Raimundas Karčauskas1, Justinas Abugelis1, Žilvinas Barauskas1
1Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine.
Abstract
Background: Seasonal influenza is an acute respiratory infection that is most dangerous to the elderly and immune-compromised group of patients. Even though vaccination of healthcare personnel could help prevent the spread of this viral disease, there is a significant hesitancy regarding the vaccine. This paper will help to analyze the causes of seasonal flu vaccination hesitancy.
Aim: To evaluate the vaccination tendencies among healthcare personnel LSMUL KK and to determine causes for vaccine hesitancy.
Methods: Research was conducted using anonymous questionnaire form. Participants were select randomly in LSMUL KK. Data were analyzed using the Pearson chi square test (χ2) on SPSS 20.0 program. Results concluded viable when p<0,05.
Results: A total of 204 healthcare professionals participated in this research. 39,4 pct. of respondents vaccinate against seasonal influenza, 60 pct. of the do it yearly. Almost half of all workers view the vaccine in a positive manner, a little less than half have doubts and about 10 pct. view vaccine in a negative way. Those respondents who view vaccine in a negative way, statistically less often accept the vaccine. Acceptance of vaccination depends on workers’ personal beliefs, while vaccine hesitancy stems from personal beliefs, lack of trust or information and second-hand experiences of workers’ friends and family. Women and healthcare workers under 35 years of age are statistically more likely to vaccinate (p<0,001). Workers without higher education and nurses along with their assistants are more likely to avoid the vaccine (p<0,001).
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
218
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (17), p. 218-228
Factors associated with vaccination peculiarities among
healthcare personnel in Lithuanian University of Health
Sciences Kaunas Clinics
Raimundas Karčauskas
1
, Justinas Abugelis
1
,
Žilvinas Barauskas
1
1
Lithuanian university of health sciences, Academy of Medicine, Faculty of medicine.
Abstract
Background: Seasonal influenza is an acute respiratory infection that is most dangerous to the elderly and
immune-compromised group of patients. Even though vaccination of healthcare personnel could help prevent
the spread of this viral disease, there is a significant hesitancy regarding the vaccine. This paper will help to
analyze the causes of seasonal flu vaccination hesitancy.
Aim: To evaluate the vaccination tendencies among healthcare personnel LSMUL KK and to determine
causes for vaccine hesitancy.
Methods: Research was conducted using anonymous questionnaire form. Participants were select randomly
in LSMUL KK. Data were analyzed using the Pearson chi square test (χ2) on SPSS 20.0 program. Results
concluded viable when p<0,05.
Results: A total of 204 healthcare professionals participated in this research. 39,4 pct. of respondents
vaccinate against seasonal influenza, 60 pct. of the do it yearly. Almost half of all workers view the vaccine in
a positive manner, a little less than half have doubts and about 10 pct. view vaccine in a negative way. Those
respondents who view vaccine in a negative way, statistically less often accept the vaccine. Acceptance of
vaccination depends on workers’ personal beliefs, while vaccine hesitancy stems from personal beliefs, lack
of trust or information and second-hand experiences of workers’ friends and family. Women and healthcare
workers under 35 years of age are statistically more likely to vaccinate (p<0,001). Workers without higher
education and nurses along with their assistants are more likely to avoid the vaccine (p<0,001).
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
219
Conclusions: The level of vaccination among healthcare personnel in LSMUL KK is insufficient. Women
and young workers are more likely to vaccinate themselves. Respondents with lower education, nurses and
their assistants are more prone to vaccine hesitancy. Vaccine is rejected based on personal beliefs, second-
hand experience of friends and family and also on lack of information on the safety of the vaccine.
Keywords: influenza, vaccine.
Veiksniai lemiantys LSMUL Kauno klinikų personalo
vakcinacijos nuo sezoninio gripo ypatumus
Raimundas Karčauskas
1
, Justinas Abugelis
1
,
Žilvinas Barauskas
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas.
Įvadas: Sezoninis gripas – ūmi infekcinė liga, kuri itin pavojinga ligoninėse besilankantiems vyresnio
amžiaus ir imunosupresiją turintiems pacientams. Personalo vakcinavimas padėtų apsaugoti šias pažeidžiamas
grupes, deja, visoje Europoje stebimas vengimas skiepytis ir skeptiškas požiūris į gripo vakciną. Šiuo darbu
nutarta išanalizuoti veiksnius lemiančius darbuotojų apsisprendimą skiepytis.
Tikslas: Nustatyti LSMUL KK darbuotojų vakcinavimosi tendencijas ir jas lemiančias priežastis.
Metodai: Tyrimo atlikimui naudotas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketa. Respondentai parinkti
atsitiktinai LSMUL KK. Duomenų skaičiavimas atliktas naudojant SPSS 20.0. versiją. Duomenų analizei
pasirinktas Pearson chi kvadrato (χ2) testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 204 LSMUL KK darbuotojai, 39,4 proc. skiepijasi nuo sezoninio gripo, iš jų 60
proc. kasmet. Beveik pusės darbuotojų požiūris į gripo vakciną yra teigiamas, kiek mažesnės dalies –
abejotinas, o beveik dešimtadalis respondentų neigiamai vertina vakciną. Skeptiškai nusiteikę darbuotojai
vakcinavosi reikšmingai rečiau nei pozityviai vakciną vertinantys respondentai. Apsisprendimą skiepytis
dažniausiai lemia asmeninė patirtis ir žinios, o apsisprendimui nesiskiepyti įtakos taip pat turi artimųjų bei
draugų patirtis bei informacijos apie vakcinos sudėtį trūkumas. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys,
darbuotojai iki 35 metų statistiškai dažniau skiepijasi nuo sezoninio gripo (p<0,001). Aukštojo išsilavinimo
neturintys ir slaugytojo ar pagalbinio pareigas einantys darbuotojai labiau vengia vakcinos (p<0,001).
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
220
Išvados: LSMUL KK darbuotojų vakcinavimosi lygis yra nepakankamas. Moterys ir jauni specialistai
vakcinuojasi dažniau. Aukštojo išsilavinimo neturintys ir slaugytojo ar pagalbinio pareigas einantys
darbuotojai labiau vengia vakcinos. Vakcinos atsisakoma dėl asmeninių priežasčių, informacijos apie
saugumą trūkumo ir artimųjų bei draugų patirties.
Raktiniai žodžiai: gripas, vakcina.
1. Įvadas
Gripas – ūmi virusinė respiracinė infekcija,
daugiausiai plintanti oro-lašeliniu būdu ir
pasireiškianti febriliu karščiavimu, sausu kosuliu,
galvos, raumenų skausmais bei bendru silpnumu.
Gripo sukėlėjas – Orthomyxoviridae šeimai
priklausantis virusas, turintis viengrandę RNR
molekulę. Egzistuoja trys viruso tipai: A, B ir C.
Pirmieji du dažniausiai sukelia įvairias epidemijas
žmonių populiacijoje. Labiausiai paplitęs yra A tipo
virusas, gebantis greitai keisti savo antigeninę
struktūrą ir sukelti sunkesnius susirgimus [1].
Remiantis PSO (Pasaulio sveikatos organizacija)
duomenimis, kasmet pasaulyje gripo epidemija
paveikia nuo 5 proc. iki 15 proc. žmonių
populiacijos ir lemia apie 250 000-500 000 mirčių,
minėtoje statistikoje vyraujant vyresnio amžiaus bei
imunosupresiškiems pacientams [1]. Egzistuoja
nemažai priemonių sumažinančių sergamumą ir
mirštamumą nuo gripo. Efektyviausia jų – reguliari
vakcinacija [2]. Skiepytis galima negyva
(inaktyvinta) arba susilpninta (atenuota) vakcina.
Nors susilpninta arba atenuota vakcina laikoma
tradicine, jų efektyvumas gali sumažėti dėl
nuolatinių antigeninių viruso mutacijų [1,2].
Reguliari vakcinacija nuo sezoninio gripo ypač
aktuali rizikos grupėms priklausantiems pacientams
bei sveikatos sistemos darbuotojams, tačiau
besiskiepijančių darbuotojų skaičius Europoje
nesiekia 50 proc. [1]. Taip pat randama duomenų,
teigiančių, kad vakcinacija priklauso nuo turimo
išsilavinimo ir užimamų pareigų: dažniau skiepijasi
aukštesnį išsilavinimą turintys darbuotojai, o iš jų,
didžioji dalis – gydytojai (72 proc.) ir slaugytojai
(45 proc.) [3,4]
2. Metodika
Tyrimas atliktas 2019 metų gruodžio – 2020 vasario
mėnesiais. Tyrimo atlikimui naudotas kiekybinis
tyrimo metodas – anoniminė anketa. LSMU KK
darbuotojai apklausti atsitiktine tvarka, garantuojant
duomenų konfidencialumą. Tiriamųjų imtis - 204
darbuotojai. Visos anketos buvo pilnai užpildytos.
Klausimyną sudarė 10 klausimų: 4
sociodemografiniai ir 6 pagrindinės dalies
klausimai, kuriuose siekiama nustatyti respondentų
požiūrį į vakcinaciją nuo sezoninio gripo. Duomenų
skaičiavimas atliktas naudojant SPSS 20.0. versiją.
Duomenų analizei pasirinkti Pearson chi kvadrato
(χ2) testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi,
kai p<0,05.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
221
Rezultatai
Analizuojant 204 apklausoje dalyvavusių
respondentų sociodemografinius rodiklius,
paaiškėjo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai
apklaustųjų buvo moterys (77,9 proc.), o vyrų - 22,1
proc. imties. Vertinant tiriamuosius pagal amžių –
52 proc. buvo jaunesni nei 35 metų amžiaus, tuo
tarpu 30,9 proc. pateko į 36 – 50 metų amžiaus
grupę, likę 17,2 proc. buvo vyresni nei 51 metai.
Vidurkis – 37,6 m. ± 0,8. Jauniausiam – 19, o
vyriausiam – 62 metai. Dauguma apklaustųjų savo
gyvenamąją vietą nurodė mieste (86,8 proc.), rajone
gyveno 11,8 proc., o kaime – vos 1,5 proc.
respondentų. Vertinant apklaustųjų išsilavinimą,
nustatyta, kad 61,3 proc. turėjo aukštąjį
universitetinį, 31,4 proc. aukštąjį neunivertsitetinį, o
7,4 proc. profesinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į
tirtųjų grupes pagal profesiją, daugiausiai buvo
slaugytojų (45,1 proc. apklaustų darbuotojų), 41,7
proc. - gydytojų bei gydytojų rezidentų, o kitas
personalas sudarė 13,2 proc. (1 lentelė).
Charakteristika
Visa imtis
(n=204)
Skiepijasi
P reikšmė
Taip (n=80)
Ne (n=124)
Lytis
Vyrai
22,1 (45)
31,3 (25)
16,1 (20)
0,015
Moterys
77,9 (159)
68,8 (55)
83,9 (104)
Amžiaus grupė
<35 metai
52,0 (106)
71,3 (57)
39,5 (49)
<0,001
36–50 metai
30,9 (63)
20,0 (16)
37,9 (47)
>51 metai
17,2 (35)
8,8 (7)
22,6 (28)
Gyv. vietovė
Miestas
86,8 (177)
86,3 (69)
87,1 (108)
0,947
Rajonas
11,8 (24)
12,5 (10)
11,3 (14)
Kaimas
1,5 (3)
1,3 (1)
1,6 (2)
Išsilavinimas
1 lentelė. Sociodemografinės charakteristikos ir jų sąsajos su vakcinacija nuo sezoninio gripo, proc. (n)
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
222
Universitetinis
61,3 (125)
80,0 (64)
49,2 (61)
<0,001
Koleginis
31,4 (64)
16,3 (13)
41,1 (51)
Profesinis
7,4 (15)
3,8 (3)
9,7 (12)
Pareigos
Gydytojai/rezidentai
41,7 (85)
67,5 (54)
25,0 (31)
<0,001
Slaugytojai
45,1 (92)
23,8 (19)
58,9 (73)
Kitas personalas
13,2 (27)
8,8 (7)
16,1 (20)
Vertinant vakcinacijos paplitimą tarp LSMUL KK darbuotojų, paaiškėjo, kad skiepijasi tik
kiek daugiau nei trečdalis (39,2 proc.) apklaustųjų (1 pav.). Iš jų, beveik du trečdaliai vakcinuojasi
kasmet reguliariai (2 pav.). Nors beveik pusė (49,0 proc.) respondentų buvo teigiamos nuomonės apie
vakcinaciją, net 42,2 proc. tiriamųjų abejojo skiepų nauda, o 8,8 proc. darbuotojų neigiamą nuomonę ( 3
pav. ).
1. Pav. Vakcinacijos paplitimas tiriamųjų tarpe.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
223
2. Pav. Reguliarios vakcinacijos paplitimas tarp besikreipiančių tiriamųjų.
3. Pav. Respondentų požiūris į vakcinaciją nuo sezoninio gripo.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
224
Analizuojant veiksnius, turinčius reikšmės
vakcinacijai nuo sezoninio gripo, paaiškėjo, kad
darbuotojų apsisprendimą skiepytis daugiausiai
lėmė asmeninė patirtis ir žinios (85,0 proc.) bei
artimųjų ir draugų patirtis (10,0 proc.). Stebint
apsisprendimo nesiskiepyti rezultatus – juos taip pat
lėmė asmeninė patirtis bei žinios (45,2 proc.). Net
34,7 proc. respondentų nesiskiepijo, nes trūko
aiškios informacijos apie vakcinos sudėtį, o tuo
tarpu artimųjų ir draugų patirtimi rėmėsi 17,7 proc.
( atitinkamai 4 pav. ir 5 pav.).
4 pav. Veiksniai, skatinantys vakcinuotis nuo sezoninio gripo.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
225
5pav.Veiksnai, skatinantys nesivakcinuoti nuo sezoninio gripo.
Vertinant sąsajas su tiriamųjų sociodemografiniais
rodikliais, išaiškėjo šie skirtumai (1 lentelė):
moterys skiepijosi dažniau nei vyrai - atitinkamai
68,8 proc. ir 31,3 proc. (χ2=6,47; p=0,015).
Atsižvelgiant į tirtųjų gyvenąmosios vietos reikšmę
vakcinacijos pasirinkimui, reikšmingo skirtumo
nerasta. Vertinant pagal amžiaus grupes, buvo
pastebėta, kad jaunesni nei 35 metų respondentai
nuo gripo vakcinavosi dažniau (71,3 proc.) nei 36-
50 (20,0proc.) ar vyresni kaip 51 (8,8proc.) metai
(χ2=19,89; p<0,001). Vertinant tiriamųjų požiūrio į
vakcinaciją sąsajas, paaiškėjo šie skirtumai (6 pav.):
daugiau kaip trečdalis besiskiepijančių turėjo
teigiamą požiūrį (36,3 proc.), o skeptiškai nusiteikę
respondentai skiepijosi vos 2,9 proc. dažnumu
(χ2=99,87; p<0,001).
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
226
6 pav. Vakcinacijos nuo sezoninio gripo sąsajos su
požiūriu į vakcinaciją.
Vertinant sąsajas su tiriamųjų
išsilavinimu bei pareigomis, išaiškėjo šie
skirtumai (1 lentelė): nuo gripo skiepijosi net
80 proc. respondentų, turinčių aukštajį
universitetinį išsilavinimą, o aukštajį
neuniversitetinį ir profesinį išsilavinimą
turintys skiepijosi gerokai rečiau – atitinkamai
16,3 proc. ir 3,8 proc. (χ2=19,45; p<0,001).
Dažniausiai skiepijosi gydytojai ir gydytojai
rezidentai (67,5 proc.), tuo tarpu slaugytojai ir
kitas personalas – atitinkamai 23,8 proc. ir 8,8
proc. dažnumu (χ2=36,38; p<0,001).
3. Išvados
1. Beveik 2 iš 5 darbuotojų skiepijasi sezoninio
gripo vakcina, iš jų – 60 proc. kasmet. Beveik pusės
darbuotojų požiūris į gripo vakciną yra teigiamas,
šiek tiek mažesnės dalies – abejotinas, o beveik
dešimtadalis respondentų neigiamai vertina vakciną.
Skeptiškai nusiteikę darbuotojai vakcinavosi
reikšmingai rečiau nei pozityviai vakciną
vertinantys respondentai (p<0,001).
2. Apsisprendimą skiepytis dažniausiai lemė
asmeninė patirtis ir žinios, o apsisprendimui
nesiskiepyti taip pat turėjo įtakos artimųjų bei
draugų patirtis bei papildomai informacijos apie
vakcinos sudėtį trūkumas.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
227
3. Moterys ir darbuotojai iki 35 metų statistiškai
dažniau skiepijasi sezoninio gripo vakcina
(p<0,001). Slaugytojai, pagalbinis personalas ir
aukštojo universitetinio išsilavinimo neturintys
respondentai statistiškai dažniau vengė skiepytis
vakcina (p<0,001).
4. Diskusija
Nustatytas 39,2 proc. LSMUL KK
darbuotojų vakcinacijos lygis yra nepakankamas
efektyviai išvengti darbuotojų sergamumo gripu ir,
svarbiausia, apsaugoti pažeidžiamos grupės
pacientus. JAV Nacionalinis vakcinacijos
patariamasis komitetas teigia, jog 90 proc.
darbuotojų kasmetinės vakcinacijos lygis padėtų
pasiekti šiuos tikslus [5]. Žemas vakcinacijos lygis
nėra išimtinė LSMUL KK problema. Europoje nuo
gripo vakcinuojami vidutiniškai iki 30 proc.
ligoninių personalo, nepaisant PSO rekomendacijų
[1].
Respondentų požiūris apie
sezoninio gripo vakciną yra daugiau teigiamas, tik
8,8 proc. darbuotojų turi neigiamą nuomonę apie
vakciną. Didžiausia dalis darbuotojų, beveik pusė,
teigiamai vertina vakciną, o likę 42 proc. - abejoja
jos efektyvumu. Beveik visi besivakcinuojantys
darbuotojai savo apsisprendimą grindžia asmenine
patirtimi ir žiniomis, tai sutampa su užsienyje
atliktų tyrimų rezultatais [6]. Nesivakcinuojantys
darbuotojai nurodė, jog tokį sprendimą lemia ne tik
jų turimos asmeninės žinios ir patirtis, bet ir
informacijos apie vakciną trūkumas bei artimųjų ir
draugų patirtys. Sisteminės nesivakcinavimo gripo
vakcina apžvalgos rezultatai taip pat parodė, kad
nepasitikėjimas vakcina, motyvacijos ir patogumo
stoka lemia sveikatos ligoninių personalo
apsisprendimą nesiskiepyti [7].
Analizuojant sociodemografinių
veiksnių įtaką nustatyta, kad moterys ir jaunesni nei
35 metų amžiaus respondentai vakcinavosi
reikšmingai dažniau nei vyresni jų kolegos.
Užsienio tyrimuose dažniau randama, jog
vakcinavimasis nuo gripo yra tiesiogiai susijęs su
vyresniu amžiumi, priešingai nei mūsų atliktame
tyrime [8,9]. Vyresni nei 35 metų LSMUL KK
darbuotojai skiepijasi rečiau nei užsienio ligoninėse
dirbantys respondentai.
Tyrimo metu nustatyta, kad
žemesnis išsilavinimas yra reikšmingas veiksnys,
turintis tiesioginį ryšį su vakcinacijos vengimu.
Aukštąjį neuniversitetinį ir profesinį išsilavinimą
turintys respondentai skiepijosi gerokai rečiau.
Slaugytojai ir kitas pagalbinis personalas
vakcinavosi rečiau nei gydytojai. Šie rezultatai
sutampa su kitų autorių tyrimų duomenimis, kurie
teigia, jog aukštesnis išsilavinimas, gydytojo
profesija yra veiksniai lemiantys apsisprendimą
skiepytis [8,10].
Po atlikto tyrimo galime teigti, kad
vakcinavimasis LSMUL KK yra nepakankamas ir
norint sumažinti sergamumą sezoniniu gripu reiktų
imtis papildomų priemonių. Tam tikslinga rengti
kasmetinius kursus ir mokymus pagalbiniui
personalui ir slaugytojams, skleidžiant moksliškai
pagrįstą informaciją.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
228
Literatūros sąrašas
1. Dini G, Toletone A, Sticchi L, Orsi A,
Bragazzi NL, Durando P. Influenza
vaccination in healthcare workers: A
comprehensive critical appraisal of the
literature. Vol. 14, Human Vaccines and
Immunotherapeutics. Taylor and Francis Inc.;
2018. p. 772–89.
2. Barberis I, Myles P, Ault SK, Bragazzi NL,
Martini M. History and evolution of influenza
control through vaccination: From the first
monovalent vaccine to universal vaccines.
Vol. 57, Journal of Preventive Medicine and
Hygiene. Pacini Editore S.p.A.; 2016. p.
E115–20.
3. Durando P, Alicino C, Dini G, Barberis I,
Bagnasco AM, Iudici R, et al. Determinants
of adherence to seasonal influenza
vaccination among healthcare workers from
an Italian region: Results from a cross-
sectional study. BMJ Open. 2016;6(5).
4. Hagemeister MH, Stock NK, Ludwig T,
Heuschmann P, Vogel U. Self-reported
influenza vaccination rates and attitudes
towards vaccination among health care
workers: results of a survey in a German
university hospital. Public Health. 2018 Jan
1;154:102–9.
5. National Vaccine Advisory Committee.
Strategies to achieve the healthy people 2020
annual influenza vaccine coverage goal for
health-care personnel: recommendations from
the national vaccine advisory committee.
Public Health Rep. 2013 Jan;128(1):7–25.
6. Vasilevska M, Ku J, Fisman DN. Factors
Associated with Healthcare Worker
Acceptance of Vaccination: A Systematic
Review and Meta-analysis. Infect Control
Hosp Epidemiol. 2014 Jun;35(6):699–708.
7. Schmid P, Rauber D, Betsch C, Lidolt G,
Denker M-L. Barriers of Influenza
Vaccination Intention and Behavior - A
Systematic Review of Influenza Vaccine
Hesitancy, 2005 - 2016. PLoS One [Internet].
2017 Jan 26;12(1):e0170550–e0170550.
Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28125
629
8. Pichon M, Gaymard A, Zamolo H, Bazire C,
Valette M, Sarkozy F, et al. Web-based
analysis of adherence to influenza vaccination
among French healthcare workers. J Clin
Virol. 2019 Jul 1;116:29–33.
9. Petek D, Kamnik-Jug K. Motivators and
barriers to vaccination of health professionals
against seasonal influenza in primary
healthcare. BMC Health Serv Res. 2018 Nov
14;18(1).
10. Çiftci F, Şen E, Demir N, Çiftci O, Erol S,
Kayacan O. Beliefs, attitudes, and activities
of healthcare personnel about influenza and
pneumococcal vaccines. Hum Vaccines
Immunother. 2018 Jan 2;14(1):111–7.