių tiriamoji liga nėra
ūminė B limfoblastinė leukemija.
• Straipsniai, kuriuose CAR-T terapija nėra
pagrindinė analizuojama intervencija.
Elektroninė duomenų paieška ir mokslinių
publikacijų atrankos procesas vykdytas „PubMed“
duomenų bazėje pagal raktinius žodžius: „ūminė B
limfoblastinė leukemija“, „CAR-T terapija“,
„recidyvuojanti ūminė B limfoblastinė leukemija“.
Iš viso buvo rasti 236 bibliografiniai įrašai.
Mokslinės publikacijos buvo atrenkamos keliais
etapais: pirmiausia atmesta 112 straipsnių, parašytų
ne anglų kalba, senesnių nei 5 metai arba
pateikiančių tyrimui neaktualią informaciją. Po to
publikacijos buvo vertinamos pagal pavadinimą ir
santrauką ir buvo atmesti 42 straipsniai,
neatitinkantys tyrimo temos bei uždavinių. Likusios
publikacijos buvo išsamiai analizuojamos taikant
įtraukimo ir atmetimo kriterijus, atmestos dar 37
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
publikacijos. Galutiniam vertinimui į sisteminę
literatūros apžvalgą buvo įtraukti 45 straipsniai,
publikuoti 2021–2025 metais.
3. Rezultatai
3.1. CAR-T terapijos samprata ir bendrosios
charakteristikos
CAR-T terapija yra inovatyvi adaptuoto imuniteto
imunoterapijos forma, sukėlusi esminį proveržį
gydant tam tikras hematologines neoplazijas. Šios
terapijos metu paciento T limfocitai genetiškai
modifikuojami taip, kad ekspresuotų chimerinį
antigeno receptorių (CAR), kuris specifiškai
atpažįsta naviko ląstelių antigenus ir inicijuoja
navikinių ląstelių destrukciją [8,9]. Klinikiniai
tyrimai rodo, jog CAR-T terapija ypač efektyvi
gydant CD19 ekspresuojančias B ląstelių kilmės
neoplazijas – dalyje studijų visiška remisija pasiekta
daugiau nei 80 % pacientų [10]. Vis dėlto šios
terapijos taikymas solidinių navikų atveju išlieka
ribotas dėl kelių fundamentalių iššūkių, įskaitant
antigenų heterogeniškumą, navikinės mikroaplinkos
imunosupresinį poveikį bei nepakankamą T
limfocitų infiltraciją į naviko audinį [11].
3.2. CAR-T terapijos veikimo mechanizmas
ūminės B limfoblastinės leukemijos gydymui
CAR-T terapija tapo pažangia ląstelinės
imunoterapijos forma gydant B-ŪLL, ypač
recidyvavusias ar standartiniam gydymui atsparias
ligos formas [12,13]. Terapijos principas
grindžiamas autologinių T limfocitų genetine
modifikacija, kurios metu šios ląstelės, naudojant
virusinius vektorius, priverčiamos ekspresuoti CAR,
nukreiptą prieš CD19 antigeną. Šis antigenas yra
būdingas B ląstelėms, įskaitant ir piktybines B
ląstelių ŪLL formas [14,15]. Struktūriškai CAR
sudarytas iš antigeną atpažįstančios ekstraląstelinės
dalies, transmembraninės srities bei viduląstelinės
signalinės grandies, kuri sąveikoje su taikiniu
inicijuoja T ląstelių aktyvaciją [14]. Po infuzijos į
organizmą CAR-T ląstelės eliminuoja CD19+
leukemines ląsteles per proliferaciją, citokinų
sekreciją ir citolizę, lemiančią navikinių ląstelių
destrukciją [15]. CAR konstrukcijos, papildytos ko-
stimuliaciniais domenais (pvz., CD28 ar 4-1BB),
pasižymi sustiprintu T ląstelių aktyvumu bei
ilgesniu funkcionavimu [16]. Klinikiniai tyrimai
rodo, kad CD19 CAR-T terapija indukuoja visišką
remisiją daugiau nei 80 % pacientų, sergančių
recidyvuojančia arba refrakterine B-ŪLL [17].
Svarbu pažymėti, kad CAR-T ląstelės išskiria
interferoną gama (IFN-γ), kuris papildomai
prisideda prie piktybinių ląstelių destrukcijos [18].
Tačiau tam tikrais atvejais CAR gali būti
aktyvuojami ir nesant tikslinio antigeno – tai
vadinama toniniu signalizavimu, kuris gali riboti
terapijos efektyvumą ir sukelti T ląstelių disfunkciją
[19]. Be to, CAR signalizaciją gali moduliuoti
antigeno struktūriniai ypatumai bei sąveika su kitais
baltymais, pavyzdžiui, CD45 [20].
3.3. CAR-T terapijos taikymo indikacijos ūminės
B limfoblastinės leukemijos gydymui
CAR-T terapija taikoma specifinėse B-ŪLL
klinikinėse situacijose. Pagrindinė jos indikacija yra
recidyvuojanti arba standartiniam gydymui atspari B
ląstelių kilmės ŪLL, kai liga progresuoja po vienos
ar kelių remisijų arba nesusiformuoja adekvatus
atsakas į taikytą chemoterapiją [21–23]. CAR-T taip
pat gali būti naudojama kaip tiltinė terapija prieš
alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių
transplantaciją, siekiant sumažinti leukeminių
ląstelių masę ir pagerinti transplantacijos baigties
prognozę [24,25]. Suaugusiųjų pacientų gydymui
šiuo metu yra patvirtinti du komerciniai CD19
antigeną taikantys CAR-T produktai [26]. Be to, kai
kurie klinikiniai tyrimai rodo CAR-T terapijos
veiksmingumą esant centrinės nervų sistemos
(CNS) atkryčiams, nors šių atvejų valdymas išlieka
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
sudėtingas [27]. Terapijos taikymas priklauso nuo
konkretaus CAR-T produkto savybių bei gydymo
centro protokolų. Kadangi klinikiniai tyrimai tebėra
vykdomi, galima prognozuoti, kad ateityje CAR-T
terapijos indikacijų spektras toliau plėsis.
3.4. CAR-T terapijos ir standartinės
chemoterapijos efektyvumo palyginimas ūminės
B limfoblastinės leukemijos gydymui
CAR-T terapija pasižymi dideliu klinikiniu
veiksmingumu gydant recidyvuojančią ar gydymui
atsparią B ląstelių kilmės ŪLL, suteikdama
galimybę pasiekti ilgalaikes remisijas pacientams,
kuriems standartinė terapija buvo neveiksminga.
Siekiant dar geresnių rezultatų, kuriamos
patobulintos CAR-T formos, įskaitant dvigubo
taikinio strategijas [28,29].
CAR-T terapija, taikoma sergant B-ŪLL, statistiškai
reikšmingai pranoksta standartinę chemoterapiją
(Lentelė Nr. 1). Visiškos remisijos dažnis CAR-T
terapijos grupėje siekia 77,3 %–95,6 %, o
standartinės chemoterapijos grupėje +– 38,1 %–
73 % [30,31]. Remisijų su neigiama minimalia
likutine liga dažnis CAR-T grupėje sudaro 61,5 %–
64,7 %, chemoterapijos – 23,8 %–54,9 % [30,32].
Vienerių metų bendras išgyvenamumas CAR-T
terapijos grupėje – 59,1 %–64 %, chemoterapijos –
19 %–73 % [30,31]. Dviejų metų išgyvenamumas be
leukemijos pasikartojimo taip pat palankesnis CAR-
T grupėje – 50 %–72 %, o chemoterapijos – 4,8 %–
66,8 % [30,33]. Recidyvų dažnis CAR-T grupėje –
11,1 %–24,1 %, chemoterapijos – 12,8 %–38,3 %
[34,35].
Lentelė Nr. 1: CAR-T terapijos ir chemoterapijos palyginimas sergant B-ŪLL
Rodiklis
CAR-T terapija
Standartinė chemoterapija
Visiškos remisijos dažnis
77,3 %–95,6 %
38,1 %–73 %
Remisijos su neigiama minimalia
likutine liga dažnis
61,5 %–64,7 %
23,8 %–54,9 %
1 metų bendras išgyvenamumas
59,1 %–64 %
19 %–73 %
2 metų išgyvenamumas be leukemijos
pasikartojimo
50 %–72 %
4,8 %–66,8 %
Recidyvų dažnis
11,1 %–24,1 %
12,8 %–38,3 %
3.5. CAR-T terapijos rizikos ir galimi
nepageidaujami reiškiniai
Nors CAR-T terapija pasižymi dideliu
veiksmingumu gydant recidyvuojančius ar
refrakterius hematoonkologinius susirgimus, ji
susijusi su reikšmingais nepageidaujamais
reiškiniais (Lentelė Nr.2), todėl būtinas kruopštus
rizikos įvertinimas prieš gydymo pradžią.
Dažniausias nepageidaujamas reiškinys yra citokinų
išsiskyrimo sindromas (CRS), nustatomas 70-90 %
pacientų. Apie 40 % atvejų išsivysto antro ar
aukštesnio laipsnio CRS, galintis pasireikšti
kardiovaskulinėmis komplikacijomis, tokiomis kaip
aritmijos ar hemodinaminis nestabilumas. Kliniškai
CRS dažniausiai pasireiškia karščiavimu,
hipotenzija, tachikardija, hipoksija, taip pat sunkiais
atvejais gali būti stebimas ir progresuojantis organų
veiklos nepakankamumas
Kitas retesnis, tačiau kliniškai reikšmingas reiškinys
- hemofagocitinės limfohistiocitozės (HLH)
sindromas, atsirandantis dėl per didelio imuninės
sistemos aktyvavimo ir sisteminio uždegimo
[36,37].
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
Ypatingą klinikinę reikšmę turi CAR-T sukeltas
neurotoksinis poveikis, dažniausiai pasireiškiantis
imuninės efektorinių ląstelių suaktyvinimo
neurotoksiškumo (ICANS) sindromu. Jam būdingi
tokie simptomai kaip afazija, dėmesio
koncentracijos bei sąmonės sutrikimai,
dezorientacija, o sunkiais atvejais – epilepsijos
priepuoliai ar koma [38]. Ūminis inkstų pažeidimas
diagnozuojamas 5–33 % pacientų, dažniausiai jis
būna laikinas ir grįžtamas [39,40]. Hematologinės
komplikacijos, įskaitant anemiją, trombocitopeniją
bei užsitęsusias citopenijas, didina infekcijų bei
kraujavimo riziką. Infekcijos papildomai siejamos
su B limfocitų deplecija ir hipogamaglobulinemija
[41–43]. Kadangi gydymo sėkmę lemia ne tik ligos
kontrolė, bet ir komplikacijų valdymas, itin svarbu
jas laiku diagnozuoti ir tinkamai koreguoti
Lentelė Nr. 2: CAR-T terapijos nepageidaujami reiškiniai ir toksinis poveikis
Nepageidaujamas reiškinys
Dažnis / sunkumas
Klinikinės ypatybės / komplikacijos
Citokinų išsiskyrimo sindromas
70–90 % pacientų; ~40 % ≥ II
laipsnio
Karščiavimas, hipotenzija, tachikardija,
hipoksija, organų disfunkcija,
kardiovaskulinės komplikacijos
Hemofagocitinės
limfohistiocitozės sindromas
Reta
Per didelis imuninės sistemos aktyvumas,
sisteminis uždegimas
Neurotoksinis poveikis (ICANS)
Dažnas, įvairaus sunkumo
Afazija, sąmonės sutrikimai,
dezorientacija, epilepsijos priepuoliai,
koma
Ūminis inkstų pažeidimas
5–33 % pacientų
Dažniausiai laikinas ir grįžtamas
Hematologinės komplikacijos
Dažnos
Anemija, trombocitopenija, užsitęsusios
citopenijos, didesnė infekcijų ir
kraujavimo rizika
Infekcijos
Dažnos, ypač dėl imuno-
supresijos
Susijusios su B limfocitų deplecija ir
hipogamaglobulinemija
4. Klinikinio atvejo analizė
Į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų
konsultacijų polikliniką dėl įtariamos ūminės
leukemijos kreipėsi 43 metų moteris. Pacientė
skundėsi prieš dvi savaites atsiradusiu naktiniu
prakaitavimu, kaulų skausmais, širdies plakimu.
Savaitę vargino progresuojantis silpnumas, galvos
skausmas.
Atliktuose kraujo tyrimuose (Lentelė Nr. 3) nustatyta
anemija, ryški leukocitozė ir trombocitopenija,
rodantys reikšmingą normalios kraujodaros
sutrikimą. Leukogramoje nustatytas didelis blastinių
ląstelių kiekis (90 %), atspindintis intensyvią
leukeminių ląstelių proliferaciją. Pilvo organų
echoskopijos metu nustatyta hepatosplenomegalija
bei limfadenopatija, leidžiančios įtarti leukeminių
ląstelių infiltraciją į parenchiminius organus ir
limfmazgius. Kaulų čiulpų aspiracijoje nustatyta
47,5 % blastų, ryškiai užslopinta eritropoezė ir
granulopoezė, patvirtinanti kaulų čiulpų infiltraciją
leukeminėmis ląstelėmis. Imunofenotipavimo metu
patvirtintas pro-B ląstelių fenotipas (CD10–,
NG2+), susijęs su KMT2A (11q23.3) genų
pertvarka, kuri laikoma nepalankios biologinės
eigos žymeniu. Trepanobioptato tyrime nustatyta
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
dar didesnė dalis blastų (68 %), patvirtinanti
difuzinę kaulų čiulpų infiltraciją.
Taip pat atlikti molekuliniai tyrimai. Kokybinio
transkriptų nustatymo metu, BCR-ABL1
translokacija neidentifikuota, tačiau nustatytas
teigiamas KMT2A-AF4 transkriptas
(t(4;11)(q21;q23)), patvirtinantis KMT2A geno
pertvarką, siejamą su nepalankios prognozės ūmine
B limfoblastine leukemija. Taip pat atliktas
molekulinio kariotipavimo (SNP-A) tyrimas, kurio
metu nustatyta 17-os chromosomos izochromosoma
i(17q), lemianti 17p srities, apimančios TP53 geną,
deleciją. Atsižvelgiant į šį genetinį pakitimą,
pacientė pagal HOTC (angl. Hematology–Oncology
Treatment and Coordination group) gaires priskirta
didelės rizikos grupei (1 pav.). Farmakogenetinio
įvertinimo metu atliktas TPMT ir NUDT15 genų
sekų variantų tyrimas neparodė pakitimų, susijusių
su sumažėjusiu fermentų aktyvumu, todėl tiopurinų
vartojimas standartinėmis dozėmis laikytinas
tinkamu chemoterapinio gydymo metu.
Pacientei taip pat atlikta liumbalinė punkcija,
siekiant įvertinti ligos išplitimą į centrinę nervų
sistemą. Likvoro citologiniame ir
imunofenotipiniame tyrimuose nustatyta 4 % blastų
ir 17 % leukeminių B limfoblastų, todėl pagal
NOPHO klasifikaciją patvirtintas CNS2 statusas.
Atsižvelgiant į tai, paskirta intratekalinė profilaktika
tripletais – citarabinu, metotreksatu ir
deksametazonu.
Remiantis periferinio kraujo ir kaulų čiulpų
tyrimais, imunofenotipavimu bei molekuliniais
genetiniais tyrimais, nustatyta didelės molekulinės
rizikos ūminė B limfoblastinė leukemija su
KMT2A–AF4 translokacija. Skirta indukcija pagal
NOPHO HR (aukštos rizikos) protokolą.
Chemoterapinio gydymo metu pasireiškė sunkios
infekcinės komplikacijos – Klebsiella pneumoniae ir
Enterococcus faecium sukelti sepsiai, grybelinė
kepenų infekcija (Geotrichum spp.), mukozitas,
burnos kandidozė, taip pat išliko neutropenija,
trombocitopenija, anemija, pasireiškė
hepatotoksiškumas (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 3: Tyrimų rezultatai diagnozės pradžioje
Rodiklis
Rezultatas
Normos reikšmės
Interpretacija
Leukocitai (WBC), ×10⁹/l
522,90
4,0–10,0 ×10⁹/l
Leukocitozė
Neutrofilai (NEU), ×10⁹/l
4,89
1,8–7,5 ×10⁹/l
Norma
Limfocitai (LYM), ×10⁹/l
296,95
1,0–4,0 ×10⁹/l
Limfocitozė
Hemoglobinas (Hb), g/l
101
120–155 g/l (moterų)
Normocitinė
normochrominė anemija
MCV, fl
86,6
80–100 fl
MCH, pg
28,1
27–33 pg
Trombocitai (PLT), ×10⁹/l
37
150–400 ×10⁹/l
Trombocitopenija
Blastai, % (leukograma)
90
0 %
Didelė blastų infiltracija
(leukeminė proliferacija)
CRB, mg/l
21,1
< 5 mg/l
Minimalus padidėjimas
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
1 pav. Molekulinio kariotipavimo tyrimo rezultatai.
Žalia spalva žymi duplikacijas arba amplifikacijas,
raudona – delecijas, pilka – LOH (angl. loss of
heterozygosity).
Lentelė Nr. 4: Komplikacijos pagal CTCAE v4.0
Komplikacijos
kategorija
Komplikacija
Aprašymas
CTCAE
v4.0
laipsnis
Gydymo
etapas/blokas,
diena
Infekcinės
komplikacijos
Sepsis (Klebsiella
pneumoniae)
Bakteriemija, CRB >100
mg/l, organų disfunkcijos
požymiai
G4
NOPHO HR A
blokas, 7–8 diena
Sepsis (Enterococcus
faecium)
Hemokultūrose patvirtinta
infekcija, gydyta linezolidu
G4
NOPHO HR A
blokas, 14–16 diena
Grybelinė infekcija
(Geotrichum spp.
kepenyse)
Histologiškai patvirtinta,
gydyta vorikonazoliu
G3
NOPHO HR A
bloko pabaiga
Mukozitas, burnos
kandidamikozė
(Candida kefyr)
Opos, skausmas,
reikalingas parenterinis
analgetikų gydymas
G3
NOPHO HR A
blokas, 10–12 diena
Hematologinės
komplikacijos
Neutropenija
NEU 0,0 ×10⁹/l
G4
NOPHO HR A
blokas, 3 diena
Trombocitopenija
Trombocitų <50 ×10⁹/l,
reikalingos transfuzijos
G3-G4
NOPHO HR A
blokas, 7–20 diena
Anemija
Hb <90 g/l, transfuzijų
poreikis
G3
Indukcija, 10–15
diena
Kitos
nehematologinės
komplikacijos
Hepatotoksiškumas
ALT padidėjimas iki 188
U/l
G3
Indukcija, 14–15
diena
Neurotoksikacija
Trumpalaikis kojų tirpimas
G2
NOPHO HR A
bloko 10-14 diena
Odos bėrimas /
niežulys
Alerginė reakcija į
antibiotiką
G2
NOPHO HR A
bloko 12–14 diena
Indukcijos metu ligos kontrolės pasiekti nepavyko –
nustatyti ligos atsparumo gydymui požymiai,
pasireiškę didėjančiu KMT2A–AF4 transkripto
kiekiu (nuo 10,1 % iki 45,7 %) bei blastinių ląstelių
gausėjimu periferiniame kraujyje (Lentelė Nr. 5).
Atsižvelgiant į greitą ligos progresavimą, nepalankų
genetinį profilį ir infekcines komplikacijas, priimtas
sprendimas taikyti CAR-T ląstelių terapiją.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
Lentelė Nr. 5: Gydymo eiga
Gydymo
etapas
Gydymo
diena
(bloko
diena)
Gydymas
Morfologinis
atsakas
Tėkmės
citometrijo
s atsakas
Molekulinis
atsakas
Prefazė
1–6 diena
Prednizolonas, Allopurinolis (TLS
profilaktika), priešinfekcinė profilaktika
Prednizolono
atsakas
teigiamas –
leukocitozė
koreguota,
klinikinis
pagerėjimas
–
–
Indukcija I
(NOPHO
HR)
1–15
diena
Vinkristinas, Daunorubicinas, PEG-
Asparaginazė, Prednizolonas,
Ciklofosfamidas, CNS profilaktikai
metotreksatas i/th
47,5 % blastų
44 % B
limfoblastų
KMT2A-
AF4
teigiamas
100 %
A blokas
(NOPHO
HR A)
1–16
diena
Citarabinas, 6-merkaptopurinas,
Ciklofosfamidas, Deksametazonas
(i/th), Mikafunginas, Meropenemas,
Amikacinas, Linezolidas, Acikloviras
27,2 % blastų
25,8 % B
limfoblastų
KMT2A-
AF4 – 10,1 %
A bloko
pabaiga
24 diena
Tęstinis A bloko gydymas, infekcijų
gydymas
Blastų kraujyje
daugėjo
>30 % B
limfoblastų
KMT2A-
AF4 – 45,7 %
Sprendimas
dėl CAR-T
terapijos
Po A
bloko
Įvertinus chemorefrakteriškumą, greitą
ligos progresavimą ir nustatytą
grybelinę kepenų infekciją, pacientės
gydymui buvo indikuota CAR-T ląstelių
terapija.
Blastų kraujyje
daugėjo
~50 % B
limfoblastų
KMT2A-
AF4 – 20,9 %
Po atliktos limfocitaferezės pacientei taikytas
paruošiamasis gydymas, apimantis reduktuotų
didelių dozių citarabino ir mitoksantrono schemą,
skirtą leukeminės masės sumažinimui, bei
fludarabino ir ciklofosfamido limfodeplecinę
chemoterapiją, kurios tikslas – sukurti palankią
imuninę nišą CAR-T ląstelių proliferacijai ir
aktyvumui. Užbaigus paruošiamąjį etapą, pacientei
atlikta 70 mln. CAR-T ląstelių infuzija (2 pav.).
2 pav. Gydymo CAR-T terapija eiga
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
Trečią parą po CAR-T ląstelių infuzijos pacientei
išsivystė ūmus sisteminis uždegiminis atsakas,
pasireiškęs febriliu karščiavimu iki 40 °C,
tachikardija ir hipoksemija. Atsižvelgiant į
klinikinius simptomus bei reikšmingai padidėjusius
uždegiminius žymenis, įskaitant interleukino-6 ir
feritino koncentracijos augimą, ši būklė įvertinta
kaip II–III laipsnio citokinų išsiskyrimo sindromas
(CRS). Kartu nustatyta sunki pancitopenija,
hipomagnezemija ir kepenų fermentų padidėjimas,
atspindintys sisteminį uždegimą, citokinų sukeltą
imuninę aktyvaciją bei gydymo toksinį poveikį.
Siekiant slopinti perteklinį citokinų aktyvumą,
pacientė gydyta tocilizumabu (8 mg/kg) –
interleukino-6 receptoriaus antagonistu. Dėl
nepakankamo klinikinio atsako gydymas papildytas
deksametazonu ir anakinra.
Septintą parą po CAR-T terapijos ląstelių infuzojos
pacientei pasireiškė ryškus neurologinės būklės
pablogėjimas, įskaitant sąmonės sutrikimą,
progresuojančią encefalopatiją, komą ir apatinių
galūnių plegiją. Atsižvelgiant į kliniką, būklė
įvertinta kaip IV laipsnio imuninės efektorinės
ląstelės sukelto neurotoksiškumo sindromas
(ICANS). Dėl gyvybei pavojingos būklės pacientė
perkelta į intensyvios terapijos skyrių, kur taikytas
intensyvus simptominis gydymas, įskaitant dirbtinę
plaučių ventiliaciją. Taip pat išsivystė HLH/MAS
(hemofagocitinis sindromas – imuninės sistemos
hiperaktyvumas), sunki koagulopatija, febrilus
karščiavimas ir infekcinės komplikacijos, įskaitant
vankomicinui rezistentiškų enterokokų (VRE)
bakteriemiją (Lentelė Nr.6).
Pacientė 40 dienų buvo gydoma intensyviosios
terapijos skyriuje, taikyta kompleksinė priežiūra:
dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujotakos palai-
kymas, kraujo komponentų transfuzijos, koagulopa-
tijos korekcija, plataus spektro priešinfekcinis
gydymas, enterinė ir parenterinė mityba. Imunomo-
duliacinė terapija apėmė tocilizumabą, kortikos-
teroidus, anakinrą, etopozidą.
Palaipsniui atsistatė kvėpavimo funkcija, stabi-
lizavosi hemodinamika, sumažėjo uždegiminiai
žymenys, pacientė atjungta nuo dirbtinės plaučių
ventiliacijos. Sąmonė gerėjo nuo komos iki dalinio
orientavimosi, tačiau išliko apatinių galūnių parezė.
Svarbu pabrėžti, kad kaulų čiulpų tyrime pasiekta
pilna molekulinė remisija, todėl nepaisant sunkių
komplikacijų CAR-T terapija užtikrino pilną ligos
kontrolę (Lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 6: CAR-T terapijos nepageidaujami reikškiniaipagal CTCAE v4.0
Šalutinis poveikis
Apibūdinimas
CTCAE v4.0
laipsnis
Diena po CAR-
T terapijos
CRS (citokinų išsiskyrimo
sindromas)
Karščiavimas >40 °C, hipoksemija,
hemodinamikos sutrikimai, reikėjo
imunomoduliacinio gydymo
G2-3
3–4 diena
ICANS (neurotoksikacija)
Encefalopatija, koma, apatinių galūnių
plegija, poreikis DPV
G4
7 diena
HLH/MAS
Hipofibrinogenemija, citopenijos, ferritino
>6000 µg/l
G3–4
8–10 diena
Pancitopenija
Absoliuti neutropenija, anemija,
trombocitopenija, reikėjo transfuzijų
G3–4
3–10 diena
Infekcijos (VRE
bakteriemija, pneumonija,
kandidozė)
Sisteminės infekcijos, reikėjo ilgalaikio
antibiotikų/antimikotikų gydymo
G3–4
9–12 diena
Koagulopatija
Trombocitopenija <20×10⁹/l, fibrinogenas
<1 g/l
G3–4
8–10 diena
Neurologiniai liekamieji
reiškiniai
Apatinių galūnių parezė, šlapimo ir
tuštinimosi sutrikimai, kognityviniai
pokyčiai
G2-3
Vėlyvasis
laikotarpis
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
Lentelė Nr. 7: molekulinių tyrimų rezultatai CAR-T terapijos eigoje.
Diena po CAR-T terapijos
Kiekybinis KMT2A-AF4
transkripto nustatymas
Liktinės ligos sekimas pagal
IG/TCR genų persitvarkymus
9 diena
Neigiamas, <0,001 %
Aptikta <0,01 %
23 diena
Neigiamas, <0,001 %
Neaptikta, <0,05 %
53 diena
Neigiamas, <0,001 %
Neaptikta, <0,001 %
Nepaisant CAR-T terapijos sukeltų sunkių
komplikacijų, pacientei buvo pasiekta pilna
molekulinė remisija – kaulų čiulpų tyrimuose
minimali liktinė liga neaptikta. Laboratoriniuose
tyrimuose po terapijos nustatyta neutropenija,
anemija ir trombocitopenija bei padidėję
uždegiminiai rodikliai, tačiau stebėjimo laikotarpiu
šie pakitimai palaipsniui regresavo ir vėliau
normalizavosi. Inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai
bei krešumo parametrai taip pat atsistatė. Funkciškai
pacientė po komos iš pradžių buvo visiškai
priklausoma nuo pagalbos, tačiau reabilitacijos metu
pasiekta reikšminga pažanga: pradėjo savarankiškai
apsitarnauti dalyje kasdienės veiklos, galėjo judėti
vežimėliu, vaikščioti su vaikštyne ar ramentu, lipti
laiptais su pagalba. Išliko apatinių galūnių parezė,
šlapimo ir tuštinimosi sutrikimai. Šiuo metu
pacientė išlieka pilnoje remisijoje, beveik visiškai
atsistatė kojų jėga – ji gali vaikščioti su vaikštyne ir
iš dalies savarankiškai pasirūpinti kasdiene veikla.
Praėjus 14 mėnesių po CAR-T terapijos, stebėtas B
ląstelių aplazijos išnykimas nesant ligos atkryčio
požymių, todėl, vadovaujantis NOPHO protokolu,
buvo pradėtas palaikomasis ūminės B limfoblastinės
leukemijos gydymas geriamaisiais vaistais –
metotreksatu ir 6-merkaptopurinu. Praėjus 32
mėnesiams po CAR-T terapijos, pacientė išlieka
pilnoje molekulinėje remisijoje.
5. Diskusija
Šiame tyrime aprašytas atvejis, kai pacientei,
sergančiai didelės molekulinės rizikos ūmine B
limfoblastine leukemija (su KMT2A-AF4
translokacija), po neveiksmingos chemoterapijos
buvo taikyta CAR-T terapija, atitinka naujausių
metų duomenis apie šio gydymo veiksmingumą
atsparios ligos atvejais.
Ghorashian ir bendraautorių (2022) tyrime, kuriame
buvo analizuoti 66 suaugę pacientai, gydyti CD19
CAR-T ląstelėmis, nustatyta, kad visiškos remisijos
dažnis siekė apie 70%, o pilnos remisijos su
neigiama minimalia likutine liga - 50–60%.
Maždaug 40% pacientų patyrė ligos atkrytį per
pirmuosius metus po terapijos. Prastesni rezultatai
buvo siejami su didele leukemijos mase prieš CAR-
T infuziją ir nepalankiais genetiniais pokyčiais,
ypač KMT2A pertvarkomis [44].
Jamil ir bendraautorių (2025) atliktoje
metaanalizėje, kurioje buvo apibendrinti dešimties
klinikinių tyrimų duomenys apie CAR-T ląstelių
terapiją pacientams, sergantiems recidyvuojančia
arba gydymui atsparia B ląstelių ūmine
limfoblastine leukemija, nustatyta, kad visiškos
remisijos su neigiama minimalia likutine liga dažnis
siekė apie 70 %. Citokinų išsiskyrimo sindromas
pasireiškė maždaug 82 % pacientų, o neurotoksinis
poveikis – apie 33 %. Autoriai nurodo, kad
blogesnius galutinius rezultatus daugiausia lėmė
ligos atkrytis. Mirties atvejų dėl nepageidaujamų
reiškinių nebuvo [45].
Šiame straipsnyje aprašytai pacientei CAR-T
terapija taip pat leido pasiekti visišką molekulinę
remisiją, nors prieš infuziją liga buvo labai aktyvi
(KMT2A-AF4 transkriptas padidėjo nuo 10,1 % iki
45,7 %). Gydymo metu pasireiškė CRS, ICANS ir
HLH/MAS komplikacijos, kurios dažnai aprašomos
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
literatūroje. Palyginus su kitais tyrimais, šis atvejis
išsiskiria tuo, kad nepaisant didelės genetinės rizikos
ir sunkių komplikacijų, pasiekta tiek klinikinė, tiek
molekulinė remisija. Tai patvirtina, kad CAR-T
terapija gali būti veiksminga net ir itin nepalankios
eigos atvejais, o tinkamai taikomas gydymas gali
užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę ir geras išeitis.
6. Išvados
Ūminė B limfoblastinė leukemija (B-ŪLL)
suaugusiųjų populiacijoje, ypač recidyvuojančios ar
refrakterinės ligos formos, išlieka reikšminga
klinikinė problema. Efektyviam gydymui būtina
ankstyva ir tiksli diagnostika bei individualizuotos
terapinės strategijos parinkimas. Nors chemoterapija
ilgą laiką buvo gydymo standartas, jos taikymą
riboja didelis toksiškumas ir nepakankamas
veiksmingumas, todėl pastaraisiais metais ypatingą
reikšmę įgyja naujos kartos imunoterapinės
intervencijos, tokios kaip chimerinių antigenų
receptorių T ląstelių (CAR-T) terapija. CAR-T
terapija suteikia realią alternatyvą pacientams,
kuriems liga yra atspari standartiniam gydymui arba
kuriems negalima atlikti alogeninės kraujodaros
kamieninių ląstelių transplantacijos. Pateiktas
klinikinis atvejis iliustruoja, kad ši terapija gali
užtikrinti veiksmingą ligos kontrolę pacientams,
sergantiems recidyvuojančia ar refrakterine B-ŪLL.
Nuosekli klinikinė stebėsena ir individualizuotas
gydymo planas bei skubi komplikacijų kontrolė
leido pasiekti visišką remisiją, o pacientės būklė po
gydymo išliko stabili. Šis atvejis patvirtina, kad
tinkamai pritaikyta imunoterapija gali užtikrinti
reikšmingai pagerėjusias išgyvenamumo išeitis net
sudėtingiausiose klinikinėse situacijose.
Literatūros šaltiniai
1. Chatterjee S, Behnam Azad B,
Nimmagadda S. Targeting chemokines for acute
lymphoblastic leukemia therapy. Biomark Res.
2021;9(1):24.
2. Jeha S, Choi J, Roberts KG, Pei D,
Coustan-Smith E, Inaba H, et al. Genetic
Biomarkers and Their Clinical Implications in B-
Cell Acute Lymphoblastic Leukemia in Children.
Front Oncol. 2022;12:829421.
3. Rohban R, Akbari A, Salari F, Esfahani K,
Mohammadnia A, Motallebnezhad M. Acute
Lymphoblastic Leukemia Immunotherapy
Treatment: Now, Next, and Beyond. Front Oncol.
2023;13:1219773.
4. Short NJ, Jabbour E, Ravandi F. A review
of immunotargeted therapy for Philadelphia
chromosome positive acute lymphoblastic
leukaemia: making progress in chemotherapy-free
regimens. Br J Haematol. 2024;206(6):710-22.
5. Kayaalp ME, Surucu S, Mutlu S, Ozturan
KE, Tanriover A, Ozden Y, et al. The effects of
alendronate on the suppression of bone resorption
and the promotion of cartilage formation in the
human mosaicplasty donor site: A randomized,
double-blind, placebo-controlled prospective study.
Bone Joint J. 2021;103-B(7):1277-83.
6. Freund S, Brüggemann M, Burmeister T,
Hofmann WK, Gökbuget N. Advances in the
treatment of Philadelphia chromosome negative
acute lymphoblastic leukemia. Haematologica.
2024;109(7):1899-911.
7. Assi R, Fares J, Ravandi F, Jabbour E.
Treatment of Older Adults with Newly Diagnosed
Philadelphia Chromosome-Negative Acute
Lymphoblastic Leukemia. Cancers (Basel).
2025;17(2):332.
8. Wu R, Chen X, Kang S, Wang L, Xu Y, Yu
Z, et al. Current updates on generations, approvals,
and clinical trials of CAR T-cell therapy. Mol
Cancer. 2022;21(1):178.
9. Tang X, Yang L, Li Z, Nalin AP, Dai H.
CAR T-Cell-Based gene therapy for cancers: new
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
perspectives, challenges, and clinical developments.
Mol Cancer. 2022;21(1):140.
10. Maus MV, Nikiforow S. Barriers to
Chimeric Antigen Receptor T-Cell (CAR-T)
Therapies in Clinical Practice. Biol Blood Marrow
Transplant. 2022;28(4):S62-S8.
11. Wang L, Zhang C, Xu N, Xiang Y.
Chimeric antigen receptor T cells applied to solid
tumors. Cancer Cell Int. 2022;22(1):438.
12. Zhang L, Zhao H, Zhou X, Fan H, Liu Q.
Bispecific antibodies and autologous chimeric
antigen receptor T cell therapies for treatment of
hematological malignancies. Front Immunol.
2023;14:1231565.
13. Majzner RG. The present and future for
CAR-T cell therapy in adult B-cell ALL. Br J
Haematol. 2024;207(3):292-304.
14. Mukherjee S, Pati S. CAR-T Cells
Immunotherapies for the Treatment of Acute
Myeloid Leukemia-Recent Advances. Cancers
(Basel). 2023;15(12):3140.
15. Associação Brasileira de Hematologia,
Hemoterapia e Terapia Celular (ABHH). Consensus
on genetically modified cells. II: CAR-T cell therapy
for patients with CD19+ acute lymphoblastic
leukemia. Hematol Transfus Cell Ther.
2021;43(4):440-51.
16. Zhang W, Chen H, Li X, Xu Z, Lu Y, Xu T.
Molecular mechanism of co-stimulatory domains in
promoting CAR-T cell anti-tumor efficacy. Cancer
Lett. 2023;563:216192.
17. Tanhaeian A, Jaafar F, Alizadeh Shargh S,
Jabbari P. Failure of ALL recognition by CAR T
cells: a review of CD19-negative relapses after anti-
CD19 CAR-T treatment in B-ALL. Cancer Immunol
Immunother. 2023;72(7):1813-25.
18. Yin Y, He R, Xu X, Liu Z, Zhao J, Chen J.
Uncovering the Role of CD4+ CAR T Cells in
Cancer Immunotherapy. Front Immunol.
2023;14:1210991.
19. Ghorashian S, Kramer AM, Onuoha S,
Wright G, Bartram J, Richardson R, et al. Tuning
charge density of chimeric antigen receptor
optimizes tonic signaling and CAR-T cell fitness.
Nat Med. 2023;29(3):655-66.
20. Kurd NS, Osei-Frimpong E, Agarwal S,
Briones J, Cardarelli L, Wong C, et al. Size-
dependent activation of CAR-T cells. Nat Commun.
2022;13(1):4962.
21. Ghorashian S, O'Connor D. The Evolution
of Chimeric Antigen Receptor T-Cell Therapy in
Children, Adolescents and Young Adults with Acute
Lymphoblastic Leukemia. Cancers (Basel).
2022;14(18):4452.
22. Chen J, Wang X, Yu X, Ge J. CAR-T: What
Is Next? Cancers (Basel). 2023;15(4):1210.
23. Panoskaltsis N, Vassiliou GS. CAR-T
Therapy, the End of a Chapter or the Beginning of a
New One? Cancers (Basel). 2021;13(4):867.
24. Al Malki MM, Kebriaei P, Salhotra A.
Advances in Allogeneic Hematopoietic Stem Cell
Transplantation for Acute Leukemia. Cancers
(Basel). 2023;15(11):2921.
25. Su H, Li M, Xiao J, Zhang W, Wang J, Li J,
et al. Quartic CAR-T Cell Bridging to Twice Allo-
HSCT Therapy in a Patient with Acute
Lymphoblastic Leukemia. Front Immunol.
2023;14:1195091.
26. Del Bufalo F, Locatelli F. Optimizing
CAR-T cell therapy in adults with B-cell acute
lymphoblastic leukemia. Haematologica.
2023;108(10):2637-47.
27. Maude SL, Pulsipher MA, Boyer MW,
Grupp SA, Davies SM, Phillips CL, et al. Safety and
Efficacy of Chimeric Antigen Receptor T-Cell
Therapy in Children With Central Nervous System
Leukemia. J Clin Oncol. 2021;39(8):915-26.
28. Leblay N, Yakoub-Agha I. Optimizing the
Clinical Impact of CAR-T Cell Therapy in B-Cell
Acute Lymphoblastic Leukemia: Looking Back
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
While Moving Forward. Cancers (Basel).
2021;13(22):5746.
29. Kochenderfer JN, Rosenberg SA. Current
Status of CAR T Cell Therapy for Leukemias. Curr
Treat Options Oncol. 2021;22(1):6.
30. Tang TT, Huang XJ. Donor-derived CD19
CAR-T Cells versus Chemotherapy Plus Donor
Lymphocyte Infusion for Treatment of Recurrent
CD19-positive B-ALL After Allogeneic
Hematopoietic Stem Cell Transplantation. Biol
Blood Marrow Transplant. 2023;29(8):511-21.
31. Grewal US, Singh R, Khera R, Ganti AK,
Munshi PN. Efficacy of chimeric antigen receptor T
cell therapy and autologous stem cell transplant in
relapsed or refractory diffuse large B-cell
lymphoma: A systematic review. Leuk Lymphoma.
2023;64(3):457-67.
32. Li C, Deng H, Wang W, Lu D, Luo J, Gu Y,
et al. CAR-T cell therapy followed by allogenic
hematopoietic stem cell transplantation yielded
comparable outcome between Ph like ALL and other
high-risk ALL. Front Oncol. 2023;13:1071461.
33. Zhang H, Luo Y, Shi J, Chen H, Xu L, Liu
K, et al. Comparable outcomes in patients with B-
cell acute lymphoblastic leukemia receiving
haploidentical hematopoietic stem cell
transplantation: Pretransplant minimal residual
disease-negative complete remission following
chimeric antigen receptor T-cell therapy versus
chemotherapy. Biol Blood Marrow Transplant.
2022;28(10):e327-e34.
34. Chen H, Zhou X, Chen Y, Pan J, Xu Y,
Zhang Y, et al. Integrating CAR T-Cell Therapy and
Transplantation: Comparisons of Safety and Long-
Term Efficacy of Allogeneic Hematopoietic Stem
Cell Transplantation After CAR T-Cell or
Chemotherapy-Based Complete Remission in B-
Cell Acute Lymphoblastic Leukemia. Biol Blood
Marrow Transplant. 2021;27(7):1249-58.
35. Gao L, Liu J, Zhang Y, Li H, Han T, Xu Y,
et al. Chimeric Antigen Receptor T Cell Therapy
followed by Unrelated Cord Blood Transplantation
for the Treatment of Relapsed/Refractory B Cell
Acute Lymphoblastic Leukemia in Children and
Young Adults: Superior Survival but Relatively
High Post-Transplantation Relapse. Transplant Cell
Ther. 2021;27(1):66.e1-66.e10.
36. Fay MJ, Mato AR. Cardiovascular disease
and chimeric antigen receptor cellular therapy. Curr
Opin Cardiol. 2022;37(5):588-95.
37. Heidecker B, Gagelmann N, Heine A.
Cardiotoxic Effects Following CAR-T Cell
Therapy: A Literature Review. Cancers (Basel).
2024;16(16):2852.
38. Shahrokhi S, Kaviani S, Shahriyari A,
Behzadmehr R. Neuropsychiatric manifestations
following chimeric antigen receptor T cell therapy
for cancer: a systematic review of clinical outcomes
and management strategies. Support Care Cancer.
2024;32(10):520.
39. Hossain MS, Alhaj Moustafa M. Acute
kidney injury following CAR-T cell therapy: a
nephrologist's perspective. Clin Kidney J.
2024;17(5):sfae043.
40. Strati P, Nastoupil LJ, Fayad L, Ahmed S.
Safety of CAR-T Cell Therapy in Patients With
Renal Failure/Acute Kidney Injury: Focused
Review. Clin Lymphoma Myeloma Leuk.
2023;23(5):e191-e7.
41. Sabry H, Smith EL. CAR-T Cell Therapy:
Managing Side Effects and Overcoming Challenges.
Curr Hematol Malig Rep. 2025;20(4):205-14.
42. Li H, Wang H, Yu X, Chen L. Chimeric
Antigen Receptor T-Cell Therapy and
Hematopoiesis. Front Immunol. 2023;14:1152033.
43. van Oekelen O, Aleman A, Kater AP,
Kersten MJ. State of the CAR-T: Risk of Infections
with Chimeric Antigen Receptor T-Cell Therapy and
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
Determinants of SARS-CoV-2 Vaccine Responses.
Cancers (Basel). 2021;13(17):4327
44. Ghorashian S, Onuoha S, Wright G,
Bartram J, Richardson R, Amrolia PJ. Chimeric
Antigen Receptor T-Cell Therapy in Adults With B-
Cell Acute Lymphoblastic Leukemia. Blood
Advances. 2022;6(5):1608–1620.
45. Jamil A, Qureshi Z, Siddique R, Altaf F,
Jamil R, Wali N. A Meta-analysis on Effects of
Chimeric Antigen Receptor T-cell Therapy in
Relapsed or Refractory B-cell Acute Lymphoblastic
Leukemia. Am J Clin Oncol. 2025 Jun 1;48(6):283-
289. doi:10.1097/COC.0000000000001176.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
60