Urtė Jucevičiutė, Giedrė Vanagaitė, Tadas Vanagas
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
An autoimmune disease is an illness that causes the immune system to produce antibodies against body tissues. There are organ specific and organ non-specific – systemic autoimmune diseases. Systemic autoimmune diseases are more likely to cause coronary heart disease and usually rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus are the main causes of acceleration of coronary heart disease and development of an illness. For instance, a large Danish cohort study presented that the risk of myocardial infarction in patients with rheumatoid arthritis is similar to that in patients with diabetes mellitus. On the other hand, the prevalence of autoimmune diseases is not so high, for example, rheumatoid arthritis is 0,5%-1,0%. However, the observed association between the development and exacerbation of autoimmune diseases and coronary heart disease forces the physician to take into account the existing autoimmune pathology, evaluate risk factors and take care of their prevention, and treatment. The article discusses the link between rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus and coronary heart disease, the peculiarities of prevention and treatment.
Aim: To evaluate the impact of rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus to the diagnosis, treatment and prevention of coronary heart disease
Methods: literature sources were selected from the PubMed database using keywords: coronary heart disease, autoimmune diseases, rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus.
Conclusions: Patients with rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus have an increased risk of developing coronary heart disease. It is important to note, that the traditional coronary heart disease risk assessment calculator SCORE underestimates patients with autoimmune diseases. Effective control of risk factors for rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus and coronary heart disease is important.
Keywords: coronary heart disease, autoimmune diseases, rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
72
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (19), p. 72-79
The association of autoimmune diseases with ischemic heart disease:
a literature review
Urtė Jucevičiutė, Giedrė Vanagaitė, Tadas Vanagas
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
An autoimmune disease is an illness that causes the immune system to produce antibodies against body tissues. There
are organ specific and organ non-specific – systemic autoimmune diseases. Systemic autoimmune diseases are more
likely to cause coronary heart disease and usually rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus are the main
causes of acceleration of coronary heart disease and development of an illness. For instance, a large Danish cohort
study presented that the risk of myocardial infarction in patients with rheumatoid arthritis is similar to that in patients
with diabetes mellitus. On the other hand, the prevalence of autoimmune diseases is not so high, for example,
rheumatoid arthritis is 0,5%-1,0%. However, the observed association between the development and exacerbation of
autoimmune diseases and coronary heart disease forces the physician to take into account the existing autoimmune
pathology, evaluate risk factors and take care of their prevention, and treatment. The article discusses the link between
rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus and coronary heart disease, the peculiarities of prevention and
treatment.
Aim: To evaluate the impact of rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus to the diagnosis, treatment and
prevention of coronary heart disease
Methods: literature sources were selected from the PubMed database using keywords: coronary heart disease,
autoimmune diseases, rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus.
Conclusions: Patients with rheumatoid arthritis and systemic lupus erythematosus have an increased risk of
developing coronary heart disease. It is important to note, that the traditional coronary heart disease risk assessment
calculator SCORE underestimates patients with autoimmune diseases. Effective control of risk factors for rheumatoid
arthritis and systemic lupus erythematosus and coronary heart disease is important.
Key words: coronary heart disease, autoimmune diseases, rheumatoid arthritis, systemic lupus erythematosus.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
Autoimuninių ligų sąsaja su išemine širdies liga: literatūros
apžvalga
Urtė Jucevičiutė, Giedrė Vanagaitė, Tadas Vanagas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Autoimuninės ligos (AL) — tai patologinė imuninės sistemos reakcija prieš organizmo audinius. Dažniausiai
sisteminės – organui nespecifinės AL sukelia išeminę širdies ligą (IŠL). Literatūroje minimas reumatoidinis artritas
(RA) ir sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra labiausiai susijusios su IŠL patofiziologinio mechanizmo pagreitėjimu
ir ligos išsivystymu. Atliktame didelės apimties Danijos tyrime pastebėta, kad sergantieji RA turi panašią riziką sirgti
miokardo infarktu kaip ir pacientai su cukriniu diabetu. Kita vertus AL paplitimas nėra toks aukštas, pavyzdžiui, RA
— apie 0,5-1% bendros populiacijos. Vis dėlto pastebėtas ryšys tarp AL ir IŠL išsivystymo ar paūmėjimo verčia
gydytoją atidžiau atkreipti dėmesį į paciento anamnezę, rizikos veiksnių prevenciją ir gydymą. Straipsnyje
apžvelgiama RA, SRV ir IŠL sąsajas, prevencijos ir gydymo ypatumus.
Tikslas: įvertinti RA bei SRV įtaką IŠL diagnostikai, prevencija ir gydymui.
Metodai: literatūros šaltiniai buvo renkami iš PubMed duomenų bazės, pasitelkiant raktažodžius: išeminė širdies liga,
autoimuninės ligos, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė.
Išvados: Sergantys RA ir SRV turi padidėjusią riziką sirgti IŠL. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tradicinė IŠL rizikos
vertinimo skaičiuoklė SCORE nepakankamai įvertina sergančiuosius AL. Siekiant išvengti IŠL, sergant
autoimuninėmis ligomis, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tinkamam AL gydymui, ligos paūmėjimų
profilaktikai bei tradicinių modifikuojamų IŠL rizikos veiksnių korekcijai.
Raktiniai žodžiai: išeminė širdies liga, autoimuninė liga, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
Įvadas
Autoimuninės ligos (AL) susijusios su
patologine imuninės sistemos reakcija prieš sveikus
organizmo audinius. Pagrindinė AL priežastis -
antikūnų hiperprodukcija prieš įvairius ląstelių
taikinius. AL gali būti organui specifinės ir sisteminės.
Dažniausiai širdies ir kraujagyslių sistemą pažeidžia
sisteminės AL [1,5,6]. Sergant lėtinėmis sisteminėmis
AL pagrindinis patogenezinis mechanizmas, siejamas
su išeminės širdies ligos (IŠL) išsivystymu — tai
aterosklerozės plokštelių susidarymas dėl imuninių
kompleksų kaupimosi vidiniame arterijos sluoksnyje.
Aterosklerozinė plokštelė siaurina arterijos spindį,
mažina kraujo pritekėjimą, arterijos elastingumą bei
priklausomai nuo kraujagyslių pažeidimo
lokalizacijos gali sukelti išeminę širdies ligą, smegenų
kraujagyslių ligą arba periferinių arterijų ligą [3].
Dauguma AL didina pacientų mirtingumą nuo širdies
ir kraujagyslių ligų lyginant su bendra populiacija [3-
9,13,14]. Nustatyta, kad IŠL gali sukelti, tokios AL
kaip Sjogreno sindromas, antifosfolipidinių antikūnų
sindromas, polimialgija, gigantinių ląstelių arteritas,
tačiau šios ligos klinikinėje praktikoje retos [12,14].
Todėl šiame straipsnyje apžvelgiamos dažnesnių
autoimuninių ligų — reumatoidinio artrito (RA) ir
sisteminės raudonosios vilkligės (SRV), sąsajos su
IŠL, prevencijos ir gydymo ypatumai. Klinikiniame
gydytojo darbe svarbu atkreipti dėmesį į AL ir IŠL
sąsajas, nes teisingas AL kontroliavimas gali užkirsti
kelią IŠL progresavimui.
Reumatoidinis artritas
Etiologija ir patogenezė
RA paplitimas yra apie 0,5-1% gyventojų,
bet moterys serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai
[1,6,12,14]. Kaip ir daugumos AL, taip ir RA,
etiologija yra daugiafaktorinė ir iki galo neaiški.
Ieškoma aplinkos, genetinių ir infekcinių veiksnių,
galinčių paaiškinti ligos priežastį. Rastos genetinės
sąsajos tarp HLA–DR4, HLA-DRB1 alelius turinčių
asmenų: apie 50% rizikos susirgti RA lemia šie ir kiti
genetiniai veiksniai [1, 29]. Ligos patogenezė
aiškinama nuolat vykstant imuninių ląstelių atsakui į
nežinomą antigeną. Manoma, kad šis antigenas gali
būti infekcinis, tačiau RA sukeliantys išoriniai
faktoriai nėra nustatyti [1]. Svarbiausia RA
patogenezės grandis – imuninių ląstelių (T ir B
limfocitų, dendritinių ląstelių, makrofagų) aktyvacija,
migracija, proliferacija, uždegimo mediatorių
(citokinų, chemokinų) išsiskyrimas ir jų sąveika ne tik
su jungiamojo audinio ląstelėmis, chondrocitais,
fibroblastais, osteoklastais, bet ir su kraujagyslių
vidinį sluoksnį išklojančiais endoteliocitais.
[1,3,12,14,16].
RA – dažniausia sisteminė AL, kuri pasireiškia lėtiniu,
progresuojančiu poliartritu bei gali pažeisti
ekstrasąnarinius organus: širdį, plaučius, akis, odą,
predisponuoti vaskulito ir amiloidozės vystymąsi [1,
12]. Apie 50% ligonių nustatoma ekstrasąnariniai RA
požymiai. Dažniausiai randami neskausmingi, kieti
poodiniai reumatoidiniai mazgeliai, lokalizuoti
1 pav. American College of Rheumatology
(ACR)/European League Against Rheumatism
(EULAR) 2010 reumatoidinio artrito klasifikacijos
kriterijai
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
alkūnės, plaštakų srityse. Reumatoidiniui vaskulitui
būdingos taškinės kraujosrūvos aplink nagus,
polineuropatija, neskausmingos opos odoje. Pasitaiko
ir kitos retesnės išraiškos – eksudacinis pleuritas,
perikarditas, pleuros sąaugos, alveolitas, miokarditas,
endokarditas, aortos ir mitralinio vožtuvo
nesandarumas, inkstų amiloidozė [1].
Reumatoidinio artrito diagnostika remiasi ACR (angl.
American College of Rheumatology) ir EULAR (angl.
European League Against Rheumatism) organizacijų
2010 metais paruoštais diagnostiniais kriterijais (1
pav.) [2]. Surinkus >6 balus nustatoma RA diagnozė.
Praktikoje įtarti RA padeda klasikiniai ir dažniausiai
pasitaikantys RA požymiai: rytinis sąnarių sąstingis
>1 val., >6 savaites išliekantis artritas 3 ir daugiau
sąnarių, plaštakų sąnarių artritas, >6 savaites
trunkantis simetrinis artritas, reumatoidiniai
mazgeliai, teigiama reumatoidinių faktorių paieška
serume, tipiniai rentgenografiniai pakitimai
sąnariuose [2]. Lėtinis sisteminis uždegiminis atsakas,
endoteliocitų pažaida bei vaskulitas skatina vystytis
aterosklerozę, todėl sergantieji uždegiminėmis
jungiamojo audinio ligomis, tarp jų ir RA, dažniau
serga ir IŠL [3-9,13,14,16]. Atlikta 24-ių mokslinių
tiriamųjų darbų metaanalizė, kurioje išanalizuoti 111
758 pacientų klinikiniai atvejai, parodė, kad rizika
numirti nuo IŠL yra 1,59 karto didesnė sergantiems
RA lyginant su bendra populiacija [9].
Sisteminė raudonoji vilkligė
Etiologija ir patogenezė
SRV – tai sisteminė AL, kurios metu
antikūnai reaguoja su specifiniais taikiniais ląstelių
branduoliuose, todėl pažeidžiamos visos organų
sistemos, iš jų dažniausiai - inkstai, serozinės plėvės,
nervų sistema ir plaučiai [1]. SRV paplitimas yra
0,05% gyventojų, o moterys serga 9 kartus dažniau
[19]. Liga pasireiškia dėl autoantikūnų poveikio prieš
paties organizmo ląstelių paviršines, branduolių ar
citoplazmos daleles, imunoglobulinus, koaguliacijos
faktorius (antinukleariniai antikūnai (ANA) prieš
DNR, RNR, histonus, Sm, SSA, SSB ir t.t). Iš
etiologinių veiksnių svarbi yra hormonų veikla,
genetinė predispozicija (dažniau serga turintys HLA
B
8
DR
2
DR
3
antigenus), išoriniai veiksniai: saulės
poveikis, infekcijos, medikamentai, stresinės
situacijos [1].
Klinika ir diagnostika
SRV ligos eiga individuali – gali būti lėtinė,
be vidaus organų pažeidimo ir labai greitai
besivystanti per kelis mėnesius sukelianti
daugiasisteminį organų nepakankamumą. Platus
antigenų spektras lemia nevienodą daugiasisteminį
audinių pažeidimą [1]. Pažeidžiama oda (atsiranda
eriteminiai bėrimai veide, peteliškės formos), būdinga
fotosensibilizacija, įvairūs odos vaskulito požymiai,
alopecija; burnos ir nosies erozijos, opelės; sąnariai
bei raumenys (būdinga sąnarių ir raumenų skausmai,
uždegimai - artritas, miozitas); inkstai (nustatoma
proteinurija, hematurija, inkstų funkcijos
nepakankamumas); širdis (atsiranda vožtuvų pažaida,
perikarditas, endokarditas, miokarditas); plaučiai
(vystosi pulmonitas, pleuritas, plaučių embolija,
trombozė); centrinė ir periferinė nervų sistema
(emocijų ir intelekto pakitimai, traukuliai, psichozė,
polineuropatijos); kraujo ląstelės (būdinga anemija,
leukopenija, trombocitopenija); taip pat būdingas
sisteminis limfmazgių padidėjimas, splenomegalija;
arterinės ir veninės trombozės, karščiavimas, galvos
skausmai, bendras silpnumas [1, 17, 18, 19]. SRV
diagnozuojama atmetus kitas ligas, kurios galėjo
nulemti tam tikros organų sistemos pažaidą. Kadangi
organų pažaida yra labai plati ir nespecifinė, atmetus
kitas ligas ir nustačius bent 4 iš 11 paminėtų organų
sistemų pažaidą, galima įtarti SRV. Šie diagnostiniai
kriterijai paremti ACR rekomendacijomis. Kaip ir RA,
taip ir SRV būdingas sisteminis lėtinis uždegimas ir
vaskulitas skatina vainikinių arterijų aterosklerozę ir
IŠL vystymąsį [3-9,13-19]. Sisteminė 28 straipsnių
apžvalga parodė, kad sergantieji SRV turi dvigubai
didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
(infarktu, insultu ir periferine arterijų liga), lyginant su
bendra populiacija [19].
IŠL klinika, sergant RA ir SRV
Krūtinės anginą (KA) sukelia padidėjęs
deguonies poreikis miokardo ląstelėse ir sumažėjęs
deguonies tiekimas dėl vainikinių arterijų
susiaurėjimo. AL sergantys pacientai patiria panašius
IŠL simptomus kaip ir bendra populiacija:
spaudžiantis, maudžiantis skausmas už krūtinkaulio,
diskomfortas krūtinės plote, provokuojamas fizinio
krūvio ar emocinio streso, rimstantis poilsio metu ar
pavartojus nitratų, lydimas dusulio, pykinimo,
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
silpnumo, pulso pokyčių [20]. Pagrindiniai skirtumai
yra, kad AL sergantys pacientai rečiau skundžiasi
klasikiniais KA simptomais ir skausmai nėra tokie
intensyvūs ūminio išeminio sindromo (ŪIS) metu
[10]. RA sergantys pacientai dažniau serga sunkesniu
ŪIS: Švedijos tyrimas, kuris įtraukė 1135 pacientus
sergančius RA ir sirgusius ŪIS, parodė, kad pacientai
su RA dažniau patiria staigią mirtį dėl širdies
sustojimo, miokardo infarktą su ST segmento
pakilimu (MI su STP), turi aukštesnius troponino
lygius bei dažnesnes komplikacijas, nei pacientai
nesergantys RA [4,10,15,16]. Atliktame didelės
apimties Danijos tyrime pastebėta, kad sergantieji RA
turi panašią riziką sirgti miokardo infarktu kaip ir
pacientai su cukriniu diabetu [7]. Nors nėra aišku,
kodėl AL sergantys pacientai skausmą krūtinėje išsako
rečiau, manoma, kad tai gali būti nulemta mažesnio
fizinio aktyvumo, sąlygoto sąnarių pažaidų, taip pat
dėl ilgalaikio gydymo nesteroidiniais vaistais nuo
uždegimo (NVNU), gliukokortikoidais (GKK) bei ligą
modifikuojančiais vaistais (LMV) [15,16].
IŠL prevencija, sergant RA ir SRV
EULAR 2017 m. atnaujino IŠL kontrolės
rekomendacijas sergantiems RA [6]. Pagrindiniai IŠL
prevencijos principai sergantiems RA yra IŠL rizikos
veiksnių kontrolė ir optimalus medikamentinis RA
gydymas. IŠL rizikos veiksnių kontrolė EULAR
remiasi 2016 m. Europos kardiologų draugijos
gairėmis ir 2019 m. dislipidemijos gydymo gairėmis.
Rekomenduojama palaikyti kraujo spaudimą <140/90
mmHg, cukrinio diabeto kontrolę HbAIc <7%,
dislipidemijos kontrolę: labai didelės širdies ir
kraujagyslių ligų rizikos pacientams mažo tankio
lipoproteinai (MTL) <1,4 mmol/l, didelės rizikos –
MTL <1,8 mmol/l, vidutinės rizikos MTL <2,6
mmol/l, mažos rizikos MTL <3 mmol/l, didelio tankio
lipoproteinai (DTL) vyrams >1 mmol/l, moterims >1,2
mmol/l, trigliceridų koncentracija (TG) <1,7 mmol/l.
Svarbi svorio kontrolė palaikant kūno masės indeksą
(KMI) 20-25 kg/m
2
ribose, juosmens apimtį vyrams
<94 cm, moterims <80 cm. Širdies ir kraujagyslių ligų
(ŠKL) bei IŠL riziką padeda mažinti rūkymo
nutraukimas, bei reguliarus fizinis aktyvumas:
vidutinio intensyvumo fizinės veiklos po 30-60 min.
per dieną. Taip pat svarbi dietos korekcija: laikytis
mažai druskos ir riebalų turinčios sveikos mitybos,
vartojant daug neskaldytų grūdų produktų, daržovių,
vaisių ir žuvies [20,21,22]. Pažymėtina, kad RA
paūmėjimas ir padidėjęs uždegimo žymenų (CRB,
ENG, citokinų) kiekis, aterosklerozinės plokštelės
miego arterijose, anticitrulininių antikūnų (a-CCP) ir
reumatoidinio faktoriaus (RF) padidėjimas,
ekstrasąnariniai RA požymiai, funkcinės veiklos
sutrikimas ir hipotiroidizmas yra nauji svarbūs rizikos
veiksniai skatinantys IŠL vystymąsi. RA ligos trukmė
neturi didelės reikšmės IŠL rizikai, tačiau paūmėjimų
dažnis ir trukmė nekelia abejonių su IŠL rizikos
padidėjimu [6, 26].
EULAR 2019 m. SRV gydymo
rekomendacijos patvirtina, kad sergantieji SRV taip
pat turi specifinius naujus IŠL riziką didinančius
veiksnius, kurie gali padėti atkreipti gydytojo dėmesį:
lėtinis nefritas, CRB padidėjimas, komplemento C3
kiekio sumažėjimas, antikūnai prieš DNR,
antifosfolipidinių antikūnų nustatymas [5].
Sergantiems SRV dėmesys skiriamas pavojingų
inkstų, CNS, hematologinių, infekcinių ligų
prevencijai ir gydymui, tačiau svarbu žinoti, kad yra
padidėjusi rizika susirgti ir IŠL. Rekomenduojama
įvertinti ir koreguoti tradicinius rizikos veiksnius bei
siekti geros SRV gydymo kontrolės.
Sergančiųjų AL rizika sirgti IŠL yra
nuvertinama tradicinėmis skaičiuoklėmis [30,31].
Rizikos įvertinimas sergantiems AL turėtų būti
atliekamas po kiekvieno gydymo keitimo ir bent kartą
kas 5 metus naudojant SCORE (angl. Systematic
Coronary Risk Evaluation) skaičiuoklę ir gautą skaičių
dauginant iš faktoriaus 1,5, nes skaičiuoklė yra
pritaikyta bendrai populiacijai ir neįtraukia naujų
sergančiųjų AL rizikos veiksnių [6,30,31]. Taip pat
siūloma atlikti patikrą nesimptominiams AL
sergantiems pacientams dėl aterosklerozinių
plokštelių miego arterijose naudojant ultragarsinį
kaklo kraujagyslių tyrimą [5,6,30,31].
Rekomenduojama reikiamą gydymą ir kontrolę skirti
tiek gerai žinomiems IŠL rizikos veiksniams (statinais,
antihipertenziniais vaistais, mažomis aspirino
dozėmis, antidiabetiniais vaistais – kaip ir
nesergantiems AL), tiek specifiniams rizikos
veiksniams koreguoti (gera AL gydymo kontrolė,
optimalus medikamentinis gydymas stengiantis
išvengti paūmėjimų) [5,17,18, 28]. Tiek RA, tiek SRV
gydymas trunka ilgai ir yra kompleksiškas. Tradicinis
medikamentinis RA gydymas susideda iš simptominių
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
vaistų (NVNU ir GKK) bei pagrindinių LMV. SRV
gydoma NVNU, GKK, aminochinolinais,
citotoksiniais vaistais [1,5,6]. Problema kyla, nes nors
NVNU ir GKK iš vienos pusės slopina uždegimą ir
ligos paūmėjimą, bet kartu didina riziką sirgti IŠL,
todėl turėtų būti vartojami atsargiai. GKK sutrikdo
lipidų apykaitą, didina gliukozės kiekį kraujyje, didina
svorį, o tai didina IŠL riziką. NVNU gali didinti AKS,
bloginti AH kontrolę sergantiems pacientams, sukelti
edemas sergantiems širdies funkcijos
nepakankamumu. Todėl rekomenduojama kiek
įmanoma mažinti GKK ir NVNU dozę bei vartojimo
trukmę sergantiems AL [5,6,23,24,27].
Išvados
Sergantys RA ir SRV turi padidėjusią riziką
sirgti IŠL. Taip pat tikėtina, kad kitos AL turi sąsajas
su IŠL, tačiau jos dar nėra gerai žinomos. Tradicinė
IŠL rizikos vertinimo skaičiuoklė SCORE
nepakankamai įvertina sergančiuosius AL. Tiek RA,
tiek SRV turi specifinių rizikos veiksnių,
prisidedančių prie kraujagyslių pažaidos, tačiau
nevisiškai aišku, kaip juos koreguoti. Šiuo metu,
remiantis naujausiomis gairėmis, didžiausias dėmesys
turi būti skiriamas tinkamam AL gydymui, ligos
paūmėjimų profilaktikai bei tradicinių modifikuojamų
IŠL rizikos veiksnių korekcijai.
Literatūros šaltiniai
1. Asta Baranauskaitė, Vaida Didžiariekienė EE.
Reumatinės ligos. Vitae Litera; 2016. 121 p.
2. Aletaha D, et al. 2010 Rheumatoid arthritis
classification criteria: an American College of
Rheumatology/European League Against
Rheumatism collaborative initiative. Arthritis
Rheum 2010;62(9):2569–81.
3. Sherer Y, Shoenfeld Y. Mechanisms of disease:
Atherosclerosis in autoimmune diseases. Vol. 2,
Nature Clinical Practice Rheumatology. Nat Clin
Pract Rheumatol; 2006. p. 99–106.
4. Maradit-Kremers H, Crowson CS, Nicola PJ,
Ballman K V., Roger VL, Jacobsen SJ, et al.
Increased unrecognized coronary heart disease and
sudden deaths in rheumatoid arthritis: A
population-based cohort study. Arthritis Rheum.
2005 Feb;52(2):402–11.
5. Fanouriakis A, Kostopoulou M, Alunno A,
Aringer M, Bajema I, Boletis JN, et al. 2019
Update of the EULAR recommendations for the
management of systemic lupus erythematosus.
Vol. 78, Annals of the Rheumatic Diseases. BMJ
Publishing Group; 2019. p. 736–45.
6. Agca R, Heslinga SC, Rollefstad S. EULAR
recommendations for cardiovascular disease risk
management in patients with rheumatoid arthritis
and other forms of inflammatory joint disorders:
2015/2016 update. Ann Rheum Dis . 2017;76:17–
28.
7. Lindhardsen J, Ahlehoff O, Gislason GH, et al.
The risk of myocardial infarction in rheumatoid
arthritis and diabetes mellitus: a Danish
nationwide cohort study. Ann Rheum Dis
2011;70:929–34.
8. B W, T M, F J, MY H, S W-J. Coronary Artery
Calcification Is Related to Inflammation in
Rheumatoid Arthritis: A Long-Term Follow-Up
Study. Biomed Res Int. 2016;
9. Aviña-Zubieta JA, Choi HK, Sadatsafavi M,
Etminan M, Esdaile JM, Lacaille D. Risk of
cardiovascular mortality in patients with
rheumatoid arthritis: A meta-analysis of
observational studies. Arthritis Care Res. 2008
Dec 15;59(12):1690–7.
10. Mantel Ä, Holmqvist M, Jernberg T, Wållberg-
Jonsson S, Askling J. Rheumatoid arthritis is
associated with a more severe presentation of acute
coronary syndrome and worse short-term outcome.
European Heart Journal. 2015;36(48):3413-3422.
11. Tektonidou MG, Kravvariti E, Konstantonis G,
Tentolouris N, Sfikakis PP, Protogerou A.
Subclinical atherosclerosis in Systemic Lupus
Erythematosus: Comparable risk with Diabetes
Mellitus and Rheumatoid Arthritis. Autoimmun
Rev. 2017 Mar 1;16(3):308–12.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
12. Kurmann RD, Mankad R. Atherosclerotic vascular
disease in the autoimmune rheumatologic woman.
Clin Cardiol. 2018 Feb 1;41(2):258–63.
13. Roifman I, Beck PL, Anderson TJ, Eisenberg MJ,
Genest J. Chronic inflammatory diseases and
cardiovascular risk: A systematic review. Vol. 27,
Canadian Journal of Cardiology. Pulsus Group
Inc.; 2011. p. 174–82.
14. Amaya-Amaya J, Montoya-Sánchez L, Rojas-
Villarraga A. Cardiovascular Involvement in
Autoimmune Diseases. 2014;
15. Douglas KMJ, Pace A V., Treharne GJ, Saratzis A,
Nightingale P, Erb N, et al. Excess recurrent
cardiac events in rheumatoid arthritis patients with
acute coronary syndrome. Ann Rheum Dis. 2006
Mar;65(3):348–53.
16. Gonzalez-Juanatey C, Llorca J, Testa A, Revuelta
J, Garcia-Porrua C, Gonzalez-Gay MA. Increased
Prevalence of Severe Subclinical Atherosclerotic
Findings in Long-Term Treated Rheumatoid
Arthritis Patients Without Clinically Evident
Atherosclerotic Disease. Medicine (Baltimore).
2003 Nov;82(6):407–13.
17. Lertratanakul A, Wu P, Dyer AR, Kondos G,
Edmundowicz D, Carr J, et al. Risk factors in the
progression of subclinical atherosclerosis in
women with systemic lupus erythematosus.
Arthritis Care Res [Internet]. 2014 [cited 2020 Aug
3];66(8):1177–85.
18. Magder L, Petri M. Incidence of and Risk Factors
for Adverse Cardiovascular Events Among
Patients With Systemic Lupus Erythematosus.
American Journal of Epidemiology.
2012;176(8):708-719.
19. Schoenfeld SR, Kasturi S, Costenbader KH. The
epidemiology of atherosclerotic cardiovascular
disease among patients with SLE: A systematic
review. Semin Arthritis Rheum. 2013
Aug;43(1):77–95.
20. Sudarytojas Remigijus Žaliūnas. Kardiologijos
pagrindai. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Medicinos akademijos Medicinos
fakulteto Kardiologijos klinika; 2019. 823 p.
21. 2019 ESC/EAS Guidelines for the management of
dyslipidaemias: lipid modification to reduce
cardiovascular risk | European Heart Journal |
Oxford Academic.
22. Piepoli MF, Hoes AW, Agewall S, et al, 2016
European Guidelines on cardiovascular disease
prevention in clinical practice. Eur Heart J
2016;37:2315–81.
23. Avina-Zubieta J, Abrahamowicz M, De Vera M,
Choi H, Sayre E, Rahman M et al. Immediate and
past cumulative effects of oral glucocorticoids on
the risk of acute myocardial infarction in
rheumatoid arthritis: a population-based study.
Rheumatology. 2012;52(1):68-75.
24. Jung H, Bobba R, Su J, Shariati-Sarabi Z, Gladman
DD, Urowitz M, et al. The protective effect of
antimalarial drugs on thrombovascular events in
systemic lupus erythematosus. Arthritis Rheum.
2010 Mar;62(3):863–8.
25. Trelle S, Reichenbach S, Wandel S, Hildebrand P,
Tschannen B, Villiger PM, et al. Cardiovascular
safety of non-steroidal anti-inflammatory drugs:
Network meta-analysis. BMJ 2011 Jan
15;342(7789):154.
26. Del Rincón I, Polak JF, O’Leary DH, Battafarano
DF, Erikson JM, Restrepo JF, et al. Systemic
inflammation and cardiovascular risk factors
predict rapid progression of atherosclerosis in
rheumatoid arthritis. Ann Rheum Dis. 2015 Jun
1;74(6):1118–23.
27. Del Rincón I, Battafarano DF, Restrepo JF,
Erikson JM, Escalante A. Glucocorticoid dose
thresholds associated with all-cause and
cardiovascular mortality in rheumatoid arthritis.
Arthritis Rheumatol. 2014 66(2):264–72.
28. Arts EEA, Fransen J, Den Broeder AA, Van Riel
PLCM, Popa CD. Low disease activity
(DAS28≤3.2) reduces the risk of first
cardiovascular event in rheumatoid arthritis: A
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
time-dependent Cox regression analysis in a large
cohort study. Ann Rheum Dis. 2017 Oct 1
;76(10):1693–9.
29. MacGregor AJ, Snieder H, Rigby AS, et al.
Characterizing the quantitative genetic
contribution to rheumatoid arthritis using data
from twins. Arthritis Rheum. 2000;43(1):30–37.
30. Arts EE, Popa C, den Broeder AA, et al.
Performance of four current risk algorithms in
predicting cardiovascular events in patients with
early rheumatoid arthritis. Ann Rheum Dis
2015;74:668–74.
31. Arts EE, Popa CD, den Broeder AA, et
al.Prediction of cardiovascular risk in rheumatoid
arthritis: performance of original and adapted
SCORE algorithms. Ann Rheum Dis 2016;75:674–
80