Raimundas Karčauskas1, Tadas Urbonas1, Justinas Abugelis2
1Gastroenterology clinic, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania.
2Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine.
Abstract
Background: As the world’s population is getting older pancreatic cancer becomes more common with numerous new cases every year. It’s a mortal disease with lesser than 6 percent 5 years survival rate, because primary symptoms only occurs in later cancer stages and it‘s early diagnostic is complicated. There are currently many studies done to increase patients’ survival by evaluating new diagnostic ways and treatment methods.
Aim: To evaluate survival dependence from demographic characteristics, tumor morphology and applied treatment of patients with pancreatic ductal adenocarcinoma in LSMUL KK Gastroenterology clinic.
Methods and materials: Retrospective analysis of 348 case histories was applied in this research. Data analysis was done using IBM SPSS v25 Statistic program. Survival rate dependence from demographic characteristics, tumor morphology and applied treatment was evaluated using Kaplan-Meier method. Results significance was tested using Log Rank (Mantel-Cox) test and considered statistically significant if p<0,05.
Results: Patients with higher tumor cell differentiation grade had a higher survival rate, compared to patients with lower-grade (p<0,001). Patients with bigger primary tumors, dissemination to regional lymph nodes and distant metastases had a lower survival rate (p<0,001). Patients with early cancer stage had higher survival rate (p<0,001). Patients who received surgical treatment doubled their lifespan compared to other treatment methods (p<0,001). Systemic chemotherapy significantly increased patients survival rate compared to the group without treatment
(p<0,001). Chemotherapy by FOLFIRINOX scheme was significantly more effective compared to monotherapy with Gemcitabine (p<0,001).
Conclusions: Patients with non-disseminated pancreatic cancer, better cell differentiation grade and early stage had longer survival. The most effective treatment method was surgical treatment. Chemotherapy significantly improves the survival of patients with disseminated cancer. Chemotherapy by FOLFIRINOX scheme is most effective.
Keywords: Pancreatic cancer, survival rate.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
142
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (15), p. 142-155
Factors that affect survival of patients with pancreatic cancer
Raimundas Karčauskas
1
, Tadas Urbonas
1
, Justinas Abugelis
2
1
Gastroenterology clinic, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas,
Lithuania.
2
Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine.
Abstract
Background: As the world’s population is getting older pancreatic cancer becomes more common with numerous
new cases every year. It’s a mortal disease with lesser than 6 percent 5 years survival rate, because primary
symptoms only occurs in later cancer stages and it‘s early diagnostic is complicated. There are currently many
studies done to increase patients’ survival by evaluating new diagnostic ways and treatment methods.
Aim: To evaluate survival dependence from demographic characteristics, tumor morphology and applied treatment
of patients with pancreatic ductal adenocarcinoma in LSMUL KK Gastroenterology clinic.
Methods and materials: Retrospective analysis of 348 case histories was applied in this research. Data analysis was
done using IBM SPSS v25 Statistic program. Survival rate dependence from demographic characteristics, tumor
morphology and applied treatment was evaluated using Kaplan-Meier method. Results significance was tested using
Log Rank (Mantel-Cox) test and considered statistically significant if p<0,05.
Results: Patients with higher tumor cell differentiation grade had a higher survival rate, compared to patients with
lower-grade (p<0,001). Patients with bigger primary tumors, dissemination to regional lymph nodes and distant
metastases had a lower survival rate (p<0,001). Patients with early cancer stage had higher survival rate (p<0,001).
Patients who received surgical treatment doubled their lifespan compared to other treatment methods (p<0,001).
Systemic chemotherapy significantly increased patients survival rate compared to the group without treatment
(p<0,001). Chemotherapy by FOLFIRINOX scheme was significantly more effective compared to monotherapy
with Gemcitabine (p<0,001).
Conclusions: Patients with non-disseminated pancreatic cancer, better cell differentiation grade and early stage had
longer survival. The most effective treatment method was surgical treatment. Chemotherapy significantly improves
the survival of patients with disseminated cancer. Chemotherapy by FOLFIRINOX scheme is most effective.
Keywords: Pancreatic cancer, survival rate.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
143
Pacientų sergančių kasos vėžiu išgyvenamumas ir jį lemiantys
veiksniai
Raimundas Karčauskas
1
, Tadas Urbonas
1
, Justinas Abugelis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų, Gastroenterologijos klinika, Kaunas,
Lietuva.
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas.
Santrauka
Įvadas: Kasos vėžys tampa vis didesne problema pasaulyje, dėl populiacijos senėjimo, sergančiųjų skaičius sparčiai
didėja. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga ir pirminiai simptomai pasireiškia tik išplitus navikui, todėl 5 metų
išgyvenamumas siekia tik 6 proc. Šiuo metu atliekami tyrimai įvertinti diagnostikos būdus ir gydymo metodus
siekiant pagerinti pacientų išgyvenamumą.
Tikslas: Išsiaiškinti LSMUL KK Gastroenterologijos klinikos pacientų, kuriems diagnozuota kasos duktalinė
adenokarcinoma, išgyvenamumo priklausomybę nuo pacientų demografinių rodiklių, naviko morfologijos ir taikyto
gydymo.
Metodika: Buvo atlikta 348 ligos istorijų duomenų rektrospektyvinė analizė. Duomenys analizuoti taikant IBM
SPSS v25 statistikos programą. Įvertintas pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į jų demografinius rodiklius,
naviko morfologines savybes ir taikytą gydymą. Išgyvenamumo priklausomybė apskaičiuota taikant Kaplan-Meier
metodą. Požymio reikšmingumas patikrintas Log Rank (Mantel-Cox) testu ir laikytas statistiškai reikšmingu jei
p<0,05.
Rezultatai: Pacientų, kurių navikų diferencijos laispnis aukštas, išgyvenamumas yra ilgesnis, lyginant su žemo
laipsnio navikais (p<0,001). Atsižvelgiant į TNM klasifikaciją, sergant kasos vėžiu ir esant didesniam pirminiam
navikui, išplitimui į regioninius limfmazgius ir tolimosioms metastazėms išgyvenamumas reikšmingai trumpėja
(p<0,001). Pacientai, kurių kasos vėžio stadija buvo mažesnė, išgyvenamumas buvo ilgesnis (p<0,001). Operacinis
gydymas daugiau nei dvigubai prailgino pacientų gyvenimo trukmę lyginant su neoperuotais (p<0,001). Lyginant su
negydytais pacientais, taikytas sisteminis gydymas reikšmingai prailgino pacientų išgyvenamumą (p<0,001).
Sisteminis gydymas pagal FOLFIRINOX schemą yra veiksmingesnis, lyginant su monoterapija Gemcitabinu
(p<0,001).
Išvados: Pacientai, esant neišplitusiam kasos vėžiui, geriau diferencijuotoms ląstelėmis ir pradinei stadijai išgyvena
ilgiau. Veiksmingiausias gydymo būdas neišplitusiems navikams yra operacinis. Išplitusiam vežiui chemoterapija
reikšmingai prailgina gyvenimo trukmę. Veiksmingiausias sisteminis gydymas yra chemoterapija pagal
FOLFIRINOX schemą.
Raktiniai žodžiai: Kasos vėžys, išgyvenamumas.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
144
Įvadas
Kasos vėžys tampa vis didesne problema pasaulyje, nes
šio vėžio atvejų pasireiškimas yra stipriai susijęs su
populiacijos senėjimu, todėl išsivysčiusiuose šalyse jų
skaičius sparčiai didėja [1; 2; 3]. 2017 metais atliktos
pasaulinės metanalizės metu nustatyta, kad vidutiniškai
šio naviko atvejų padaugėjo daugiau nei 2 kartus
lyginant su 1990 metais, nuo 195 tūkst. iki 448 tūkst.
atvejų per metus [9]. Savrbu paminėti, kad kasos vėžys
yra mirtina liga su mažesniu nei 6% 5 metų
išgyvenamumu [5; 6]. Todėl atitinkamai padaugėjo ir
mirčių: nuo 193 tūkst. (1990 m.) iki 441 tūkst. (2017
m.) [9]. Ši liga retai nustatoma asmenims jaunesniems
nei 45 m., dažniausiai diagnozuojama 65-69 metų
vyrams ir 75-79 metų moterims [9]. Pirminis navikas
randamas kasos galvoje, kūne arba uodeguoje ir daugiau
nei du trečdaliai nustatomų vėžių pasireiškia galvoje, o
dažniausia nustatoma kasos vėžio forma yra kasos
pankreatoduodenaline karcinoma [4]. Pagrindine blogos
prognozės priežastimi laikoma vėlyva kasos vėžio
diagnostika. Dažniausiai tada, kai pasireiškia vėlyvieji
vėžio simptomai: svorio mažėjimas, pilvo skausmas,
pykinimas, vėmimas, gelta. Iš minėtos populiacijos tik
15-20 proc. pacientų yra galimybė rezekuoti auglį [5; 7].
Nors kasos vėžys yra reta patologija ir Europos
sąjungoje tai septinta pagal dažnį sutinkama vėžio
forma, tačiau ketvirta pagal mirties priežastis [1; 2; 3].
Ilgalaikė kasos vėžio prognozė yra bloga: nustačius ligą
vidutinis išgyvenamumas apie 3-6 mėn. be gydymo, o
taikant rezekcine chirurgiją ir adjuvantinę terapiją iki 23
mėn. [4]. Dažniausiai taikomi gydymo metodai
rezektabiliems augliams yra operacija ir adjuvantinė
chemoterapija, o nerezektabiliems - neoadjuvantinė
chemoterpaija [8;5]. Sisteminio gydymo taktika yra
parenkama pagal pacientų pajėgumą, naudojant Rytų
kooperacinės onkologinės grupės pajėgumo skalę
(ECOG) [15]. Gerą fizinį pajėgumą turintiems
pacientams (ECOG 0-1) su vietiškai ar sistemiškai
išplitusiais bei nerezektabiliais navikais yra skiriama
FOLFIRINOX schema [15; 16]. Fiziškai silpniems ir
išsekusiems pacientams (ECOG 2-4) dažniausiai yra
rekomenduojama monoterapija Gemcitabinu. [15].
Kadangi Lietuvoje šio vėžio atvejų kiekvienais metais
diagnozuojama vis daugiau, šiuo tyrimu siekta
išsiaiškinti LSMUL KK Gastroenterologijos klinikos
pacientų, kuriems diagnozuota kasos duktalinė
karcinoma, išgyvenamumo priklausomybę nuo pacientų
demografinių rodiklių, naviko morfologijos ir taikyto
gydymo.
Tyrimo tikslas
Išanalizuoti pacientų, kuriems buvo diagnozuota ir
patvirtinta kasos duktalinės adenokarcinomos diagnozė,
demografinius rodiklius, naviko morfologinius
požymius ir gydymo taktikas bei įvertinti jų įtaką
pacientų išgyvenamumui.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
145
Metodika
Buvo atlikta 348 ligos istorijų duomenų
rektrospektyvinė analizė. Įtraukti pacientai, kuriems
patvirtinta kasos duktalinė adenocarcinoma LSMUL KK
Gastroenterologijos klinikoje nuo 2009-09-01 iki 2019-
06-03. Surinkta informacija apie pacientų amžių, lytį,
diagnozės datą, mirties datą, auglio lokalizacija, ląstelių
diferenciacijos lygį, išplitimą, stadiją (pagal TNM
klasifikaciją), taikytus gydymo metodus (chemoterapijų
tipus ir operacijas). Duomenys analizuoti taikant IBM
SPSS v25 statistikos programą. Įvertintas pacientų
išgyvenamumas atsižvelgiant į pacientų demografinius
rodiklius, naviko morfologines savybes ir taikytą
gydymą. Išgyvenamumo priklausomybė apskaičiuota
taikant Kaplan-Meier metodą. Požymio reikšmingumas
patikrintas Log Rank (Mantel-Cox) testu ir laikytas
statistiškai reikšmingu jei p<0,05.
Rezultatai
Šio tyrimo metu išanalizuotos 348 pacientų ligos
istorijos, iš kurių 50,9 proc. vyrų (n-171) ir 49,1 proc.
moterų (n-177). Vidutinis tirtųjų amžius buvo 67,45 ±
11,1 metų.
Toliau aptariant kasos vėžio morfologiją, analizuota
vėžio lokalizacija, pirminio naviko dydis, išplitimas į
limfazgius, metastazės, nustatyta stadija bei
diferencijacijos laipsnis. Dažniausiai kasos vėžys buvo
nustatytas kasos galvoje (78,7 proc. visų atvejų; n-274),
rečiau kūne ir uodegoje, atitinkamai 11,5 proc. (n-40) ir
9,8 proc, (n-34). Įvertintas pacientų pirminio naviko
dydis (T): dažniausiai nustatyti T3 (42,5 proc.; n-148) ir
T4 (43,1 proc.; n-150) dydžiai, daug rečiau T1 (2 proc.;
n-7), T2 (12,4 proc.; n-43). Taip pat išplitimas į
regioninius limfmazgius (N): dažniau nustatytas
nedidelis išplitimas: N1 69,5 proc. (n-242), beveik
trečdaliui išplitimo nenustatyta N0 26,7 proc. (n-93) ir
mažiausiai daliai rastas labai išplitęs į limfmazgius
navikas N2 3,7 proc. (n-13). Tolimosios metastazės (M)
nustatytos beveik dviem trečdaliams pacientų M1 61,8
proc. (n-215), rečiau jų nerasta M0 38,2 proc. (n-133).
Pagal TNM klasifikaciją buvo nustatyta pacientų navikų
stadija, dažniausiai tai buvo IV stadijos atvejai 61,8
proc. (n-215), rečiau IIA 8 proc. (n-28), IIB 14,4 proc.
(n-50) ir III 11,5 proc. (n-40), keli atvejai IA 1,1 proc.
(n-4) ir IB 3,2 proc. (n-11) stadijos. Ligos istorijų
duomenimis, atlikta biopsija ir nustatytas navikų
diferenciacijos laipsnis, buvo 70,1 proc. visų kasos
vėžių (n-244). Iš jų gerai diferencijuotų ląstelių navikų
(G1) ir anaplastiškų ląstelių (G4) buvo nedaug –
atitinkamai 5,2 proc. (n-17) ir 6 proc. (n-21).
Daugiausiai nustatyta vidutiniškai diferencijuotų ląstelių
(G2) 34,2 proc. (n-119) ir blogai diferencijuotų ląstelių
(G3) 24,4 proc. (n-85) navikų.
Analizuojant ligos istorijas vertintas pacientų, sergančių
kasos vėžiu, gydymo taktikos parinkimas. Rasta, kad
multidisplininės komandos nutarimu, operacinis
gydymas buvo taikytas 30,7 proc. (n-107) pacientų. Po
operacinio gydymo adjuvantinę chemoterapiją taikyta
26,1 proc. pacientų (n-91). Iš kurių 44 proc. -
monoterapija Gemcitabinu (n-40), 31,9 proc. -
FOLFIRINOX (n-29) ir 24,2 proc. 5FU/LV (n-22).
Sisteminis gydymas taikant neoadjuvantinę
chemoterapija buvo skirtas 60,1 proc. pacientų (n-209).
Iš kurių 52,2 proc. (n-109) buvo taikoma monoterapija
Gemcitabinu, 47,8 proc. (n-100) chemoterpaija pagal
FOLFIRINOX schemą.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
146
Toliau šiuo tyrimu išsiaiškinta kokie veiksniai turi
įtakos išgyvenamumui sergant kasos vėžiu. Bendra visų
pacientų išgyvenamumo mediana sergant kasos
duktaline adenokarcinoma buvo 11 ±16,1 mėnesių.
Vertinant pacientų demografinius rodiklius buvo
nustatyta, kad amžius ir lytis neturi įtakos
išgyvenamumui.
Lyginant navikų morfologinės savybes, nustatyta kad
naviko vieta kasos galvoje, kūne ar uodegoje, taip pat
neturi įtakos išgyvenamumui. Tačiau vertinant ląstelių
diferenciacijos laipsnio sąsajas su išgyvenamumu,
stebėtas reikšmingas ryšys, kad esant mažesniam
ląstelių diferenciacijos laipsniui, būdingas trumpesnis
išgyvenamumas (p<0,001). Pacientų su G1 laipsnio
navikais vidutinė išgyvenamumo mediana buvo
ilgiausia - 24,08 mėn. (±3.20, 95% PI 17.78-30.37).
Pacientų su mažesnio diferencijacijos laipsnio navikais
išgyvenamumas žymiai trumpesnis: G2 - 14,65 mėn.
(±2.23, 95% PI 10.29-19.02), G3 - 9,17 mėn. (±1,02,
95% PI 7.18-11.16) ir G4 - 11,93 mėn. (±0.75, 95% PI
10.45-13.40). (1 paveikslas).
1 paveikslas. Pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į navikų ląstelių diferenciacijos laipsnį (p<0,001).
Taip pat buvo įvertinta naviko išplitimo (pagal TNM
klasifikaciją) įtaka išgyvenamumui. Buvo nustatyta, kad
esant didesniam pirminio naviko dydžiui (T), pacientų
išgyvenamumas mažesnis (p<0,001) (1 lentelė).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
147
1. lentelė. Pacientų, sergančių kasos vėžiu, išgyvenamumo priklausomybė nuo pirminio naviko dydžio (T).
Pirminio naviko
dydis
Išgyvenamumo mediana
Mėnesiai
Standartinis
nuokrypis
95% Patikimumo intervalas
Apatinė riba
Viršutinė riba
T1
27.499
2.975
21.667
33.331
T2
13.010
2.908
7.311
18.709
T3
15.573
1.678
12.283
18.863
T4
9.002
.769
7.495
10.509
*Log Rank (Mantel-Cox) P<0,001
Vertinant išplitimą į regioninius limfmazgius nustatyta,
kad pacientams, kuriems yra nustatytas progresavimas į
limfmazgius, jų išgyvenamumas yra statistiškai
reikšmingai trumpesnis (p<0,001). Pacientų su
neišplitusiais, N0 navikais, vidutinė išgyvenamumo
mediana buvo 19,12 mėn. (±1.96, 95% PI 15.28-22.97),
o išplitusių N1 - 9,62 mėn. (±0.49, 95% PI 8.67-10.58)
ir N2 - 3,41 mėn. (±0.34, 95% PI 2.75-4.09). (2
paveikslas).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
148
2 paveikslas. Pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į navikų išplitimą į regioninius limfmazgius (p<0,001).
Vertinant pacientų tolimųjų metastazių radimą,
nustatyta, jog joms esant, statistiškai reikšmingai mažėja
išgyvenamumo trukmė (p<0,001). Pacientų be tolimųjų
metastazių (M0) vidutinė išgyvenamumo mediana buvo
19,91 mėn. (±0.83, 95% PI 18.29-21.54), o M1 8,31
mėn. (±0.63, 95% PI 7.07-9.55). (3 paveikslas).
3 paveikslas. Pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į navikų tolimųjų mestastazių buvimą (p<0,001).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
149
Analizuojant išgyvenamumo trukmę atsižvelgiant į
kasos vėžio stadiją, nustatyta, kad kuo anksčiau yra
diagnozuotas navikas ir kuo ankstesnė jo stadija
diagnozės metu, tuo ilgesnis išgyvenamumas (p
<0,001). (2 lentelė).
2. lentelė. Pacientų sergančių kasos vėžiu išgyvenamumo priklausomybė nuo stadijos*
Kaso vėžio
stadija
Išgyvenamumo mediana
Mėnesiai
Standartinis
nuokrypis
95% Patikimumo intervalas
Apatinė riba
Viršutinė riba
IA
27.499
.963
25.612
29.386
IB
25.758
3.834
18.243
33.273
IIA
28.320
3.151
22.144
34.496
IIB
20.008
1.374
17.316
22.701
III
11.762
.886
10.025
13.498
IV
8.312
.632
7.073
9.551
*Log Rank (Mantel-Cox) P<0,001
Atisižvelgiant į pasirinktos gydymo taktikos įtaką
išgyvenamumo trukmei, analizuotas, multidisciplininės
komandos nutarimas operacinio gydymo taikymui.
Buvo nustatyta, kad pacientai, kuriems atlikta operacija,
išgyvena žymiai
ilgiau lyginant su neoperabiliais pacientais. Galima
teigti, kad tai yra veiksmingiausias gydymo būdas
(p<0,001). Pacientų, kuriems buvo taikytas operacinis
gydymas, vidutinė išgyvenamumo mediana buvo 20,17
mėn. (±0.89, 95% PI 18.41-21.93), be operacinio
gydymo - 8,00 mėn. (±0.51, 95% PI 10.00-12.01). (4
paveikslas).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
150
4 paveikslas. Pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į operacinį gydymą (p<0,001).
Pacientų išgyvenamumo trukmei, kuriems buvo taikytas
operacinis gydymas, adjuvantinės chemoterapijos tipas
ir jos taikymas statistinės reikšmės neturėjo.
Lyginant pacientus, kuriems buvo taikytas sisteminis
gydymas su tais, kurie iki terapijos mirė ar jos atsisakė,
nustatyta, kad chemoterapija statistiškai reikšmingai
prailgina išgyvenamumą (p<0,001) (5 paveikslas).
Pacientai, kuriems netaikyta chemoterapija, vidutinė
išgyvenamumo mediana buvo 3,32 mėn. (±0.71, 95% PI
1.93-4.71), o taikant sisteminį gydymą 12,92 mėn.
(±0.65, 95% PI 11.63-14.19).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
151
5 paveikslas. Pacientų išgyvenamumo trukmė atsižvelgiant į sisteminį gydymą (p<0,001).
Lyginant neoadjuvantinę monoterapija Gemcitabinu ir
chemoterapiją pagal FOLFIRINOX schemą, pastebėta,
kad pacientai, kuriems taikyta chemoterapija pagal
FOLFIRINOX schemą išgyvena statistiškai reikšmingai
ilgiau (p<0,001) (6 paveikslas). Pacientai, kuriems
taikyta monoterapija Gemcitabinu, vidutinė
išgyvenamumo mediana buvo 8,87 mėn. (±0.71, 95% PI
7.49-10.25), o taikytiems sisteminį gydymą pagal
FOLFIRINOX schemą - 14,03 mėn. (±1.43, 95% PI
11.23-16.82).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
152
6 paveikslas. Pacientų išgyvenamumas atsižvelgiant į neoadjuvantinės chemoterapijos tipą. (p<0,001).
Išvados
1. Pacientai, kurių navikai pagal TNM
klasifikaciją yra mažiau išplitę, geriau
diferencijuotomis ląstelėmis ir ankstesne
stadija, turi statistiškai reikšmingai ilgesnį
išgyvenamumą.
2. Pats veiksmingiausias gydymo būdas
neišplitusiems navikams yra operacinis, kuris
daugiau nei dvigubai prailgina pacientų
išgyvenamumą.
3. Pacientai, kuriems taikoma chemoterapija,
statistiškai reikšmingai ilgiau išgyvena nei tie,
kuriems netaikyta. Chemoterapija pagal
FOLFIRINOX schemą yra veiksmingesnė
lyginant su neoadjuvantine monoterapija
Gemcitabinu.
Diskusija
Išanalizavus tyrimo duomenis apie kasos vėžiu
sergančius pacientus, galima teigti, kad ši liga yra
diagnozuojama vyresniems pacientams, pažengusioje
bei išplitusioje stadijoje, dažniau kasos galvoje ir su
vidutiniškai diferencijuotomis ląstelėmis. Panašūs
rezultatai gauti ir 2017 m. atliktoje sisteminėje analizėje
apie kasos vėžį [9]. Šiame tyrime, ligos istorijose
analizuotų pacientų, amžiaus vidurkis buvo 67,45 ± 11,1
metų. Kinijoje atliktame tyrime taip pat stebėta, kad
kasos vėžys beveik 90 proc. diagnozuojamas
vyresniems nei 55 metų pacientams ir diagnozės
amžiaus mediana siekia 70 metų [17]. Kauno klinikose,
dėl vėlai atsiradančių vėžio simptomų, beveik du
trečdaliai visų diagnozuotų kasos navikų jau turėjo
tolimasias mestastazes ir buvo IV stadijos. Jungtinėse
Amerikos Valstijose taip pat dėl sudėtingos ankstyvos
diagnostikos, daugiau nei 75 proc. pacientų diagnozė
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
153
yra patvirtinama, kai navikinis procesas yra jau išplitęs
ir neoperabilus [18]. Tokiems išplitusiems ir
nerezektabiliems navikams Kauno klinikose kiek
daugiau nei pusei pacientų buvo taikyta monoterapija
Gemcitabinu (52,2 proc.), o likusiems - chemoterapija
pagal FOLFIRINOX schemą (47,8 proc.). Lyginant
pacientus, kurie mirė iki chemoterapijos arba jos
atsisakė, su tais kuriems ji taikyta, išgyvenamumas
pailgėja daugiau nei 3 kartus ir stebėtas reikšmingai
didesnis chemoterapijos pagal FOLFIRINOX schemą
veiksmingumas. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat
pastebėta, kad net 39 proc. pacientų turi teigiamą atsaką
į gydymą, kuriems taikoma chemoterapija pagal
FOLFIRINOX schemą, lyginant su 10 proc. atsaku
taikant monoterapija Gemcitabinu [15]. Vertinant
bendrai chemoterapijos įtaka, nustatyta, kad ją skiriant,
vienerių metų išgyvenamumo rodiklis padidėja 73 proc.
[15]. Kinijoje atliktame tyrime, analizuojančiame
chemoterapijos efektyvumą sergant kasos vėžiu,
nustatyta, kad pacientams, kuriems taikytas gydymas
Gemcitabinu, išgyvenamumas prailgėja iki 8.7 mėnesių,
o taikant FOLFIRINOX schemą iki 11.1 mėnesių [17].
Pacientų su rezektabiliais, neišplitusiais navikais
prognozė yra daug geresnė. Nustatyta, kad maždaug 30
procentų pacientų, kuriems kasos vėžys nėra išplitęs
(IA, IB, IIA stadijos) ir yra atliekama pilna rezekcija,
tampa ilgalaikiais išgyventojais [12]. Jungtinėse
Amerikos Valstijose atliktuose tyrimuose pastebima,
kad atlikus rezekciją pacientams su IA, IB, IIA, IIB, ir
III ligos stadija išgyvenamumas atitinkamai pailgėja 38,
24, 18, 17, ir 14 mėnesių [13]. Panašūs rezultatai
nustatyti ir tarptautinėje studijoje, kurioje pacientams
taikant operacinį gydymą 5 metų išgyvenamumas
pailgėja IA stadijoje iki 39 proc., IB – 34 proc, IIA – 28
proc., IIB – 21 proc., III – 11 proc. [14]. Kauno
klinikose atliktame tyrime, rasta, kad operacinis
gydymas daugiau nei 2 kartus pailgina pacientų
išgyvenamumą ir šiuo metu yra veiksmingiausias
gydymo būdas. Tačiau, dėl vėlyvose stadijose
diagnozuojamų navikų, vidutinis visų tirtųjų pacientų
išgyvenamumas siekia tik 11 ±16,1 mėnesių. Nors
Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimais įrodyta, kad
gydymas chemoterapija reikšmingai pagerina
išgyvenamumą, tačiau šiuo metu veiksmingiausiu
gydymo metodu išlieka naviko pašalinimas operuojant
[18]. Todėl galime teigti, kad ankstyva diagnostika būtų
geriausia priemonė mažinti mirtingumą nuo šios ligos.
Deja, šią aplinkybę apsunkina tai, kad kasos vėžio
simptomai yra nespecifiniai ir pasireiškiantys tik
vėlyvose stadijose [11]. Šiuo metu pasaulyje yra
ieškoma naujų profilaktinių patikros programų ir
efektyvesnių gydymo strategijų. Kol kas prevencija -
pagrindinė priemonė sumažinanti mirtingumą, todėl
turėtų būti kreipiamas dėmesys į modifikuojamus
rizikos veiksnius [9]. Remiantis atliktomis
metaanalizėmis nustatyti pagrindiniai kasos vėžio
rizikos veiksniai. Vienu labiausiai didinančiu riziką
susirgti, net 70 proc., laikomas rūkymas, toliau seka
cukrinis diabetas (50 proc.), būklė po gastrektomijos (50
proc.), cholecistektomijos (30 proc.), nutukimas (23
proc.), pastovus >30g per dieną alkoholio ir apdorotos
mėsos vartojimas riziką didina tiek pat (20 proc.) [10].
Todėl norint sumažinti pacientų mirtingumą reiktų
modifikuoti minėtus rizikos veiksnius. Tikslinga pradėti
nuo paprastesnių koregavimo metodų, tokių kaip dieta,
nes yra įrodyta, kad pacientai, kurie vartoja daugiau
vaisių ir daržovių gali sumažinti kasos vėžio atsiradimo
riziką 40 proc. [10]. O pacientams, turintiems daug
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
154
rizikos veiksnių ir įtariant kasos vėžį, reikšminga, dar
iki anksčiau minėtų simptomų pasireiškimo, atlikti
profilaktinius radiologinius tyrimus. Tokiu būdu didėja
tikimybė nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, laiku taikyti
operacinį gydymą ir taip ženkliai sumažinti mirtingumą
nuo kasos vėžio bendroje populiacijoje.
Literatūros sąrašas
1. Bray F, Ferlay J, Soerjomataram I, Siegel RL,
Torre LA, Jemal A. Global cancer statistics
2018: GLOBOCAN estimates of incidence and
mortality worldwide for 36 cancers in 185
countries. CA: A Cancer Journal for Clinicians.
2018;68(6):394–424.
2. Ferlay J, Colombet M, Soerjomataram I,
Mathers C, Parkin DM, Piñeros M, et al.
Estimating the global cancer incidence and
mortality in 2018: GLOBOCAN sources and
methods. International Journal of Cancer.
2019;144(8):1941–53.
3. Maisonneuve P. Epidemiology and burden of
pancreatic cancer. La Presse Médicale. 2019
Mar 1;48(3, Part 2):e113–23.
4. Dindyal S, Spalding D. Pancreatic cancer.
Medicine. 2019 Jul 1;47(7):433–9.
5. Moutinho-Ribeiro P, Iglesias-Garcia J, Gaspar
R, Macedo G. Early pancreatic cancer — The
role of endoscopic ultrasound with or without
tissue acquisition in diagnosis and staging.
Digestive and Liver Disease. 2019 Jan
1;51(1):4–9.
6. Khorana AA, Mangu PB, Berlin J,
Engebretson A, Hong TS, Maitra A, et al.
Potentially Curable Pancreatic Cancer:
American Society of Clinical Oncology
Clinical Practice Guideline Update. JCO.
2017 Apr 11;35(20):2324–8.
7. Cucchetti A, Ercolani G, Cescon M, Brandi
G, Taffurelli G, Maroni L, et al. Estimation of
the Survival Benefit Obtainable From
Screening for the Early Detection of
Pancreatic Cancer. Pancreas. 2016
Jun;45(5):714.
8. Ducreux M, Seufferlein T, Van Laethem J-L,
Laurent-Puig P, Smolenschi C, Malka D, et
al. Systemic treatment of pancreatic cancer
revisited. Seminars in Oncology. 2019 Feb
1;46(1):28–38.
9. Pourshams A, Sepanlou SG, Ikuta KS,
Bisignano C, Safiri S, Roshandel G, et al. The
global, regional, and national burden of
pancreatic cancer and its attributable risk
factors in 195 countries and territories, 1990–
2017: a systematic analysis for the Global
Burden of Disease Study 2017. The Lancet
Gastroenterology & Hepatology. 2019
Dec;4(12):934–47.
10. Maisonneuve P, Lowenfels AB. Risk factors
for pancreatic cancer: a summary review of
meta-analytical studies. International Journal
of Epidemiology. 2015 Feb 1;44(1):186–98.
11. Stapley S, Peters TJ, Neal RD, Rose PW,
Walter FM, Hamilton W. The risk of
pancreatic cancer in symptomatic patients in
primary care: a large case–control study using
electronic records. Br J Cancer. 2012 Jun
5;106(12):1940–4.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
155
12. Allen PJ, Kuk D, Castillo CF, Basturk O,
Wolfgang CL, Cameron JL, et al. Multi-
Institutional validation study of the American
Joint Commission on Cancer (8th edition)
changes for T and N staging in patients with
pancreatic adenocarcinoma. Ann Surg. 2017
Jan;265(1):185–91.
13. Kamarajah SK, Burns WR, Frankel TL, Cho
CS, Nathan H. Validation of the American
Joint Commission on Cancer (AJCC) 8th
Edition Staging System for Patients with
Pancreatic Adenocarcinoma: A Surveillance,
Epidemiology and End Results (SEER)
Analysis. Ann Surg Oncol. 2017 Jul
1;24(7):2023–30.
14. van Roessel S, Kasumova GG, Verheij J,
Najarian RM, Maggino L, de Pastena M, et al.
International Validation of the Eighth Edition
of the American Joint Committee on Cancer
(AJCC) TNM Staging System in Patients
With Resected Pancreatic Cancer. JAMA
Surg [Internet]. 2018 Dec [cited 2020 Mar
9];153(12). Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/P
MC6583013/
15. Balaban EP, Mangu PB, Khorana AA, Shah
MA, Mukherjee S, Crane CH, et al. Locally
Advanced, Unresectable Pancreatic Cancer:
American Society of Clinical Oncology
Clinical Practice Guideline. JCO. 2016 May
31;34(22):2654–68.
16. Young EL, Thompson BA, Neklason DW,
Firpo MA, Werner T, Bell R, et al. Pancreatic
cancer as a sentinel for hereditary cancer
predisposition. BMC Cancer [Internet]. 2018
Jun 27 [cited 2020 Mar 12];18. Available
from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/P
MC6020441/
17. Li X, Huang D, Zhang Q, Guo C, Fu Q,
Zhang X, et al. The efficacy and toxicity of
chemotherapy in the elderly with advanced
pancreatic cancer. Pancreatology. 2020
Jan;20(1):95–100.
18. Cloyd JM, Katz MHG, Prakash L,
Varadhachary GR, Wolff RA, Shroff RT, et
al. Preoperative Therapy and
Pancreatoduodenectomy for Pancreatic Ductal
Adenocarcinoma: a 25-Year Single-Institution
Experience. J Gastrointest Surg. 2017 Jan
1;21(1):164–74.