Inga Ruželytė1, Titas Petruša1, Miglė Sidaraitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Today‘s life rhythms and demands are often challenging and require intense physical and psychological efforts. An individual react to mental and physical strain by activating interconnected neuroendocrine circuits. This response allows the body to deal with the challenge and re-establish homeostatic equilibrium. If the strain is too intense or its duration is too long, maladaptation may occur. In this case, the stress response does not resolve into a state of balance, neuroendocrine parameters remain altered, and illness may ensue. Stress causes both physical and psychological symptoms. Physical symptoms include high heart rate, perspiration, chest pain, digestive problems, headache, muscle tension and pain. Psychological symptoms maybe anger, lowered mood, apathy, low energy levels, irritability, problems while trying to concentrate, insomnia, lack of motivation. It is thought that response to stress depends on the individual perception of the stressor if he thinks he can control it. The way a person can anticipate a certain stressor and adapt, largely defines the resulting stress response. This implies that not all stimuli that induce strong neuroendocrine responses are a real stressor, but only those that exceed the individual‘s ability to change and adapt. Cortical centers in the brain sense a disturbing stimulus and respond by activating the sympathetic-adrenal-medullary axis, the renin-angiotensin systems, and later the hypothalamus-pituitary-adrenal axis. Andrenaline, other hormones and neuropeptides are produced and regulate cardiovascular and metabolic functions (for instance, increases in heart rate, breath frequency, glucose release) for a response to overcome the challenge. Therefore in today‘s life enriched with chronic stress anxiety disorders become relevant topics. Generalized anxiety disorder is a disease, characterized by a generalized, non-related to an event or situation anxiety and persistent worrying that is hard to control. The disease includes psychological and somatic symptoms. Epidemiological studies of European countries representative samples have found a lifelong prevalence of generalized anxiety disorder of 4,3% to 5,9% of the population. Comorbidity with major depression and bipolar disorder has been observed in the majority of cases of generalized anxiety disorder. Treatment consists of pharmacological treatment, psychotherapy or both methods combined.
Keywords: generalized anxiety disorder, anxiety disorders, psychiatric disorders
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
38
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (13), p. 38-44
Generalized anxiety disorder: a literature review
Inga Ruželytė
1
, Titas Petruša
1
, Miglė Sidaraitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Today‘s life rhythms and demands are often challenging and require intense physical and psychological efforts. An
individual react to mental and physical strain by activating interconnected neuroendocrine circuits. This response
allows the body to deal with the challenge and re-establish homeostatic equilibrium. If the strain is too intense or its
duration is too long, maladaptation may occur. In this case, the stress response does not resolve into a state of
balance, neuroendocrine parameters remain altered, and illness may ensue. Stress causes both physical and
psychological symptoms. Physical symptoms include high heart rate, perspiration, chest pain, digestive problems,
headache, muscle tension and pain. Psychological symptoms maybe anger, lowered mood, apathy, low energy
levels, irritability, problems while trying to concentrate, insomnia, lack of motivation. It is thought that response to
stress depends on the individual perception of the stressor if he thinks he can control it. The way a person can
anticipate a certain stressor and adapt, largely defines the resulting stress response. This implies that not all stimuli
that induce strong neuroendocrine responses are a real stressor, but only those that exceed the individual‘s ability to
change and adapt. Cortical centers in the brain sense a disturbing stimulus and respond by activating the
sympathetic-adrenal-medullary axis, the renin-angiotensin systems, and later the hypothalamus-pituitary-adrenal
axis. Andrenaline, other hormones and neuropeptides are produced and regulate cardiovascular and metabolic
functions (for instance, increases in heart rate, breath frequency, glucose release) for a response to overcome the
challenge. Therefore in today‘s life enriched with chronic stress anxiety disorders become a relevant topics.
Generalized anxiety disorder is a disease, characterized by a generalized, non-related to an event or situation
anxiety and persistent worrying that is hard to control. The disease includes psychological and somatic symptoms.
Epidemiological studies of European countries representative samples have found a lifelong prevalence of
generalized anxiety disorder of 4,3% to 5,9% of the population. Comorbidity with major depression and bipolar
disorder has been observed in the majority of cases of generalized anxiety disorder. Treatment consists of
pharmacological treatment, psychotherapy or both methods combined.
Keywords: generalized anxiety disorder, anxiety disorders, psychiatric disorders
e-ISSN: 2345-0592 Medical Sciences
Online issue
Indexed in Index Copernicus Official website:
www.medicsciences.com
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
39
Generalizuotas nerimo sutrikimas: literatūros apžvalga
Inga Ruželytė
1
, Titas Petruša
1
, Miglė Sidaraitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas
Santrauka. Šiuolaikiniame pasaulyje juntamas pagreitėjęs gyvenimo ritmas reikalauja vis didesnių psichologinių ir
fizinių pastangų. Žmogaus kūnas į šį psichologinį bei fizinį krūvį atsako aktyvuodamas tarpusavyje susijusias
endokrinines sistemas. Šis atsakas leidžia kūnui susidoroti su užklumpančiais iššūkiais ir atstatyti homeostatinę
pusiausvyrą. Jeigu individą užklupęs krūvis yra pernelyg didelis ar jo trukmė yra pernelyg ilga, jam nebepavyksta su
juo susidoroti ir įvyksta maladaptacija. Tokiu atveju, atsakas į stresą negrąžina homeostatinės pusiausvyros,
neuroendokrininiai ištekliai yra toliau naudojami ir tai gali sukelti ligą.
Stresas sukelia fizinius ir psichologinius
simptomus. Fiziniams simptomams priklauso padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, prakaitavimas, krūtinės
skausmas, virškinimo problemos, galvos skausmas, raumenų įtampa ir skausmas. Psichologiniai simptomai gali būti
tokie kaip pyktis, nuotaikos pažeminimas, apatija, energijos stoka, irzlumas, problemos susikoncentruoti, nemiga,
motyvacijos stoka. Manoma, kad atsakas į stresą ir jo efektyvumas priklauso nuo žmogaus požiūrio į stresorių ir ar
jis mano, kad gali tą stresorių įveikti. Tai, kaip žmogus prisitaiko prie esamos situacijos, t.y. adaptuojasi, nulemia ir
atsako į stresą efektyvumą. Tačiau ne visi stresoriai, sukeliantys stiprų neuroendokrininį atsaką, visada yra labai
dideli, tiesiog jie peržengia individo galimybes adaptuotis prie esamos situacijos ir tai sukelia užsitęsusį stiprų atsaką
į stresorių.
Žieviniai centrai smegenyse reaguoja į stresorių ir aktyvuoja simpatinės sistemos- antinksčių- antinksčių
šerdies ašį (simpatoadrenalinė sistema), renino- angiotenzino sistemą ir, kiek vėliau, pagumburio- posmegeninės
liaukos- antinksčių ašį. Adrenalinas, kiti hormonai ir neuropeptidai reguliuoja kardiovaskulines bei metabolines
funkcijas (didina širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnumą, skatina gliukozės koncentracijos kraujyje
didėjimą) ir taip skatinamas atsakas į stresorių. Šiais laikais vyraujant ilgalaikiam stresui aktuali tema tampa nerimo
sutrikimai. Generalizuotas nerimo sutrikimas- tai liga, pasireiškianti bendriniu, į specifinius įvykius ar situacijas
nenukreiptu nerimu. Jai būdingi psichologiniai bei somatiniai simptomai. Europoje generalizuotu nerimo sutrikimu
serga 4,3-5,9% populiacijos, 2 kartus dažniau liga pasireiškia moterims nei vyrams. Ligai būdingas
komorbidiškumas su depresija bei bipoliniu sutrikimu. Gydymas susideda iš farmakoterapijos, psichoterapijos arba
abiejų šių metodų kombinacijos.
Raktiniai žodžiai: generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimo sutrikimai, psichiatriniai sutrikimai
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
40
Įžanga
Generalizuotas nerimo sutrikimas dažnas nerimo
sutrikimas, pasireiškiantis bendriniu, į specifinius
įvykius ar situacijas nenukreiptu nerimu. Šis
nerimo sutrikimas yra 2 kartus dažnesnis
moterims nei vyrams [1]. Generalizuotas nerimo
sutrikimas charakterizuojamas baime, jog gali
nutikti kažkas blogo, neramumu, irzlumu, miego
sutrikimais ir įtampa, kuri gali pasireikšti širdies
plakimais, burnos džiūvimu bei prakaitavimu.
Tačiau šie simptomai veikiau apibūdina nerimo
sindromą nei patį generalizuoto nerimo sutrikimą.
Generalizuoto nerimo sutrikimas diagnozuojamas
remiantis TLK-10 arba DSM-5 kriterijais.
Kadangi Lietuvoje naudojama TLK-10
klasifikacinė sistema, toliau bus aptariami ten
nurodomi diagnostiniai kriterijai. Generalizuoto
nerimo sutrikimo simptomai gali būti suskirstyti į
dvi grupes: psichologinius bei somatinius.
Psichologiniams simptomams priskiriami:
neramumas, negalėjimas atsipalaiduoti, labilios
emocijos, perdėtas emocinis atsakas į
sujaudinimą, sunkumas susikoncentruoti, miego
sutrikimai, baimė prarasti kontrolę bei mirties
baimė. Somatiniai simptomai pasireiškia
padažnėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu,
tremoru, burnos džiūvimu, kąsnio jausmu gerklėje
ar smaugimo pojūčiu, sunkumu kvėpuoti,
svaigimu, karščio pylimais, raumenų įtampa.
Generalizuoto nerimo sutrikimo metu turi būti
nustatyti bent 4 būdingi simptomai, pasireikšti
dažniau nei normali paciento būsena ir trukti bent
6 mėnesius.
Sutrikimą diferencijuoti nuo panikos sutrikimo,
specifinių nerimo sutrikimų (fobijų), obsesinio –
kompulsinio sutrikimo bei hipochondrijos. Taip
pat reikia atmesti galimus somatinius sutrikimus,
tokius kaip hipertiroidizmą, bei psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimą [2].
Epidemiologija ir komorbidiškumas
Epidemiologinės šalį reprezentuojančios studijos
Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatė, jog nors
kartą gyvenime generalizuotas nerimo sutrikimas
pasireiškia nuo 5,1% [3] iki 11,9% [4]
populiacijos. Epidemiologinės studijos Europoje
nustatė, jog per pastaruosius 12 mėnesių
generalizuotas nerimo sutrikimas diagnozuotas
nuo 1,7% iki 3,4% [5] populiacijos, o gyvenime
nors kartą šis sutrikimas pasireiškia nuo 4,3% iki
5,9% populiacijos [6].
Generalizuotas nerimo sutrikimas beveik 2 kartus
dažniau pasireiškia moterims nei vyrams [7].
Remiantis Vokietijoje atliktu epidemiologiniu
tyrimu, šiuo sutrikimu dažniausiai susergama 18-
34 metų amžiaus grupėje. 50-64 metų amžiaus
grupėje ligos pasireiškimas mažėja [8], tačiau
generalizuotas nerimo sutrikimas išlieka
dažniausiai pasireiškiančiu nerimo sutrikimu
senyvo amžiaus žmonėms [9].
Nacionalinės Komorbidiškumo Apklausos
duomenys rodo, jog 67% sergančiųjų
generalizuotu nerimo sutrikimu pasireiškia ir
depresija, 17% pasireiškia bipolinis sutrikimas ir
tik 16% sergančiųjų generalizuotu nerimo
sutrikimu per gyvenimą neturi kitų psichiatrinių
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
41
sutrikimų [10]. Generalizuotas nerimo sutrikimas
taip pat gali būti asocijuotas su psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimu [11], panikos sutrikimu [12],
potrauminiu streso bei obsesiniu-kompulsiniu
sutrikimais [13].
Etiopatogenezė
1. Nerimo pasireiškimas bei jo stiprumas gali būti
susijęs su tam tikrais gyvenimo būdo faktoriais:
dažnas nikotino vartojimas, gausus kofeino bei
alkoholio vartojimas (abstinencijos metu padidėja
simpatinės nervų sistemos aktyvumas),
psichotropinių medžiagų vartojimas (kanapių
vartojimas padidina klajoklio nervo aktyvumą;
amfetaminai didina simpatinės nervų sistemos
aktyvumą), nereguliarus valgymas, kuris gali
sukelti hipoglikemiją, nepakankamas fizinio
aktyvumo kiekis, lėtinis ar ūmus nuovargis [14].
2. Genetiniai faktoriai predisponuoja nerimo
sutrikimų pasireiškimą. Mokslininkai tyrę šeimas,
kuriose vienas iš tėvų serga generalizuotu nerimo
sutrikimu, nustatė, jog vaikams tikimybė susirgti
šia liga išauga 3-5 kartus [15]. Klinikiniai
genetiniai tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimų
paveldimumas yra 30-67%. Paveldimi nerimo
sutrikimams jautrūs genai 5-HT1A, 5-HTT,
MAO-A, COMT, CCK-B, ADORA2A, ACE
nustatyti molekulinės genetikos tyrimuose. Šie
genai turi įtakos vienas kitam, taip pat jų
pasireiškimui turi įtakos aplinkos faktoriai ir tai
nulemia ligos išsivystimą. Minėti genai turi
reikšmės nerimo jautrumui (apie jautrumą
nerimui plačiau parašyta 4 punkte) bei tokiems
neurobiologiniams faktoriams kaip
kortikolimbinio aktyvumo disfunkcija
emociniuose procesuose [16].
Glutamato dekarboksilazė yra fermentas
dalyvaujantis glutaminės rūgšties vertime į gama-
aminosviesto rūgštį. Šio fermento geno subtipai
gali padidinti jautrumą nerimo sutrikimams,
įskaitant ir generalizuoto nerimo sutrikimui [17].
3. Neuropsichologiniai faktoriai. Pozitronų
emisijos tomografijos (PET) tyrimo metu buvo
tirti pacientai, sergantys generalizuotu nerimo
sutrikimu. Tyrimas rodo padidėjusį gliukozės
metabolizmą pakaušinėje, dešinėje užpakalinėje
smilkininėje skiltyse, smegenėlėse bei dešiniame
kaktiniame vingyje bei didelė gliukozės
metabolizmo sumažėjimą bazaliniuose
ganglijuose [18].
Sisteminės apžvalgos metu analizuota literatūrą
nuo 1978 m. iki 2008 m.. Nustatyta, jog
didžiausią įtaką nerimo sutrikimų
patofiziologijoje turi galvos smegenų migdolas,
priekinis juostinis vingis bei sala [19].
PET tyrimo metu buvo tirtos 32 moterys
sergančios generalizuotu nerimo sutrikimu.
Tyrimas atliktas dalyvėms bandant sukelti baimę.
Tyrimas rodo, jog individams, sergantiems
generalizuotu nerimo sutrikimu, pasireiškia
žymiai mažesnis ventromedialinės prefrontalinės
žievės aktyvumas slopinant baimę. Taip pat
pastebėtas padidėjęs galvos smegenų priekinės ir
užpakalinės salos, priekinės juostinės smegenų
žievės bei papildomos motorinės srities
aktyvumas. Šie duomenys veikiau rodo baimės
slopinimo disfunkciją negu padidėjusį atsaką į
baimę serganties generalizuotu nerimo sutrikimu
[20].
4. Sąsajos su psichologiniais faktoriais. Specifinis
apibendrinimo tipas, vadinamas baimę
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
42
sukeliančių stimulų apibendrinimu, pasireiškia
tuomet, kai asmuo asocijuoja baimę, patirtą
praeityje, su dabar patiriamais įvykiais,
situacijomis, žmonėmis ar objektais. Kai šis
baimės apibendrinimas tampa neadekvatus, jis
gali sukelti nerimo sutrikimus [21] ar potrauminio
streso sindromo išsivystymą [22].
Kitas psichologinis faktorius artimai susijęs su
generalizuotu nerimo sutrikimu yra jautrumas
nerimui. Jautrumas nerimui yra apibūdinamas
kaip baimė patirti nerimą, baimė patirti nerimo
sukeliamus fizinius pojūčius, tokius kaip
padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas,
pykinimas ar kita. Šie fiziniai pojūčiai suvokiami
kaip žalingi ir jų bijoma labiau nei pačio nerimo.
Tad atsiranda uždaras ratas- baimė nerimauti, o
tai sukelia dar didesnį nerimą. Padidėjęs
jautrumas nerimui yra nustatytas generalizuotam
nerimo sutrikimui, agorafobijai bei potrauminio
streso sindromui [23].
Nerimo sutrikimams taip pat būdinga
nežinomybės baimė. Nežinomybės baimė
pasireiškia kaip baimė patirti naujas situacijas,
imtis naujų projektų, pakliūti į naujas, nepatirtas
socialines situacijas. Tokie žmonės linkę nuolat
planuoti, apsvartyti galimas išeitis, kas gali vesti į
situacijos vengimą, sunkumas priimti sprendimus,
nuolatinis užtikrintumo siekimas artimųjų prašant
padėti priimti sprendimą [24].
Gydymas
Pagrindinis generalizuoto nerimo sutrikimo
gydymo siekis- sumažinti ligos įtaką kasdieniam
gyvenimui. Gydyme svarbu tiek kognityvinių,
tiek somatinių simptomų mažinimas.
Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymui
taikomas medikamentinis gydymas,
psichoterapija arba šie gydymo metodai kartu.
Serotoninerginiai medikamentai (tokie kaip
selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
(SSRI) bei serotonino-noradrenalino
reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) ) yra pirmo
pasirinkimo medikamentai. Nei vienas specifinis
serotoninerginis medikamentas, remiantis esamais
duomenimis, nėra efektyvesnis nei kiti. Vaisto
pasirinkimas priklauso individualiai nuo paciento,
jam pasireiškiančių šalutinių vaistų poveikių,
sąveikos su kitais vaistais ar ankstesnio
generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo [25].
Kognityvinė elgesio terapija yra plačiausiai
ištirtas ir efektyviausias psichoterapijos metodas.
Elgesio terapija, dažniausiai naudojama taikomoji
relaksacija, taipogi efektyvi gydant generalizuotą
nerimo sutrikimą, tačiau yra per mažai duomenų,
jog būtų galima prilyginti jos efektyvumą
kognityvinei elgesio terapijai. Pasirinkimas tarp
medikamentinio ir psichoterapinio gydymo
priklauso nuo gydymo prieinamumo ir paciento
pageidavimo. Meta-analizių metu nustatyta, jog
psichoterapinis ir medikamentinis gydymai yra
panašaus efektyvumo [26].
Išvados
Generalizuotas nerimo sutrikimas - dažnas
psichiatrinis sutrikimas. Jo diagnostikoje svarbi
diferenciacija nuo kitų sutrikimų, galimo
komorbidiškumo nustatymas, siekiant efektyvaus
gydymo. Ligos etiopatogenezė susideda iš
daugelio faktorių: gyvenimo būdo, psichologinių,
genetinių ir neurologinių. Svarbu išsiaiškinti
galimus gyvenimo būdo bei psichologinius
faktorius, kadangi jie gali būti kontroliuojami ir
palengvinti ligos eigą. Generalizuoto nerimo
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
43
sutrikimas gydomas farmakoterapija,
psichoterapija ar šių metodų kombinacija,
atsižvelgiant į individualiai į pacientą ir jo
pageidavimus.
Literatūros šaltiniai
1. P. Tyrer, D. Baldwin, "Generalised anxiety
disorder," The Lancet, vol. 368, no. 9553, pp.
2156-2166, 2006.
2. S. Barton, C. Karner, F. Salih, D. S. Baldwin, S.
J. Edwards, "Clinical effectiveness of
interventions for treatment-resistant anxiety
in older people: a systematic review," Health
Technology Assessment, vol. 18, no. 50, pp.
1-60, 2014.
3. R. C. Kessler, P. Berglund,O. Demler, R. Jin, K.
R. Merikangas, E. E. Walters, "Lifetime
prevalence and age-of-onset distributions of
DSM-IV disorders in the National
Comorbidity Survey Replication," Archives Of
General Psychiatry, vol. 62, no. 6, p. 593,
2005.
4. R. C. Kessler, M. Gruber, J. M. Hettema, I.
Hwang, N. Simpson, K. A. Yonkers, "Co-
morbid major depression and generalized
anxiety disorders in the National
Comorbidity Survey follow-up,"
Psychological Medicine, vol. 38, no. 3, pp.
365-374, 2008.
5. H. U. Wittchen, F. Jacobi, J.Rehm, A.
Gustavsson, M.Svensson et al., "The size and
burden of mental disorders and other
disorders of the brain in Europe 2010,"
European Neuropsychopharmacology, vol.
21, no. 9, pp. 655-679, 2011.
6. H. U. Wittchen, F. Jacobi, "Size and burden of
mental disorders in Europe--a critical review
and appraisal of 27 studies," European
Neuropsychopharmacology, vol. 15, no. 4, p.
357, 2005.
7. B. Bandelow, S. Michaelis, "Epidemiology of
anxiety disorders in the 21st century,"
Dialogues In Clinical Neuroscience, vol. 17,
no. 3, pp. 327-335, 2015.
8. F. Jacobi, M. Hofler, J. Strehle et al., "Mental
disorders in the general population: Study on
the health of adults in Germany and the
additional module mental health," Der
Nervenarzt, vol. 85, no. 1, p. 77–87, 2014.
9. E. J. Lenze, D. J. Stein, E. Hollander, B. O.
Rothbaum, "Anxiety disorders in the
elderly," in Textbook of Anxiety Disorders,
Washington, DC, American Psychiatric
Publishing, 2010, p. 651.
10. L. L. Judd, R. C. Kessler, M. P. Paulus et al.,
"Comorbidity as a fundamental feature of
generalized anxiety disorders: results from
the National Comorbidity Study (NCS)," Acta
Psychiatrica Scandinavica. Supplementum,
vol. 98, no. 393, pp. 6-11, 1998.
11. A. A. Alegria, D. S. Hasin, E. V. Nunes, S. M.
Liu et al., "Comorbidity of Generalized
Anxiety Disorder and Substance Use
Disorders: Results from the National
Epidemiologic Survey on Alcohol and Related
Conditions," Journal of Clinical Psychiatry,
vol. 71, no. 9, pp. 1187-1195, 2010.
12. M.Turki, J. Ben Thabet, N.Charfi,
M.Mezghanni et al., "Generalized anxiety
disorder comorbidities: Panic and depressive
disorder," European Psychiatry, vol. 41, p.
486, 2017.
13. D. Bladwin, M.B.Stein, R.Hermann,
"Generalized anxiety disorder in adults:
Epidemiology, pathogenesis, clinical
manifestations, course, assessment, and
diagnosis,"
https://www.uptodate.com/contents/gener
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
44
alized-anxiety-disorder-in-adults-
epidemiology-pathogenesis-clinical-
manifestations-course-assessment-and-
diagnosis, 2018.
14. L. M. Drummond, CBT for Adult: A practical
guide for clinicians, Royal College of
Psychiatrists, 2014.
15. M. G. Gottschalk, "Genetics of generalized
anxiety disorder and related traits,"
Dialogues In Clinical Neuroscience, vol. 19,
no. 2, pp. 159-168, 2017.
16. K. Domschke, E. Maron, "Genetic factors in
anxiety disorders," Modern Trends In
Pharmacopsychiatry, vol. 29, pp. 24-46,
2013.
17. P. G. Unschuld, M. Ising, M. Specht, A.
Erhardt et al., "Polymorphisms in the GAD2
gene-region are associated with
susceptibility for unipolar depression and
with a risk factor for anxiety disorders,"
American Journal Of Medical Genetics. Part
B, Neuropsychaitric Genetics, vol. 150, no. 8,
pp. 1100-1109, 2009.
18. J. C. Wu, M. S. Buchsbaum, T. G. Hershey et
al., "PET in generalized anxiety disorder,"
Biological Psychiatry, vol. 29, no. 12, pp.
1181-1199, 1991.
19. C. Damsa, M. Kosel, J. Moussally, "Current
status of brain imaging in anxiety disorders,"
Current Opinion In Psychiatry, vol. 22, no. 1,
pp. 96-110, 2009.
20. T. Greenberg, J. M. Carlson, G. Hajcak et al.,
"Ventromedial prefrontal cortex reactivity is
altered in generalized anxiety disorder
during fear generalization," Depression and
Anxiety, vol. 30, no. 3, pp. 242-250, 2013.
21. S. Dymond, J. SE. Dunsmoor, B. Vervliet et
al., "Fear Generalization in Humans:
Systematic Review and Implications for
Anxiety Disorder Research," Behavior
Therapy, vol. 46, no. 5, pp. 561-582, 2015.
22. A. Besnard, A. Sahay,
"Neuropsychopharmacology Reviews,"
Neuropsychopharmacology, vol. 41, pp. 24-
44, 2016.
23. K. Naragon-Gainey, "Meta-analysis of the
relations of anxiety sensitivity to the
depressive and anxiety disorders,"
Psychological Bulletin, vol. 136, no. 1, pp.
128-150, 2010.
24. P. M. McEvoy, A. E. J. Mahoney, "To Be Sure,
To Be Sure: Intolerance of Uncertainty
Mediates Symptoms of Various Anxiety
Disorders and Depression," Behavior
Therapy, vol. 43, no. 3, pp. 533-545, 2012.
25. M. Craske, M. B. Stein,R. Hermann,
"Approach to treating generalized anxiety
disorder in adults," 2019. [Online]. Available:
https://www.uptodate.com/contents/appro
ach-to-treating-generalized-anxiety-
disorder-in-adults.
26. M. Craske, M B. Stein, R. Hermann,
"Psychotherapy for generalized anxiety
disorder in adults," 2018. [Online]. Available:
https://www.uptodate.com/contents/psych
otherapy-for-generalized-anxiety-disorder-
in-adults.
!