
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
kraujagyslių endotelio ląstelių paviršiuje, yra susijusi
su vazo-okliuzinėmis krizėmis(16). Vieno tyrimo
duomenimis, krizanlizumabo terapija sumažino
pjautuvinių ląstelių krizių kiekį 45,3% lyginant su
placebo grupe, o taip pat pasireiškė mažai šalutinių
poveikių(15).
Profilaktinė antibiotikoterapija
Pjautuvinė anemija pasireiškia nusilpusiu
imunitetu dėl sumažėjusios blužnies funkcijos arba
pašalintos blužnies. Tai padidina bakterinių, ypač
pneumokokinių, infekcijų riziką vaikams iki 5 metų,
tuo tarpu vyresniame amžiuje šių infekcijų dažnis
krenta(17). Būtent todėl vaikams iki 5 metų
rekomenduojama profilaktinė penicilino terapija
dukart per dieną(18).
Maliarijos profilaktika
Turint dvi mutavusio ligos alelio kopijas
imlumas maliarijai padidėja dėl blužnies disfunkcijos
bei padidėjusios anemijos, todėl profilaktika
rekomenduojama, jei sergantis asmuo gyvena
endeminėje maliarijos zonoje(19). Tipiniai vaistai
maliarijai gydyti yra proguanilas, pirimetaminas bei
meflokvinas(20). Proguanilas, palyginti su
pirimetaminu, labiau sumažina vidutinį parazitų
tankį, todėl yra efektyvesnis(21). Palyginti su
meflokvinu, atovakvono/proguanilo kombinacija turi
panašų poveikį, tačiau yra geriau toleruojama(22).
L-glutaminas
L-glutaminas yra aminorūgštis, naudojama
sintezuoti baltymus žmogaus organizme. L-
glutaminas klasifikuojamas kaip sąlyginai
nepakeičiama aminorūgštis, kadangi dažniausiai
žmogaus organizmas reikalingus kiekius gali
susintezuoti pats, tačiau šis sintezavimas ligos metu
gali sutrikti(23). Daugelis tyrimų parodė, kad
valgomųjų l-glutamino miltelių (Endari) vartojimas
sumažina pjautuvinių ląstelių krizės hospitalizacijų
kiekį, trukmę bei ūmaus krūtinės sindromo
sergamumą(24–26).
Išgydantis gydymas
Alogeninė hemopoeitinių kamieninių ląstelių
transplantacija yra patvirtintas būdas išgydyti
pjautuvinę anemiją(27). Panaudojus HLA tapataus
brolio arba sesers kilmės transplantą kombinuojant
kartu su prieštransplantine busulfano, ciklofosfamido
bei antitimocitinio globulino terapija, liga vaikams
išgydoma 80% atvejų(28). Tačiau, po alogeninės
hemopoetinių kamieninių ląstelių transplantacijos
gali pasireikšti daug komplikacijų, tokių, kaip
transplanto atmetimas, transplanto prieš šeimininką
liga bei organų pakenkimas(29). Dar viena problema
yra tapačių transplantų nepakankamas kiekis bei
prieinamumas(27). Tik maža dalis pacientų sergančių
pjautuvinių ląstelių anemija turi HLA tapatų
donorą(28). Vieno tyrimo duomenimis, iš 112 tirtų
pacientų, tik 24 rado HLA tapatų donorą, o 4 iš jų vis
tiek nebuvo tapatūs dėl ABO grupės nesutapimo(30).
Naudojant netapataus donoro transplantą, tiek
sergamumas, tiek mirtingumas padidėja(27).
Prognozė atlikus HLA tapataus donoro
transplantaciją: 5 metų išgyvenamumas be ūmių
įvykių yra 91,4 %, o bendras išgyvenamumas yra
92,9%(31). Tiek pati procedūra, tiek jos padariniai
potencialiai gali sukelti daug žalos, todėl kamieninių
ląstelių transplantacija nėra rutiniškai
rekomenduojama kiekvienam pacientui sergančiam
pjautuvinių ląstelių anemija. Alogeninės
hemopoetinių kamieninių ląstelių transplantacijos
indikacijos priklauso nuo donoro-recipiento
tapatumo, tačiau joms dažniausiai priskiriamos
įvairios pjautuvinių ląstelių anemijos komplikacijos,
tokios kaip insultas, ūmus krūtinės sindromas, vazo-
okliuzinė krizė, plautinė hipertenzija, triburio
vožtuvo regurgitacija (srovės greitis >2,5 m/s),
osteonekrozės arba avaskulinė nekrozė, raudonųjų
kraujo ląstelių autoimunizacija, tylusis insultas (ypač
su mąstymo sutrikimu), rekurentinis priapizmas,
padidėjęs matuojamos srovės greitis transkranijinio
doplerio echoskopijoje bei pjautuvinių ląstelių
nefropatija. HLA tapataus, tačiau negiminingo
donoro kilmės transplanto transplantacija turi mažiau
indikacijų (insultas, padidėjęs matuojamos srovės
greitis transkranijinio doplerio echoskopijoje,
kartotinis sunkiai gydomas ūmus krūtinės sindromas,
raudonųjų kraujo ląstelių autoimunizacija su
neefektyvia intervencija, plautinė hipertenzija,
indikacija aukšto dažnio transfuzijų terapijai),
kadangi tokio tipo transplantacija turi didesnius
tolimesnio sergamumo bei mirštamumo rodiklius.
Galiausiai, HLA netapataus arba haploidentiško
donoro kilmės transplanto transplantacija turi tik
kelias indikacijas – kartotiniai insultai nepaisant
adekvačios transfuzinės terapijos, nesugebėjimas
toleruoti indikuoto gydymo, raudonųjų kraujo ląstelių