Mantas Markauskas¹

¹Vilnius City Clinical Hospital, Vilnius, Lithuania

Abstract 

Background. The first echoendoscope was introduced only as diagnostic tool in 1980 and it was mainly used to diagnose tumors, located in mediastinum, pancreas, liver or biliary tree. Therapeutic procedures using endoscopic ultrasound became possible only in 1991, when first linear echoendoscope and needle compatible with it were introduced. During past two decades echoendoscope and its accessories were improved, therefore complex therapeutic procedures using endoscopic ultrasound, such as gallbladder and biliary drainage, pancreatic duct and peripancreatic fluid drainage, pancreatic tumor ablation, brachytherapy, celiac plexus neurolysis, gastroenterostomy and many others, became possible.

Aim. To discuss the recent literature describing endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy. Procedure is discussed in terms of its indications, technique, results and adverse events.

Methods. The literature search was performed in the PubMed database by entering relevant keywords in various combinations into the regular and advanced search fields, as well as using the bibliographies of the articles found. A total of 30 publications were found during the review, with 18 scientific publications based on the inclusion criteria.

Conclusion. Literature indicates that endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy can be safely performed on patients with gastric outlet obstruction. Present studies allow to conclude that endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy is safe and efficient. However, in order to confirm endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy as first-line treatment on patients with gastric outlet obstruction, further large prospective multicenter studies are needed.

Keywords: endoscopic ultrasound, therapeutic procedures, gastroenterostomy.

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

115

Medical Sciences 2022 Vol. 10 (3), p. 115-124,

https://doi.org/10.53453/ms.2022.07.14

Endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy: literature

review

Mantas Markauskas

1

1

Vilnius City Clinical Hospital, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background. The first echoendoscope was introduced only as diagnostic tool in 1980 and it was mainly

used to diagnose tumors, located in mediastinum, pancreas, liver or biliary tree. Therapeutic procedures

using endoscopic ultrasound became possible only in 1991, when first linear echoendoscope and needle

compatible with it were introduced. During past two decades echoendoscope and its accessories were

improved, therefore complex therapeutic procedures using endoscopic ultrasound, such as gallbladder and

biliary drainage, pancreatic duct and peripancreatic fluid drainage, pancreatic tumor ablation,

brachytherapy, celiac plexus neurolysis, gastroenterostomy and many others, became possible.

Aim. To discuss the recent literature describing endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy.

Procedure is discussed in terms of its indications, technique, results and adverse events.

Methods. The literature search was performed in the PubMed database by entering relevant keywords in

various combinations into the regular and advanced search fields, as well as using the bibliographies of

the articles found. A total of 30 publications were found during the review, with 18 scientific publications

based on the inclusion criteria.

Conclusion. Literature indicates that endoscopic ultrasound guided gastroenterostomy can be safely

performed on patients with gastric outlet obstruction. Present studies allow to conclude that endoscopic

ultrasound guided gastroenterostomy is safe and efficient. However, in order to confirm endoscopic

ultrasound guided gastroenterostomy as first-line treatment on patients with gastric outlet obstruction,

further large prospective multicenter studies are needed.

Keywords: endoscopic ultrasound, therapeutic procedures, gastroenterostomy.

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

116

Endoskopiniu ultragarsu kontroliuojama

gastroenterostomija: literatūros apžvalga

Mantas Markauskas

1

1

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Pirmasis echoendoskopas buvo pristatytas dar 1980 m., tačiau jis pasižymėjo tik diagnostinėmis

galimybėmis ir dažniausiai buvo naudojamas tarpuplaučio, kasos, tulžies latakų bei kepenų navikų

diagnostikai. Gydomosios procedūros naudojant endoskopinį ultragarsą tapo įmanomas tik 1991 m.,

kuomet buvo pristatytas pirmasis linijinis echoendoskopas kartu su jam pritaikyta specialia adata. Per

pastaruosius du dešimtmečius echoendoskopija bei jai skirti instrumentai buvo nuolatos tobulinami, todėl

tapo įmanomos sudėtingos endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamos gydomosios procedūros – tulžies

pūslės ir tulžies latakų drenavimas, kasos latako ir skysčio sankaupų aplink kasą drenavimas, kasos

navikų abliacija, brachiterapija, pilvo rezginio (lot. plexus coeliacus) neurolizė, gastroenterostomija bei

daugelis kitų procedūrų.

Tikslas. Aptarti naujausią literatūrą, aprašančią endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamą

gastroenterostomiją. Ši procedūra aptariama nurodant jos indikacijas, atlikimo techniką, rezultatus bei

sukeliamus nepageidaujamus reiškinius.

Metodai. Rengiant apžvalgą literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, į įprastos bei

išplėstinės paieškos laukelius vedant atitinkamus raktažodžius įvairiais jų deriniais, taip pat naudojantis

surastų straipsnių literatūros sąrašais. Rengiant apžvalgą iš viso buvo surasta 30 publikacijų, įvertinus

įraukimo kriterijus šioje apžvalgoje pasiremta 18 mokslinių publikacijų.

Išvados. Endoskopiniu ultragarsu kontroliuojama gastroenterostomija pasižymi didele technine bei

klinikine sėkme, retesnėmis papildomomis intervencijomis po procedūros, lyginant su spindžio

stentavimu, bei mažesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu, lyginant su chirurgine gastroenterostomija.

Dėl šių priežasčių endoskopiniu ultragarsu kontroliuojama gastroenterostomija galėtų būti alternatyva

spindžio stentavimui ir chirurginei gastroenterostomijai skrandžio prievarčio obstrukciją turintiems

pacientams.

Raktažodžiai: endoskopinis ultragarsas, gydomosios procedūros, gastroenterostomija.

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

117

1. Įvadas

Pirmasis echoendoskopas buvo pristatytas

dar 1980 m., tačiau jis pasižymėjo tik

diagnostinėmis galimybėmis ir dažniausiai

buvo naudojamas tarpuplaučio, kasos,

tulžies latakų bei kepenų navikų

diagnostikai (1). Gydomosios procedūros

naudojant endoskopinį ultragarsą tapo

įmanomas tik 1991 m., kuomet buvo

pristatytas pirmasis linijinis echoendoskopas

kartu su jam pritaikyta specialia plona

aspiracine adata (angl. FNA – fine-needle

aspiration) (2). Echoendoskopas leido

ultragarsu vizualizuoti adatos trajektoriją už

žarnos sienelės ribų, todėl atsirado galimybė

punktuoti kasą, kepenis, tulžies latakus bei

kitas aplinkines struktūras, o jas punktavus –

suleisti vaistų ar kontrastinės medžiagos. Per

pastaruosius du dešimtmečius

echoendoskopija bei jai skirti instrumentai

buvo nuolatos tobulinami, todėl tapo

įmanomos gerokai sudėtingesnės

endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamos

gydomosios procedūros – tulžies pūslės ir

tulžies latakų drenavimas, kasos latako ir

skysčio sankaupų aplink kasą drenavimas,

kasos navikų abliacija, brachiterapija, pilvo

rezginio neurolizė, gastroenterostomija bei

daugelis kitų procedūrų. Endoskopinis

ultragarsas daugelio būklių atveju siūlo

saugesnę, minimaliai invazinę gydymo

alternatyvą, todėl ateityje jis bus vis dažniau

pasirenkamu metodu gydant virškinamojo

trakto sutrikimus (1,2).

Šios apžvalgos tikslas yra aptarti naujausią

literatūrą, aprašančią endoskopiniu

ultragarsu kontroliuojamą

gastroenterostomiją. Ši procedūra aptariama

nurodant jos indikacijas, atlikimo techniką,

rezultatus bei sukeliamus nepageidaujamus

reiškinius.

2. Metodika

Rengiant apžvalgą literatūros paieška atlikta

„PubMed“ duomenų bazėje, į įprastos bei

išplėstinės paieškos laukelius vedant

raktažodžius „endoscopic ultrasound“,

„EUS“ (angl. EUS - endoscopic ultrasound),

„therapeutic procedures“, „LAMS“ (angl.

LAMS - lumen-apposing metal stent),

„gastroenterostomy“, „EUS-GE“ (angl.

EUS-GE - endoscopic ultrasound-guided

gastroenterostomy), „gastrojejunostomy“ bei

„EUS-GJ“ (angl. EUS-GJ - endoscopic

ultrasound-guided gastrojejunostomy)

įvairiais jų deriniais, taip pat naudojantis

surastų straipsnių literatūros sąrašais. Buvo

atrenkami tik anglų kalba parašyti

straipsniai, kuriuose aprašyti tyrimai atlikti

su žmonėmis, pirmenybę teikiant

naujesniems nei 5 metų straipsniams bei

didelių imčių multicentrinėms studijoms.

Rengiant apžvalgą iš viso buvo surasta 30

publikacijų, įvertinus įraukimo kriterijus

šioje apžvalgoje pasiremta 18 mokslinių

publikacijų.

3. EUS-GE indikacijos bei metodai

Dažniausiai poreikis atlikti

gastroenterostomiją atsiranda esant

gerybinei ar piktybinei skrandžio prievarčio

obstrukcijai. Gerybinės skrandžio prievarčio

obstrukcijos yra retesnės, jas gali sukelti

skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė,

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

118

ūminis ir lėtinis pankreatitai, Krono liga,

taip pat ilgą laiką vartojami nesteroidiniai

vaistai nuo uždegimo, prarytos korozinės

medžiagos bei kitos priežastys (3). Gerokai

dažniau išsivysto piktybinės skrandžio

prievarčio obstrukcijos, kurias gali sukelti

pažengęs kasos, skrandžio ar dvylikapirštės

žarnos vėžys (4,5).

Pirmo pasirinkimo metodu, gydant gerybinę

skrandžio prievarčio obstrukciją, laikoma

endoskopinė balioninė dilatacija (6).

Balioninei dilatacijai neduodant norimų

gydymo rezultatų, galimas spindžio

stentavimas obstrukcijos vietoje. Jei

endoskopiniai gerybinės obstrukcijos

gydymo metodai negalimi arba neduoda

rezultato, gali būti atliekama chirurginė

gastroenterostomija.

Gydant piktybinę skrandžio prievarčio

obstrukciją, jei yra įmanomas, turi būti

taikomas radikalus chirurginis gydymas. Jei

radikalus gydymas negalimas, tuomet yra

taikomas paliatyvus gydymas – spindžio

stentavimas arba chirurginė

gastroenterostomija. Dėl trumpalaikių

gydymo rezultatų spindžio stentavimas turi

būti atliekamas tik tiems pacientams, kurių

numatoma gyvenimo trukmė yra trumpesnė

nei 2 mėnesiai - po procedūros praėjus 6

mėnesiams, stentas buvo praeinamas vos

57% piktybinę skrandžio prievarčio

obstrukciją turinčių pacientų (6–8).

Pacientams, kurių numatoma gyvenimo

trukmė ilgesnė nei 2 mėnesiai, turi būti

atliekama chirurginė gastroenterostomija,

tačiau operacinis gydymas yra susijęs su

dideliu nepageidaujamų reiškinių dažniu,

kuris gali siekti iki 39% atvejų (6,8,9).

Dėl šių gydymo ribotumų vis labiau

populiarėja endoskopiniu ultragarsu

kontroliuojama gastroenterostomija (EUS-

GE), kuri, tikimasi, leis pasiekti ilgalaikius

rezultatus bei sumažinti nepageidaujamų

reiškinių dažnį gydant skrandžio prievarčio

obstrukciją (10).

Yra išskiriami keturi EUS-GE atlikimo

metodai:

• tiesioginė EUS-GE (angl. direct

EUS-GE);

• balionu asistuojama EUS-GE (angl.

balloon assisted EUS-GE);

• endoskopiniu ultragarsu

kontroliuojama, balionais

okliuduojama gastrojejunostomija

(angl. EPASS - endoscopic

ultrasound-guided balloon-

occluded gastrojejunostomy

bypass);

• natūralių angų transliuminalinė

endoskopinė chirurgija (angl.

NOTES - natural orifice

transluminal endoscopic surgery )

(10–12).

Pacientams, turintiems gerybinę skrandžio

prievarčio obstrukciją, EUS-GE gali būti

pasirenkama, kuomet balioninė dilatacija

neduoda norimų gydymo rezultatų (6). Esant

piktybinei skrandžio prievarčio obstrukcijai,

EUS-GE turėtų būti pasirenkama kaip

paliatyvus gydymas pacientams, kurių

numatoma gyvenimo trukmė ilgesnė nei 2

mėnesiai, ir dėl to nerekomenduojamas

spindžio stentavimas (6,8).

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

119

4. EUS-GE atlikimo technikos

Paveikslas. a) tiesioginė EUS-GE; b) balionu asistuojama EUS-GE; c) EPASS; d) NOTES.

4.1. Tiesioginė EUS-GE

1. Echoendoskopas yra įvedamas į

skrandį, ultragarso kontrolėje

susirandama arčiausiai skrandžio

sienelės esanti proksimalinės

tuščiosios žarnos dalies kilpa;

2. jei žarnos kilpa nėra pakankamai

išsipūtusi ir sunkiai vizualizuojama,

ji yra punktuojama 22 dydžio adata,

per kurią į žarnos spindį

prileidžiama fiziologinio tirpalo;

3. pripildyta fiziologiniu tirpalu

tuščiosios žarnos kilpa yra gerai

vizualizuojama echoendoskopu,

todėl, pasirikus patogiausią vietą,

per skrandžio sienelę ji yra

punktuojama standartine 19 dydžio

FNA adata, kaip pavaizduota

paveikslo a dalyje;

4. teisinga įvestos adatos pozicija yra

patvirtinama atliekant enterogramą;

5. per adatą į tuščiosios žarnos kilpą

įvedama pravedanti viela,

distaliniam jos galui leidžiant

susisukti žarnos spindyje;

6. adata yra ištraukiama, per vielą

įvedamas 6 mm balioninis

dilatatorius, kuriuo praplečiama

sukurta fistulė tarp skrandžio ir

tuščiosios žarnos sienelių;

7. ištraukus dilatatorių, per vielą į

tuščiąją žarną įvedama ertmes

suartinantį metalinį stentą (LAMS)

pristatanti sistema, distalinis stento

galas išskleidžiamas žarnoje, jo

pozicija kontroliuojama ultragarsu;

8. proksimalinis stento galas

išskleidžiamas skrandyje, jo

pozicija kontroliuojama

endoskopiniu vaizdu;

9. stentą pristatanti sistema

ištraukiama, per vielą įvedamas

balioninis dilatatorius, kuriuo

praplečiamas stento spindis iki 15

mm (10,11).

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

120

4.2. Balionu asistuojama EUS-GE

1. Per skrandžio prievarčio striktūrą į

proksimalinę tuščiosios žarnos dalį

endoskopu įvedama pravedanti

viela;

2. per vielą į tuščiąją žarną

pravedamas balioninis kateteris, jis

yra užpildomas fiziologiniu tirpalu

arba kontrastine medžiaga;

3. į skrandį įvedamas

echoendoskopas, ultragarsu

vizualizuojama tuščiosios žarnos

kilpa su skysčio pripildytu balionu;

4. per skrandžio sienelę tuščiosios

žarnos kilpa punktuojama

standartine 19 dydžio FNA adata,

siekiant ja susprogdinti žarnoje

esantį balioną, kaip pavaizduota

paveikslo b dalyje (10,11).

Tolesni procedūros žingsniai apima

pravedančios vielos įvedima, fistulės

dilataciją, stento išskleidimą bei stento

dilataciją, ir atitinka prie tiesioginės EUS-

GE aprašytus 4 - 9 procedūros žingsnius.

4.3. EPASS

1. Per skrandžio prievarčio striktūrą į

proksimalinę tuščiosios žarnos dalį

endoskopu įvedama pravedanti

viela;

2. per vielą į tuščiąją žarną

pravedamas specialus du balionus

turintis vamzdelis, juos išdėstant

taip, kad proksimalinis balionas

būtų distalinėje dvylikapirštės

žarnos dalyje, o distalinis balionas

– tuščiojoje žarnoje;

3. abu balionai pripildomi kontrastine

medžiaga, taip užblokuojant žarnos

spindį; tarp balionų esantis žarnos

spindis yra užpildomas fiziologiniu

tirpalu;

4. į skrandį įvedamas

echoendoskopas, ultragarsu

vizualizuojama tarp dviejų balionų

esanti, skysčio pripildyta žarnos

kilpa;

5. per skrandžio sienelę tuščiosios

žarnos kilpa punktuojama

standartine 19 dydžio FNA adata,

kaip pavaizduota paveikslo c dalyje

(10,11).

Tolesni procedūros žingsniai apima

pravedančios vielos įvedima, fistulės

dilataciją, stento išskleidimą bei stento

dilataciją, ir atitinka prie tiesioginės EUS-

GE aprašytus 4 - 9 procedūros žingsnius.

Tiesioginę EUS-GE, balionu asistuojamą

EUS-GE ir EPASS greičiau ir paprasčiau

atlikti galima naudojant integruotą

elektrokauterį turinčią stentą pristatančią

sistemą. Taikant šį metodą, skrandžio bei

tuščiosios žarnos sienelės yra tiesiogiai

praduriamos sistemos kateterio gale esančiu

elektrokauteriu, prieš tai neįvedus adatos ar

vielos. Kai kateteris patenka į tuščiosios

žarnos spindį, ultragarso bei endoskopinio

vaizdo kontrolėje iš jo yra išskleidžiamas

LAMS. EUS-GE procedūroms naudojami

15 mm skersmens LAMS (10,11).

4.4. NOTES

1. Echoendoskopas yra įvedamas į

skrandį, ultragarso kontrolėje per

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

121

skrandžio sienelę standartine 19

dydžio FNA adata atliekama

punkcija į pilvaplėvės ertmę;

2. per adatą į pilvaplėvės ertmę

įvedama pravedanti viela;

3. paliekant vielą pilvaplėvės ertmėje,

echoendoskopas yra pakeičiamas

dviejų kanalų endoskopu, kuris yra

įvedamas per vielą į skrandį;

4. per antrą endoskopo kanalą

įvedamas adatinis papilotomas,

kuriuo šalia vielos padaromas

pjūvis skrandžio sienelėje;

5. įvedamas balioninis dilatatorius,

kurio praplečiamas pjūvis

skrandžio sienelėje;

6. per pjūvį endoskopu įeinama į

pilvaplėvės ertmę, surandama bei

adatiniu papilotomu įpjaunama

tuščiosios žarnos kilpa;

7. per pjūvį į tuščiąją žarną įvedama

pravedanti viela, distaliniam jos

galui leidžiant susisukti žarnos

spindyje, kaip pavaizduota

paveikslo d dalyje;

8. per vielą į tuščiąja žarną įvedama

LAMS stentą pristatanti sistema,

distalinis stento galas

išskleidžiamas žarnoje;

9. patraukus endoskopą atgal į

skrandį, jame išskleidžiamas

proksimalinis stento galas;

10. stentą pristatanti sistema

ištraukiamą, per vielą įvedamas

balioninis dilatatorius, kuriuo

praplečiamas stento spindis (12,13).

5. EUS-GE rezultatai

U. Iqbal ir bendraautorių atliktoje

metaanalizėje, į kurią įtraukta 12 studijų

(285 pacientai), buvo įvertinti EUS-GE

veiksmingumas ir saugumas skrandžio

prievarčio obstrukciją turintiems pacientams

(14). Techninė procedūros sėkmė pasiekta

92% pacientų, klinikinė sėkmė – 90%

pacientų. Nepageidaujami reiškiniai

pasireiškė 12% pacientų. Po procedūros

simptomai kartojosi arba buvo atliekamos

papildomos intervencijos 9% pacientų.

T. R. McCarty ir bendraautorių atliktoje

metaanalizėje, į kurią įtrauktos 5 studijos

(199 pacientai), buvo įvertinti EUS-GE

veiksmingumas ir saugumas skrandžio

prievarčio obstrukciją turintiems pacientams

(15). Techninė procedūros sėkmė pasiekta

93% pacientų, klinikinė sėkmė – 90%

pacientų. Sunkūs nepageidaujami reiškiniai

pasireiškė 6% pacientų. Po procedūros

papildomos intervencijos buvo atliekamos

11% pacientų.

Y. I. Chen ir bendraautorių atliktoje

multicentrinėje retrospektyvinėje studijoje, į

kurią įtraukta 30 pacientų EUS-GE grupėje

ir 52 pacientai spindžio stentavimo grupėje,

buvo palyginti EUS-GE ir spindžio

stentavimas piktybinę skrandžio prievarčio

obstrukciją turintiems pacientams (16).

Techninė procedūrų sėkmė reikšmingai

nesiskyrė – ji pasiekta 87% pacientų EUS-

GE grupėje ir 94% pacientų spindžio

stentavimo grupėje; klinikinė sėkmė taip pat

– 83% pacientų EUS-GE grupėje ir 67%

pacientų stentavimo grupėje. Vis dėlto,

EUS-GE grupėje simptomai kartojosi arba

kilo poreikis papildomoms intervencijoms

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

122

reikšmingai rečiau nei spindžio stentavimo

grupėje – 4% ir 29% atvejų atitinkamai, P =

0,015. Vidutinė hospitalizacijos trukmė,

nepageidaujamų reiškinių dažnis bei jų

sunkumas tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.

M. Perez-Miranda ir bendraautorių atliktoje

retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti 4

centrai (25 pacientai EUS-GE grupėje ir 29

pacientai laparoskopinės

gastroenterostomijos (Lap-GE) grupėje),

buvo palygintos EUS-GE ir Lap-GE

skrandžio prievarčio obstrukciją turintiems

pacientams (17). Techninė procedūrų sėkmė

reikšmingai nesiskyrė – ji pasiekta 88%

pacientų EUS-GE grupėje ir 100% pacientų

Lap-GE grupėje; klinikinė sėkmė taip pat –

84% pacientų EUS-GE grupėje ir 90%

pacientų Lap-GE grupėje. Vis delto, EUS-

GE grupėje pasireiškė reikšmingai mažiau

nepageidaujamų reiškinių, lyginant su Lap-

GE grupe – 12% ir 41% atvejų atitinkamai,

P = 0,0386.

M. A. Khashab ir bendraautorių atliktoje

multicentrinėje retrospektyvinėje studijoje, į

kurią įtraukta 30 pacientų EUS-GE grupėje

ir 63 pacientai chirurginės

gastroenterostomijos (Chir-GE) grupėje,

buvo palygintos EUS-GE ir Chir-GE

piktybinę skrandžio prievarčio obstrukciją

turintiems pacientams (18). Nors EUS-GE

grupėje techninė sėkmė buvo reikšmingai

mažesne nei Chir-GE grupėje – ji pasiekta

87% ir 100% atvejų atitinkamai, P = 0,009,

tačiau klinikinė sėkmė reikšmingai nesiskyrė

– ji pasiekta 87% atvejų EUS-GE grupėje ir

90% atvejų Chir-GE grupėje, P = 0,18.

Studijoje pastebėta tendencija mažesniam

nepageidaujamų reiškinių dažniui EUS-GE

grupėje, lyginant su Chir-GE – 16% ir 25%

atvejų atitinkamai, P = 0,3. Vidutinė

hospitalizacijos trukmė, obstrukcijos

pasikartojimo dažnis bei po procedūros

praėjęs laikas iki papildomos intervencijos

tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.

Studijų rezultatai rodo, kad EUS-GE

pasižymi didele technine bei klinikine

sėkme, retesnėmis papildomomis

intervencijomis po procedūros, lyginant su

spindžio stentavimu, bei mažesniu

nepageidaujamų reiškinių dažniu, lyginant

su chirurgine gastroenterostomija. Dėl šių

priežasčių EUS-GE galėtų būti alternatyva

spindžio stentavimui ir chirurginei

gastroenterostomijai skrandžio prievarčio

obstrukciją turintiems pacientams.

6. EUS-GE sukelti nepageidaujami

reiškiniai

T. R. McCarty ir bendraautorių atliktoje

metaanalizėje, į kurią įtrauktos 5 studijos

(199 pacientai), buvo įvertintas EUS-GE

sukeltų nepageidaujamų reiškinių dažnis

(15). Nustatytas sunkių nepageidaujamų

reiškinių dažnis – 6% atvejų, iš kurių

dažniausi – peritonitas, perforacija,

kraujavimas bei pilvo skausmas. Nustatytas

lengvų nepageidaujamų reiškinių dažnis –

6% atvejų, iš kurių dauguma susiję su stento

migracija.

7. Išvados

Per pastaruosius du dešimtmečius

echoendoskopija bei jai skirti instrumentai

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

123

buvo nuolatos tobulinami, todėl tapo

įmanomos sudėtingos ultragarsu

kontroliuojamos gydomosios procedūros.

Naujausia literatūra, aprašanti endoskopiniu

ultragarsu kontroliuojamą

gastroenterostomiją, leidžia daryti išvadas,

jog EUS-GE pasižymi didele technine bei

klinikine sėkme, retesnėmis papildomomis

intervencijomis po procedūros, lyginant su

spindžio stentavimu, bei mažesniu

nepageidaujamų reiškinių dažniu, lyginant

su chirurgine gastroenterostomija. Dėl šių

priežasčių EUS-GE galėtų būti alternatyva

spindžio stentavimui ir chirurginei

gastroenterostomijai skrandžio prievarčio

obstrukciją turintiems pacientams. Vis dėlto,

kad EUS-GE galėtų būti pripažinta pirmo

pasirinkimo gydymo metodu skrandžio

prievarčio obstrukciją turintiems

pacientams, reikalingos tolimesnės didelių

imčių multicentrinės prospektyvinės

studijos.

8. Literatūra

1. Venkatachalapathy S, Nayar MK.

Therapeutic endoscopic ultrasound.

Frontline Gastroenterol. 2017

Apr;8(2):119–23.

2. Dhir V, Paramasivam RK, Lazaro JC,

Maydeo A. The role of therapeutic

endoscopic ultrasound now and for

the future. Expert Rev Gastroenterol

Hepatol. 2014 Sep;8(7):775–91.

3. Kochhar R, Kochhar S. Endoscopic

balloon dilation for benign gastric

outlet obstruction in adults. World J

Gastrointest Endosc. 2010 Jan

16;2(1):29–35.

4. Chen Y-I, James TW, Agarwal A,

Baron TH, Itoi T, Kunda R, et al.

EUS-guided gastroenterostomy in

management of benign gastric outlet

obstruction. Endosc Int Open. 2018

Mar;6(3):E363–9.

5. Gaidos JK, Draganov PV. Treatment

of malignant gastric outlet obstruction

with endoscopically placed self-

expandable metal stents. World J

Gastroenterol. 2009 Sep

21;15(35):4365–71.

6. Tringali A, Giannetti A, Adler DG.

Endoscopic management of gastric

outlet obstruction disease. Ann

Gastroenterol. 2019;32(4):330–7.

7. Phillips MS, Gosain S, Bonatti H,

Friel CM, Ellen K, Northup PG, et al.

Enteral stents for malignancy: a report

of 46 consecutive cases over 10 years,

with critical review of complications.

J Gastrointest Surg. 2008

Nov;12(11):2045–50.

8. Jeurnink SM, Steyerberg EW, van

Hooft JE, van Eijck CHJ, Schwartz

MP, Vleggaar FP, et al. Surgical

gastrojejunostomy or endoscopic stent

placement for the palliation of

malignant gastric outlet obstruction

(SUSTENT study): a multicenter

randomized trial. Gastrointest Endosc.

2010 Mar;71(3):490–9.

9. Medina-Franco H, Abarca-Pérez L,

España-Gómez N, Salgado-Nesme N,

Ortiz-López LJ, García-Alvarez MN.

Morbidity-associated factors after

gastrojejunostomy for malignant

gastric outlet obstruction. Am Surg.

2007 Sep;73(9):871–5.

Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

124

10. Amin S, Sethi A. Endoscopic

Ultrasound-Guided

Gastrojejunostomy. Gastrointest

Endosc Clin N Am. 2017

Oct;27(4):707–13.

11. Rimbaş M, Larghi A, Costamagna G.

Endoscopic ultrasound-guided

gastroenterostomy: Are we ready for

prime time? Endosc Ultrasound.

2017;6(4):235–40.

12. Tyberg A, Perez-Miranda M,

Sanchez-Ocaña R, Peñas I, de la Serna

C, Shah J, et al. Endoscopic

ultrasound-guided gastrojejunostomy

with a lumen-apposing metal stent: a

multicenter, international experience.

Endosc Int Open. 2016

Mar;4(3):E276–81.

13. Barthet M, Binmoeller KF,

Vanbiervliet G, Gonzalez J-M, Baron

TH, Berdah S. Natural orifice

transluminal endoscopic surgery

gastroenterostomy with a biflanged

lumen-apposing stent: first clinical

experience (with videos). Gastrointest

Endosc. 2015 Jan;81(1):215–8.

14. Iqbal U, Khara HS, Hu Y, Kumar V,

Tufail K, Confer B, et al. EUS-guided

gastroenterostomy for the

management of gastric outlet

obstruction: A systematic review and

meta-analysis. Endosc Ultrasound.

2020 Feb;9(1):16–23.

15. McCarty TR, Garg R, Thompson CC,

Rustagi T. Efficacy and safety of

EUS-guided gastroenterostomy for

benign and malignant gastric outlet

obstruction: a systematic review and

meta-analysis. Endosc Int Open. 2019

Nov;7(11):E1474–82.

16. Chen Y-I, Itoi T, Baron TH, Nieto J,

Haito-Chavez Y, Grimm IS, et al.

EUS-guided gastroenterostomy is

comparable to enteral stenting with

fewer re-interventions in malignant

gastric outlet obstruction. Surg

Endosc. 2017;31(7):2946–52.

17. Perez-Miranda M, Tyberg A, Poletto

D, Toscano E, Gaidhane M, Desai AP,

et al. EUS-guided Gastrojejunostomy

Versus Laparoscopic

Gastrojejunostomy: An International

Collaborative Study. J Clin

Gastroenterol. 2017 Dec;51(10):896–

9.

18. Khashab MA, Bukhari M, Baron TH,

Nieto J, El Zein M, Chen Y-I, et al.

International multicenter comparative

trial of endoscopic ultrasonography-

guided gastroenterostomy versus

surgical gastrojejunostomy for the

treatment of malignant gastric outlet

obstruction. Endosc Int Open. 2017

Apr;5(4):E275–81.