Austėja Rimkutė1, Algirdas Musneckis2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Traditional antidepressants act on serotonin, noradrenaline, and dopamine receptors. Improvement in symptoms is usually observed in 6-8 weeks after initiating the treatment. Furthermore, treatment-resistant depression is prevalent in one third of the cases. Depression treatment would benefit greatly from a medication that would induce a faster response. For this reason, there is a rising interest in ketamine. Ketamine has been used as an anesthetic for a few decades now. It was noticed that ketamine also has a fast-acting antidepressant effect. Ketamine is a racemic mixture made of (S)-ketamine (esketamine) and (R)-ketamine. Racemic ketamine was patented in 1963 while esketamine is a new medication that was registered in European Union in 2019. Ketamine is prescribed for depression off-label, meanwhile esketamine is an approved medication for treatment resistant depression. At the moment, there isn’t a consensus on the role of ketamine and esketamine in psychiatry, on which medication is more effective and safer in treatment of mood disorders, and which one has a greater extent of use (e.g., effective for bipolar disorder).
Aim: to analyze recent publications on ketamine and esketamine and to prepare a comparison on pharmacodynamics, efficacy, safety, unwanted side effects and scope of use of ketamine versus esketamine.
Materials and methods. 20 research publications were selected from PubMed, ScienceDirect and Wiley Online Library electronic journals using keywords “ketamine” AND “esketamine” AND “depression” OR “suicide ideation” OR “bipolar disorder”. All included studies were published between 2016 and 2022.
Results. A thorough comparison between ketamine and esketamine as well as some prescribing recommendations were presented.
Keywords: ketamine, esketamine, treatment resistant depression, suicide ideation.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.15
Ketamine and esketamine for treatment of mood disorders:
literature review
Austėja Rimkutė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, Department of Psychiatry, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Introduction. Traditional antidepressants act on serotonin, noradrenaline, and dopamine receptors.
Improvement in symptoms isusually observed in 6-8 weeks after initiating the treatment. Furthermore,
treatment-resistant depression is prevalent in one third of the cases. Depression treatment would benefit
greatly from a medication that would induce a faster response. For this reason, there is a rising interest in
ketamine. Ketamine has been used as an anesthetic for a few decades now. It was noticed that ketamine
also has a fast-acting antidepressant effect. Ketamine is a racemic mixture made of (S)-ketamine
(esketamine) and (R)-ketamine. Racemic ketamine was patented in 1963 while esketamine is a new
medication that was registered in European Union in 2019. Ketamine is prescribed for depression off-
label, meanwhile esketamine is an approved medication for treatment resistant depression. At the
moment, there isn’t a consensus on the role of ketamine and esketamine in psychiatry, on which
medication is more effective and safer in treatment of mood disorders, and which one has a greater extent
of use (e.g., effective for bipolar disorder).
Aim: to analyze recent publications on ketamine and esketamine and to prepare a comparison on
pharmacodynamics, efficacy, safety, unwanted side effects and scope of use of ketamine versus
esketamine.
Materials and methods. 20 research publications were selected from PubMed, ScienceDirect and Wiley
Online Library electronic journals using keywords “ketamine” AND “esketamine” AND “depression”
OR “suicide ideation” OR “bipolar disorder”. All included studies were published between 2016 and
2022.
Results. A thorough comparison between ketamine and esketamine as well as some prescribing
recommendations were presented.
Keywords: ketamine, esketamine, treatment resistant depression, suicide ideation.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (1), p. 113-121, https://doi.org/10.53453/ms.2023.1.15
113
Afektinių sutrikimų gydymas ketaminu ir esketaminu:
literatūros apžvalga
Austėja Rimkutė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Paskyrus tradicinius serotonino, noradrenalino ir dopamino receptorius veikiančius
antidepresantus depresija sergantiems pacientams, pilnas terapinis atsakas nustatomas tik po 6–8 savaičių
nuo vartojimo pradžios. Be to, trečdalis pacientų serga gydymui atsparia depresijos forma. Depresijos
gydymui būtų ypač naudingas medikamentas, kuris veiktų greičiau bei efektyviau. Dėl šios priežasties
didėja susidomėjimas ketaminu. Ketaminas kelis dešimtmečius buvo naudojamas kaip anestetikas, tačiau
pastebėta, kad jis taip pat turi išskirtinai greitą antidepresinį poveikį. Ketaminas yra raceminis mišinys,
lygiomis dalimis sudarytas iš (S)–ketamino (esketamino) ir (R)–ketamino. Raceminis ketaminas buvo
patentuotas 1963 m., o ketamino sudedamoji dalis, esketaminas, yra naujas preparatas, Europos Sąjungoje
įregistruotas 2019 m. Ketaminas depresijai gydyti skiriamas ne pagal oficialias indikacijas, tuo tarpu
esketaminas yra patvirtintas medikamentas atsparios depresijos gydymui. Šiuo metu nėra vieningos
nuomonės apie preparatų reikšmę psichiatrijoje, apie tai, kuris preparatas yra efektyvesnis bei saugesnis
gydant nuotaikos sutrikimus, ir taip pat, kuris preparatas turi platesnes panaudojimo galimybes (pvz.
bipolinio sutrikimo gydymui).
Tyrimo tikslas: remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, palyginti ketamino ir esketamino
farmakodinamiką, efektyvumą, saugumą, sukeliamus šalutinius reiškinius ir panaudojimo galimybes.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta 20 mokslinių straipsnių apžvalga PubMed, ScienceDirect ir Wiley
Online Library elektroniniuose žurnaluose. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: „ketamine“ AND
„esketamine“ AND „depression“ OR „suicide ideation“ OR „bipolar disorder“. Atrinkti straipsniai,
publikuoti anglų kalba nuo 2016 iki 2022 metų.
Tyrimo rezultatai. Atlikus literatūros analizę, pateiktas ketamino ir esketamino palyginimas,
medikamentų skyrimo rekomendacijos.
Raktažodžiai: ketaminas, esketaminas, gydymui atspari depresija, suicidinės mintys.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
114
1. Įvadas
Depresija – vienas dažniausiai pasireiškiančių
psichinių sutrikimų [1]. Valstybinio psichikos
sveikatos centro duomenimis, 2020 m.
Lietuvoje depresija sirgo 23 iš 1000 gyventojų
[2]. Lietuvoje depresijai gydyti naudojami
mononeurotransmiterius veikiantys
antidepresantai (pvz. selektyvieji serotonino
reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir
noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI),
tricikliai ir kt.) [3]. Skirtingos antidepresantų
grupės reguliuoja serotonino ir / arba
noradrenalino, o kai kurios ir dopamino
apykaitą neurosinapsėse. Antidepresantų
poveikis yra gana lėtas: pradinis terapinis
atsakas nustatomas po 2 savaičių gydymo, o
pilnas atsakas tikėtinas po 6–8 savaičių vaisto
vartojimo [4]. Be to, nustatyta, kad apie
trečdalis pacientų yra rezistentiški gydymui ir
remisijos nepasiekia [5]. Tradicinių monoaminų
neurotransmiterius reguliuojančių
antidepresantų trūkumai rodo poreikį vaistui,
kuris pasižymėtų greitesne veikimo pradžia ir
didesniu efektyvumu.
Dėl šių priežasčių šiuo metu didėja
susidomėjimas ketaminu, 1962 m. atrastu
anestetiku, pasižyminčiu greitu antidepresiniu
veikimu. Ketaminas yra raceminis mišinys,
lygiomis dalimis sudarytas iš dviejų
enantiomerų: (R)–ketamino ir (S)–ketamino
(esketamino). Enantiomerai turi tokį patį atomų
grupių skaičių ir tipą, bet skirtingai išsidėsto
erdvėje [1]. Ne taip, kaip tradiciniai
antidepresantai, kurių dauguma veikia
mononeuromediatorius (serotoniną,
noradrenaliną, dopaminą), ketaminas yra
glutamaterginių N-metil-D-aspartato receptorių
(NMDAR) antagonistas [1]. Manoma, kad jis
veikia ne tik glutamato sistemą, bet ir gama–
aminobutirinės rūgšties (GABA), opioidinius
receptorius, nikotininius ir kitus, didina sinapsių
plastiškumą. Pastebėta, kad tiek žmonėms, tiek
gyvūnams padidėjusi sinapsinio glutamato
koncentracija koreliuoja su pasireiškiančiais
depresijos simptomais [6].
2019 m. Europos Sąjungoje buvo įregistruotas
intranazalinis esketamino preparatas. Patvirtinta
jo indikacija atsparios depresijos gydymui, kai
terapinis efektas nėra pasiektas išmėginus 2
skirtingų grupių mononeurotransmiterius
veikiančius antidepresantus [7]. Jungtinėse
Amerikos Valstijose ir kt. šalyse praktikuojamas
ir gydymas (R,S)-ketamino infuzijomis. Tiesa,
patvirtintų indikacijų (R,S)-ketaminu gydyti
depresiją nėra, tad depresija ketaminu gydoma
ne pagal indikacijas (angl. off-label).
Pagrindinės patvirtintos ketamino indikacijos –
anestezija ir skausmo malšinimas [8].
Šiame straipsnyje bus lyginamos (R,S)–
ketamino (ketamino) ir (S)–ketamino
(esketamino) ypatybės: formos,
farmakokinetika, farmakodinamika,
efektyvumas, saugumas, šalutiniai reiškiniai.
Bus apžvelgti 20 anglų kalba rašytų mokslinių
straipsnių, 2016–2022 m. publikuotų PubMed,
ScienceDirect ir Wiley Online Library
elektroniniuose žurnaluose.
2. Farmakokinetika ir farmakodinamika
Ketaminas depresijai gydyti yra skiriamas
subterapinėmis anestezijos dozėmis [9].
Dažniausiai ketaminas skiriamas intraveniškai,
bet gali būti paskirtas vartoti peroraliai ar
leidžiamas į raumenį. Nustatyta, kad
antidepresiniu poveikiui sukelti tinka 40
minučių 0,5 mg/kg ketamino infuzija. Nesant
pakankamai atsakui, galima skirti ir 0,75–1
mg/kg ketamino dozę [10].
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
115
Intraveniškai ketamino bioprieinamumas yra 93
proc., peroraliai – 20 proc. dėl metabolizmo
kepenyse [10]. Ketamino pasisavinimas per nosį
yra apie 50 proc.
Tik 10–30 proc. ketamino jungiasi su plazmos
baltymu. Ketamino eliminacijos pusperiodis yra
2–3 valandos (12–20 ml/min/kg klirensas).
Esketamino preparatas vartojamas purškalo į
nosį forma [11]. Vartojama 28–84 mg dozė du
kartus per savaitę, po to dozė mažinama iki
vieno karto per dvi savaites.
Patekęs į nosies ertmę esketaminas yra greitai
pasisavinamas, kraujotakoje aptinkamas 7
minutės po pavartojimo. Panašiai kaip
ketamino, per nosį yra pasisavinama 48 proc.
esketamino, o peroraliai – 14 proc.
Dializės rezultatai rodo, kad kaip ir ketamino,
palyginus nedidelis kiekis (43–45 proc.)
esketamino kraujo plazmoje transportuojami
prisijungę prie baltymo.
Maksimali esketamino koncentracija plazmoje
stebėta vidutiniškai po 0,67 val., 84 mg
preparato skyrus intranazaliai. Esketaminas
metabolizuojamas kepenyse. Didžioji dalis (86–
78 proc.) esketamino yra pašalinama su
šlapimu, kita dalis – per išmatas.
Esketamino pasiskirstymo tūris didesnis nei
raceminio ketamino [12]. Be to, raceminiame
mišinyje esantis (R)–ketaminas ir (S)–ketaminas
lėtina vienas kito metabolizaciją.
Esketaminas 2–3 kartais stipriau jungiasi prie
opioidinių receptorių nei ketaminas.
Esketaminas taip pat dvigubai stipriau nei
ketaminas veikia kaip muskarilinių receptorių
blokatorius.
Nustatyta, kad esketaminas pasižymi dvigubai
stipresniu anestetiniu poveikiu nei raceminis
ketaminas, ir 3 kartais stipresniu efektu nei (R)–
ketaminas. Esketaminas taip pat yra stipresnis
analgetikas, lyginant su ketaminu.
3. Ketamino ir esketamino efektyvumas
2021 m. Siegel ir bendraautorių atliktos
sisteminės apžvalgos duomenimis, lyginant su
placebu, per 24 valandas po paskyrimo
esketaminas visuose trijuose įtrauktuose
atsitiktinių imčių tyrimuose reikšmingai
sumažino depresijos simptomus [13]. Tačiau
suicidinę simptomatiką esketaminas ir placebas
veikė vienodai.
2018 m. atliktame Grunebaum ir bendraautorių
tyrime 80 dalyvių, kuriems buvo diagnozuota
depresija ir aktyvios suicidinės mintys, buvo
padalinti į dvi grupes [14]. Viena grupė buvo
gydoma intraveninėmis ketamino infuzijomis, o
kontrolinė grupė – midazolamu. 24 valandos po
paskyrimo ketaminą gavę tiriamieji pasižymėjo
reikšminga suicidinių minčių redukcija ir
sumažėjusiu depresiškumu. Išliekantis klinikinis
atsakas stebėtas ir po 6 savaičių nuo paskutinės
ketamino infuzijos.
2020 m. Joanna ir bendraautorių metaanalizės
duomenimis, monoterapija vienkartine ketamino
infuzija buvo veiksmingesnė nei placebas
pirmas 3–4 dienas, vėliau efektyvumas
nesiskyrė nuo placebo [15]. Kai ketaminas buvo
skirtas kaip peroralinio antidepresanto
augmentacija, terapinis ketamino poveikis išliko
ilgiau – iki 7 dienų. Skiriant pakartotines
ketamino infuzijas, reikšmingas terapinis
poveikis nustatytas ir po 2–3 savaičių nuo
gydymo pradžios. Šie rezultatai koreliuoja su
gamintojų nurodymu esketaminą skirti kartu su
peroraliniu (SSRI arba SNRI grupės)
antidepresantu ir pakartotinai – iš pradžių 2
kartus per savaitę, po mėnesio kas 1–2 savaites
[12].
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
116
2016 m. Ionescu su bendraautoriais atliko
atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame lygino
antisuicidinį ketamino poveikį tarp tiriamųjų,
sergančių depresija, ir tiriamųjų, sergančių
nerimastinga depresija (angl. anxious
depression) [16]. Visiems tiriamiesiems buvo
nustatyta ilgą laiką besitęsiančios suicidinės
mintys bei ketinimai. Tiriamieji gavo 0,5 mg/kg
per 45 minutes ketamino infuzijas (6 infuzijas 2
savaičių laikotarpyje) arba placebą. Nustatyta,
kad nerimastinga depresija sergantiems
tiriamiesiems, kuriems buvo skirtas ketaminas,
žymiai labiau sumažėjo suicidinės mintys bei
ketinimai, nei tiriamiesiems, kurie sirgo tik
depresija, arba tiems, kuriems buvo skirtas
placebas. Be to, nerimastinga depresija
sergantiems dalyviams geriau redukavosi
depresiškumo simptomatika.
2020 m. Fernanda ir bendraautoriai lygino
ketamino ir esketamino efektyvumą tarpusavyje
[17]. Atsitiktinių imčių dvigubai aklo tyrimo
duomenimis, praėjus 72 valandoms po
paskyrimo, 0,5 mg/kg ketamino infuzija
gydytoje atsparia depresija sergančių tiriamųjų
grupėje 39,3 proc. dalyvių patyrė remisiją, o
0,25 mg/kg intranazaline esketamino doze –
35,5 proc. Po 7 dienų ketamino grupėje
remisijos dažnis buvo 41,4 proc., o esketaminu
gydytų tiriamųjų grupėje – 28,1 proc. Tyrime
buvo pasirinkta dvigubai mažesnė esketamino
nei ketamino dozė, nes esketaminas sudaro pusę
raceminio ketamino mišinio (norėta išlaikyti
ekvivalentų esketamino kiekį abiejuose
preparatuose).
4. Bipolinio sutrikimo gydymas
Grunebaum ir bendraautoriai ištyrė ketamino
antisuicidinį poveikį bipoliu sutrikimu sergančių
tiriamųjų grupėje [18]. Ketamino infuziją
gavusių dalyvių suicidinė rizika buvo mažesnė
nei tų, kuriems buvo skirtas midazolamas.
Tiesa, per pirmą parą skirtumas nebuvo
statistiškai reikšmingas, tačiau po pirmos paros,
1 savaitės ir 5 savaičių stebėtas reikšmingas
ketamino pranašumas lyginant su midazolamo
kontrole.
Anees ir bendraautoriai 2021 m. publikavo
sisteminę apžvalgę ir metaanalizę, kurioje
lygino esketamino ir ketamino efektyvumą
depresijos ir bipolinio sutrikimo gydyme [19].
Metaanalizės duomenimis, intraveninis
ketaminas pasižymėjo geresniu terapiniu atsaku,
daugiau tiriamųjų pasiekė remisiją, taip pat
mažiau dalyvių pasitraukė iš tyrimų dėl
nepageidaujamų šalutinių reakcijų. Tačiau
autorių teigimu, nors rezultatai rodo
intraveninio ketamino pranašumą prieš
intranazalinį esketaminą, tyrimai, atlikti su
esketaminu buvo ilgesnės trukmės bei didesnės
apimties. Be to, dėl ganėtinai trumpo ketamino
ir esketamino veikimo, ketamino terapinis
pranašumas nebebuvo statistiškai reikšmingas
praėjus 4 savaitėms po gydymo.
Autoriai rekomenduoja intraveninį ketaminą
rinktis gydant bipolinio sutrikimo depresijos
epizodus. Šiuo metu trūksta duomenų apie
esketamino efektyvumą gydant bipolinį
sutrikimą. Taip pat autoriai akcentuoja, kad
visuose į metaanalizę įtrauktuose tyrimuose
dalyvavo pacientai, sergantys atspariomis
afektinių sutrikimų formomis (anamnezėje
nesėkmingai taikytas gydymas antidepresantais,
antipsichotikais ir / ar nuotaikos
stabilizatoriais). Trūksta informacijos, kaip
ketaminas ir esketaminas veikia gydymui
nerezistentiškas depresijos ar bipolinio
sutrikimo formas.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
117
5. Poveikis neurokognityvinėms funkcijoms
Lucas su bendraautoriais atliktame atsitiktinių
imčių randomizuotame dvigubai aklame tyrime
nagrinėtas ketamino ir esketamino poveikis
neurokognityvinėms funkcijoms [20]. Buvo tirti
gydymui atsparia depresija sergantys pacientai.
Kognityvinės funkcijos (mąstymo greičio,
planavimo, ilgalaikė bei trumpalaikė atmintis ir
kt.) vertintos psichologiniais testais iškart po
preparatų paskyrimo, praėjus 24 valandoms ir 7
dienoms.
Psichologinių testų rezultatai nesiskyrė tarp
grupių, išskyrus vieną testą – Corsi kubelio
tepingo užduotį, skirtą įvertinti darbinę erdvinę
atmintį (ketaminą gavusių dalyvių grupė testą
atliko geriau) [20]. Po 24 valandų nuo vaisto
skyrimo abu medikamentai žymiai pagerino
tiriamųjų kognityvinius gebėjimus, efektas
išliko ir po 7 dienų. Autorių nuomone, (R)–
ketaminas, randamas raceminio ketamino
sudėtyje, galimai daro didesnį teigiamą poveikį
erdvinei atminčiai nei esketaminas. Autoriai
nurodo ir tyrimo trūkumą – tiriamieji atliko tuos
pačius psichologinius testus kelis kartus,
užduočių išmokimas galėjo iškreipti rezultatus.
6. Ketamino ir esketamino saugumas bei
neurotoksiškumas
Nustatyta, kad didelės ketamino ir esketamino
dozės pasižymi neurotoksišku veikimu. Tyrimas
su graužikais parodė, kad didelės ketamino
dozės sukelia neuronų mitochondrijų irimą [12].
Vis dėlto skiriant ketaminą terapinėmis dozėmis
ląstelių pažaida praėjus 24 val. po preparato
skyrimo nebuvo nustatoma.
Tyrimai su primatais rodo, jog 3 mėnesius
kasdien skirta 1 mg/kg ketamino infuzija sukėlė
neuronų ataugų destrukciją fronto–talamo–
temporalinėse srityse ir padidino ląstelių žūtį
prefrontalinėje žievėje [12].
Gydymas ketaminu ir esketaminu pasižymi
piktnaudžiavimo vaistu rizika. Klinikinių tyrimų
su esketaminu metu dalyviai išsakė euforijos,
apsvaigimo, haliucinacijų simptomatiką [21].
Magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai parodė,
kad priklausomybę turintys žmonės,
piktnaudžiaujantys ketaminu rekreaciniais
tikslais (didelėmis dozėmis), pasižymėjo žievine
atrofija frontalinėse, parientalinėse ir pakaušio
srityse. Šie patologiniai pokyčiai tiriamiesiems
nustatyti po 2–4 metų ketamino vartojimo. Dėl
to turi būti užtikrinta, jog pacientai negalėtų
esketamino ar ketamino dozuoti patys, laikyti
preparato namie. Tiek esketamino nosies
purškalas, tiek ketamino infuzijos atliekamos tik
gydymo įstaigoje ir gydytojo priežiūroje [11].
7. Ketamino ir esketamino šalutinės
nepageidaujamos reakcijos
Tiek ketaminas, tiek esketaminas gali sukelti
disociatyvumo būklę ir suvokimo sutrikimus
[11]. Po vaisto pavartojimo gali pasireikšti
iškreiptas laiko ir erdvės pojūtis, dezorientacija,
sensorinių pojūčių sustiprėjimas. Nustatyta, kad
disociacija pasireiškė 27 proc. tiriamųjų per
pirmas 90 minučių po esketamino paskyrimo.
Gydymo eigoje, vaistą skyrus pakartotinai, šie
simptomai mažėjo. Paskyrus 40 min. trukmės
intraveninę ketamino infuziją, disociacijos ir
psichomimetiniai simptomai pacientams
atsirado per pirmas 10 minučių ir, pasibaigus
infuzijai, redukavosi per sekančias 40 min.
Iliuzijos bei pojūčių alteracijos siejamos su
esketamino poveikiu, o atsipalaidavimas – su
raceminio ketamino sudėtyje esančiu (R)–
ketaminu [12].
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
118
Nors, tyrimų duomenimis, ketaminas ir
esketaminas pagerino kognityvines funkcijas
pacientams, sergantiems atsparia depresija,
praėjus 24 valandos po vaisto paskyrimo [20],
tačiau abu preparatai žymiai pablogino
pažintines bei atminties funkcijas iškart po
paskyrimo. Taigi, stebėtas greitas kognityvinių
funkcijų atsistatymas.
Po esketamino pavartojimo 21,7 proc. tiriamųjų
patyrė lengvus ar vidutinio sunkumo sąmonės
sutrikimus bei sedaciją. Šie simptomai
išnykdavo savaime po 1,5 val., nebuvo stebimas
kvėpavimo slopinimas [11,22]. Ketamino
infuzijos taip pat pasižymi sedaciniu poveikiu
[23].
Nustatyta, kad tęstinis ketamino vartojimas
didina opinio cistito, pasireiškiančio dažnu ir
skausmingu šlapinimusi, riziką [23]. Opinis
cistitas atitinkamai didina šlapimo pūslės vėžio
riziką. Tuo tarpu šiuo metu turimais klinikinių
tyrimu duomenimis, esketaminas opinio cistito
nesukelia [11].
Tiek gydymas ketaminu, tiek esketaminu gali
sukelti kraujospūdžio padidėjimą [11,22,23].
Dėl šios priežasties esketaminas yra
kontraindikuotinas pacientams, turintiems
aneurizmą, patyrusiems hemoraginį insultą ar
paskutinių 6 savaičių laikotarpyje turėjusiems
miokardo infarktą [22].
Farmacinio budrumo tyrimai rodo, kad
nepageidaujamų reakcijų rizika didėja vartojant
dideles esketamino dozes, esant antidepresantų
politerapijai ar augmentacijai benzodiazepinais
[24]. Nebuvo aptikta sąsajos tarp
nepageidaujamų reakcijų rizikos ir amžiaus ar
lyties.
Ketamino infuzija, suleista per ilgesnį laiką (per
100 minučių, o ne įprastines 40 minučių)
pasižymėjo lengvesniu šalutinių efektų profiliu,
tiriamieji gydymą geriau toleravo [23].
8. Išvados
Ketaminas ir esketaminas turi greitą, tačiau
trumpalaikį antidepresinį poveikį. Nors
esketaminas yra indikuotinas atsparios
depresijos gydymui, o ketamino infuzijos – ne,
skiriant terapinėmis dozėmis, abu medikamentai
pažymi panašiu efektyvumu, saugumu ir
šalutinių reiškinių profiliu. Ketaminas taip pat
slopina suicidines mintis bei ketinimus,
veiksmingai gydo bipolinio sutrikimo depresijos
epizodus.
Didelės ketamino ir esketamino dozės sukelia
neuronų atrofiją. Vartojant ketaminą ir
esketaminą terapinėmis dozėmis,
neurotoksiškumo rizika yra maža.
Literatūros šaltiniai
1. Matveychuk D, Thomas RK, Swainson
J, Khullar A, MacKay M-A, Baker GB, et al.
Ketamine as an antidepressant: overview of its
mechanisms of action and potential predictive
biomarkers. Ther Adv Psychopharmacol. 2020.
2. Valstybinis psichikos sveikatos
centras. Ligotumas nuotaikos sutrikimais ir
depresija. https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika.
3. Registruotų vaistinių preparatų
paieška. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
2022. https://vapris.vvkt.lt.
4. Dreimüller N, Wagner S, Engel A,
Braus DF, Roll SC, Elsner S, et al. Predictors of
the effectiveness of an early medication change
strategy in patients with major depressive
disorder. BMC Psychiatry. 2019;19(1):24.
5. Soares B, Kanevsky G, Teng CT,
Pérez-Esparza R, Bonetto GG, Lacerda ALT, et
al. Prevalence and Impact of Treatment-
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
119
Resistant Depression in Latin America: a
Prospective, Observational Study. Psychiatr Q.
2021;92(4):1797–815.
6. Corriger A, Pickering G. Ketamine and
depression: A narrative review. Drug Des Devel
Ther. 2019;133051–67.
7. Union Register of medicinal products
for human use 2019.
https://ec.europa.eu/health/documents/communi
ty-register/html/h1410.htm.
8. Barrett W, Buxhoeveden M, Dhillon S.
Ketamine: a versatile tool for anesthesia and
analgesia. Curr Opin Anaesthesiol.
2020;33(5):633–8.
9. Andrade C. Ketamine for Depression,
5: Potential Pharmacokinetic and
Pharmacodynamic Drug Interactions. J Clin
Psychiatry. 2017;78(7):e858–61.
10. Mion G, Villevieille T. Ketamine
Pharmacology: An Update (Pharmacodynamics
and Molecular Aspects, Recent Findings). CNS
Neurosci Ther. 2013;19(6):370–80.
11. No P. Assessment report
2020;31(November 2019):
12. Zanos P, Moaddel R, Morris PJ, Riggs
LM, Highland JN, Georgiou P, et al. Ketamine
and Ketamine Metabolite Pharmacology:
Insights into Therapeutic Mechanisms.
Pharmacol Rev. 2018;70(3):621–60.
13. Siegel AN, Di Vincenzo JD, Brietzke
E, Gill H, Rodrigues NB, Lui LMW, et al.
Antisuicidal and antidepressant effects of
ketamine and esketamine in patients with
baseline suicidality: A systematic review. J
Psychiatr Res. 2021;137426–36.
14. Grunebaum MF, Galfalvy HC, Choo
T-H, Keilp JG, Moitra VK, Parris MS, et al.
Ketamine for Rapid Reduction of Suicidal
Thoughts in Major Depression: A Midazolam-
Controlled Randomized Clinical Trial. Am J
Psychiatry. 2018;175(4):327–35.
15. Kryst J, Kawalec P, Mitoraj AM, Pilc
A, Lasoń W, Brzostek T. Efficacy of single and
repeated administration of ketamine in unipolar
and bipolar depression: a meta-analysis of
randomized clinical trials. Pharmacol Reports.
2020;72(3):543–62.
16. Ionescu, D., Baer, L., Petrie, S.,
Archibald, A., Fava, M., Cusin C. Anxious
Depression as a potential biomarker for
ketamine’s antisuicidal effects. ACNP 55th
Annual Meeting: Poster Session II.
Neuropsychopharmacology. 2016;41(S1):S289–
454.
17. Correia-Melo FS, Leal GC, Vieira F,
Jesus-Nunes AP, Mello RP, Magnavita G, et al.
Efficacy and safety of adjunctive therapy using
esketamine or racemic ketamine for adult
treatment-resistant depression: A randomized,
double-blind, non-inferiority study. J Affect
Disord. 2020;264527–34.
18. Grunebaum MF, Ellis SP, Keilp JG,
Moitra VK, Cooper TB, Marver JE, et al.
Ketamine versus midazolam in bipolar
depression with suicidal thoughts: A pilot
midazolam-controlled randomized clinical trial.
Bipolar Disord. 2017;19(3):176–83.
19. Bahji A, Vazquez GH, Zarate CA.
Comparative efficacy of racemic ketamine and
esketamine for depression: A systematic review
and meta-analysis. J Affect Disord.
2021;278542–55.
20. Araújo-de-Freitas L, Santos-Lima C,
Mendonça-Filho E, Vieira F, França RJAF,
Magnavita G, et al. Neurocognitive aspects of
ketamine and esketamine on subjects with
treatment-resistant depression: A comparative,
randomized and double-blind study. Psychiatry
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
120
Res. 2021;303.
21. Wang C, Zheng D, Xu J, Lam W, Yew
DT. Brain damages in ketamine addicts as
revealed by magnetic resonance imaging. Front
Neuroanat. 2013;7.
22. Rizikos mažinimo priemonės
pacientams, gydomiems Spravato (esketamino)
nosies purškalu. 2021.
23. Molero P, Ramos-Quiroga JA, Martin-
Santos R, Calvo-Sánchez E, Gutiérrez-Rojas L,
Meana JJ. Antidepressant Efficacy and
Tolerability of Ketamine and Esketamine: A
Critical Review. CNS Drugs. 2018;32(5):411–
20.
24. Guo H, Wang B, Yuan S, Wu S, Liu J,
He M, et al. Neurological Adverse Events
Associated With Esketamine: A
Disproportionality Analysis for Signal
Detection Leveraging the FDA Adverse Event
Reporting System. Front Pharmacol. 2022;13.
Journal of Medical Sciences. 23 Jan, 2023 - Volume 11 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
121