Mantas Markauskas1, Raimundas Darafėjus1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Acute pancreatitis is an inflammatory condition of the pancreas most commonly caused by bile duct stones or excessive use of alcohol. During acute pancreatitis, aggressive pancreatic enzymes begin to break down the pancreas, enter into the bloodstream and trigger the whole system response. The main symptom of the disease is acute pain in the epigastrium, which spreads to the back. Diagnosis of acute pancreatitis is based on anamnesis, physical examination, laboratory tests, medical imaging and Atlanta classification, which was concluded in 2012. Acute pancreatitis has two phases – early and late, and two types – interstitial edematous and necrotizing. Complications of the disease can be local, systemic, peripancreatic and can cause organ failure. One of the most common complications of acute pancreatitis is pancreatic fluid collections, which are characterized using the 2012 Atlanta classification. This complication can be diagnosed using transabdominal ultrasound, contrast-enhanced computed tomography, magnetic resonance imaging, positron emission tomography scan, endoscopic retrograde cholangiopancreatography and endoscopic ultrasound. Once a pancreatic fluid collections diagnosis has been made and conservative treatment has failed, interventional therapies such as percutaneous, surgical or endoscopic transpapillary drainage must be used. However, these treatments do not always produce the desired result and are associated with a variety of complications, so the discussions about the benefits of endoscopic ultrasound guided drainage in the treatment of pancreatic fluid collections are increasing. The results of the current studies show, that endoscopic ultrasound guided drainage of pancreatic fluid collections is a safe and efficient choice for the treatment of symptomatic pancreatic fluid collections.
Keywords: acute pancreatitis, endoscopic ultrasound guided drainage, pancreatic fluid collections.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
2
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 2-19
Endoscopic Ultrasound Guided Drainage of Pancreatic Fluid
Collections in Acute Pancreatitis: Literature Review
Mantas Markauskas
1
, Raimundas Darafėjus
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Acute pancreatitis is an inflammatory condition of the pancreas most commonly caused by bile duct
stones or excessive use of alcohol. During acute pancreatitis, aggressive pancreatic enzymes begin to
break down the pancreas, enter into the bloodstream and trigger the whole system response. The main
symptom of the disease is acute pain in the epigastrium, which spreads to the back. Diagnosis of acute
pancreatitis is based on anamnesis, physical examination, laboratory tests, medical imaging and Atlanta
classification, which was concluded in 2012. Acute pancreatitis has two phases - early and late, and two
types - interstitial edematous and necrotizing. Complications of the disease can be local, systemic,
peripancreatic and can cause organ failure. One of the most common complications of acute pancreatitis
is pancreatic fluid collections, which are characterized using the 2012 Atlanta classification. This
complication can be diagnosed using transabdominal ultrasound, contrast-enhanced computed
tomography, magnetic resonance imaging, positron emission tomography scan, endoscopic retrograde
cholangiopancreatography and endoscopic ultrasound. Once a pancreatic fluid collections diagnosis has
been made and conservative treatment has failed, interventional therapies such as percutaneous, surgical
or endoscopic transpapillary drainage must be used. However, these treatments do not always produce the
desired result and are associated with a variety of complications, so the discussions about the benefits of
endoscopic ultrasound guided drainage in the treatment of pancreatic fluid collections are increasing. The
results of the current studies show, that endoscopic ultrasound guided drainage of pancreatic fluid
collections is a safe and efficient choice for the treatment of symptomatic pancreatic fluid collections.
Keywords: acute pancreatitis, endoscopic ultrasound guided drainage, pancreatic fluid collections.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
3
Endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas kasos skysčių
sankaupų drenažas ūminio pankreatito metu: literatūros
apžvalga
Mantas Markauskas
1
, Raimundas Darafėjus
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Ūminis pankreatitas – tai uždegiminė kasos liga, kurią dažniausiai sukelia tulžies latakuose esantys
akmenys arba per didelis alkoholio vartojimas. Ūminio pankreatito metu agresyvūs kasos fermentai
pradeda ardyti kasą ir patenka į kraują, sukeldami viso organizmo atsaką. Pagrindinis ligos simptomas yra
ūminis skausmas epigastriume, kuris plinta į nugarą. Diagnozuojant ūminį pankreatitą remiamasi
anamneze, paciento apžiūra, laboratoriniais, vaizdiniais tyrimais ir 2012 m. sudaryta Atlantos
klasifikacija. Ūminis pankreatitas turi dvi eigos fazes – ankstyvą ir vėlyvą, bei yra išskiriami du jo tipai –
intersticinis-edeminis ir nekrozinis. Ligos komplikacijos gali būti lokalios, sisteminės bei
peripankreatinės, taip pat gali atsirasti kitų organų nepakankamumas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių
ūminio pankreatito komplikacijų yra kasos skysčių sankaupos, kurios charakterizuojamos naudojantis
2012 m. Atlantos klasifikacija. Ši komplikacija gali būti diagnozuojama pasitelkiant transabdominalinį
ultragarsą, kompiuterinę tomografiją su kontrastu, magnetinio rezonanso tomografiją, pozitronų emisijos
tomografiją, endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją ar endoskopinį ultragarsą. Nustačius
kasos skysčių sankaupas ir esant nesėkmingam konservatyviam jų gydymui, tenka pasitelkti
intervencinius gydymo metodus – perkutaninį drenažą, endoskopinį transpapiliarinį drenažą arba
chirurginį gydymą. Pastarieji metodai ne visuomet duoda norimą gydymo rezultatą ir yra susiję su
įvairiomis komplikacijomis, todėl vis dažniau diskutuojama apie endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamo
drenažo naudą gydant kasos skysčių sankaupas. Esamų studijų rezultatai rodo, jog endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamas kasos skysčių sankaupų drenažas yra saugus bei veiksmingas pasirinkimas
simptominių kasos skysčių sankaupų gydymui.
Raktažodžiai: ūminis pankreatitas, endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas drenažas, kasos skysčių
sankaupos.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
4
1. Įvadas.
Ūminis pankreatitas (ŪP) – tai ūminis kasos
uždegimas, kurio metu yra aktyvuojami
kasos ląstelėse esantys proteoliziniai
fermentai, sąlygojantys savaiminį kasos
susivirškinimą. 75 - 80% ŪP atvejų ligos
progresavimas apsiriboja savaime ir ji
išnyksta pati, tačiau 20 - 25% atvejų yra
sunkūs, pasireiškiantys kasos arba
peripankreatinėmis nekrozėmis, kurios
sukelia lokalias arba sistemines
komplikacijas ir padidina mirštamumo
tikimybę iki 8 - 35% (1). Dažniausiai liga
pasireiškia staigiu epigastriumo skausmu,
plintančiu į nugarą, pykinimu ir vėmimu (2).
ŪP skirstomas į intersticinį-edeminį ir
nekrozinį. Gana dažna šios ligos
komplikacija yra kasos skysčių sankaupos
(angl. PFC – pancreatic fluid collections),
kurios gali pabloginti ligos eigą ir prognozę.
Nors dažniausiai PFC rezorbuojasi savaime,
tačiau kartais, esant neveiksmingam
konservatyviam gydymui, tenka pasitelkti
intervencinius gydymo metodus (3).
Kadangi ligos ir jos komplikacijų eiga yra
klastinga, galimos blogos ligos išeitys,
būtina, jog ŪP sergantis pacientas gautų
geriausią jam prieinamą medicininę pagalbą.
Šios literatūros apžvalgos tikslas yra
išanalizuoti ŪP eigą, PFC atsiradimą, jų
gydymą endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamu PFC drenažu bei aptarti šio
gydymo rezultatus.
2. Ūminis pankreatitas
2.1 Etiologija
Pankreatitas – ūminis arba lėtinis kasos
uždegimas, atsiradęs dėl įvairių priežasčių,
iš kurių dažniausios yra alkoholio vartojimas
bei tulžies latakuose esantys akmenys. Taip
pat, nors ir retesnės, bet yra svarbios ir kitos
uždegimą sukeliančios priežastys - vaistų
vartojimas, intervencinių procedūrų
komplikacijos (pvz.: endoskopinės
retrogradinės cholangiopankreatografijos
(ERCP), autoimuninės ir infekcinės ligos,
traumos, rūkymas, genetiniai sutrikimai ir
kt. (2).
2.2 Klinika
Pilvo skausmas, dažniausiai jaučiamas
epigastriume, yra pagrindinis ŪP
simptomas. Skausmas piką pasiekia per pora
valandų ir paprastai išlieka neslūgstantis
keletą dienų. Besitęsiantis skausmas yra
susijęs su lokalių komplikacijų, tokių kaip
pseudocistų, nekrozių bei skysčių sankaupų,
atsiradimu. Pykinimas ir vėmimas gali būti
skausmą lydintys simptomai. Pilvo
apčiuopos rezultatai ŪP metu gali varijuoti
nuo lengvo pilvo jautrumo iki raumenų
įtempimo (4). Apžiūrint pilvą retkarčiais yra
stebimas ŪP būdingas Grey-Turner ženklas.
Jis pasireiškia kaip kraujosruvos pilvo
šonuose ir dažnai yra kartu su Cullen ženklu
- echimozėmis, atsirandančiomis
periumbilikaliai (5).
Sergant ŪP gali išsivystyti sisteminis
uždegimas, sukeliantis kvėpavimo bei
širdies ir kraujagyslių sistemos
nepakankamumą. Dėl hipoksijos ir
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
5
hipotenzijos gali atsirasti ūminis inkstų
nepakankamumas, metabolinės
(hipokalcemija, hipomagnezija,
hiperglikemija) bei hematologinės
(diseminuota intravaskulinė koaguliopatija)
komplikacijos. Esant tulžies sistemos
obstrukcijai gali pasireikšti ūminis
cholangitas (6). Karščiavimas dėl kasos
nekrozės bakterinės infekcijos paprastai
pasireiškia 2 - 3 ŪP savaitę (3).
2.3 Diagnostika
ŪP diagnostika remiasi anamneze, apžiūra,
laboratoriniais ir vaizdiniais tyrimais.
Norint patvirtinti ŪP diagnozę, yra būtini
bent du iš trijų kriterijų:
1. ūminis, pastovus pilvo skausmas,
kuris plinta į nugarą;
2. kasos fermentų (lipazės arba
amilazės) kiekio padidėjimas
paciento kraujo serume daugiau nei
tris kartus;
3. atlikus kompiuterinę tomografiją
(KT) su kontrastu (rečiau –
magnetinio rezonanso tomografiją
(MRT) arba pilvo organų
sonoskopiją) jos radiniai yra
būdingi ŪP (7).
2.4 ŪP eigos fazės
Yra išskiriamos dvi ŪP eigos fazės:
ankstyva ir vėlyva.
Ankstyva fazė – paprastai trunka maždaug
savaitę ir jai yra būdinga sudėtinga
uždegiminė reakcija. Ji prasideda sisteminio
uždegiminio atsako sindromu. Šiai fazei
būdingas karščiavimas, tachipnėja,
tachikardija, inkstų bei kardiovaskulinis
pažeidimas. Vėliau pradeda vystytis
kompensacinis priešuždegiminio atsako
sindromas (8).
Vėlyva fazė – nors šioje fazėje imuninė
sistema yra sureguliuota, padidėja kasos ir
peripankreatinių nekrozinių masių infekcijos
tikimybė. Taip pat progresuoja organų
nepakankamumas, lokalios komplikacijos.
Šis ligos etapas būdingas vidutinio sunkumo
ir sunkiai ligos eigai, nes lengvos eigos
pacientai paprastai iki to laiko pasveiksta.
Vėlyva fazė gali tęstis ir kelis mėnesius bei
baigtis letaline išeitimi (9).
2.5 ŪP tipai
Išskiriami du ŪP tipai – intersticinis-
edeminis ir nekrozinis.
• Intersticinis-edeminis – tai yra
ūminis kasos parenchimos ir
peripankreatinių audinių
uždegimas. Tačiau šiuo atveju
nestebima jokių audinių nekrozės
požymių. Atlikus KT su kontrastu,
stebimas kasos parenchimos
paryškėjimas be nekrozės požymių
(10).
• Nekrozinis – kasos ir / ar
peripankreatinių audinių nekrozė
išsivysto maždaug 5 - 10%
pacientų, sergančių ŪP. Nekrozinis
pankreatitas dažniausiai
manifestuoja nekrozėmis, kurios
apima tiek kasos, tiek
peripankreatinius audinius, rečiau -
peripankreatinius audinius arba
kasos parenchimą atskirai.
Nekrozės plotai KT vaizduose
kontrastuoja silpniau dėl sutrikusios
audinių perfuzijos. Pacientai su
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
6
nekrozėmis turi didesnę mirties ir
intervencinių procedūrų riziką,
lyginant su sergančiais
intersticiniu-edeminiu pankreatitu
(11).
Kasos arba peripankreatinių audinių nekrozė
gali išlikti sterili arba infekuotis. Nėra jokio
įrodyto ryšio tarp nekrozės dydžio bei
lokalizacijos ir infekavimosi rizikos bei ŪP
trukmės (12). Jei nekrozė infekuojasi,
nepaisant nekrozės lokalizacijos, ŪP
prognozė yra bloga (13). Ankstyva
infekcijos nekrozinėje masėje diagnozė yra
labai svarbi, kadangi tai nulemia aktyvios
intervencijos arba antimikrobinio gydymo
būtinumą. Infekciją galima įtarti KT tyrimo
metu radus dujų sankaupas kasos ir / ar
peripankreatiniuose audiniuose arba paėmus
plonos adatos aspiracinį mėginį ir jame
aptikus bakterijas arba grybelį (14).
2.6 ŪP sunkumo laipsniai
Pagal 2012 m. atnaujintą Atlantos
klasifikaciją yra išskiriami trys ŪP sunkumo
laipsniai:
• lengvas ŪP – nėra organų
nepakankamumo ir lokalių /
sisteminių komplikacijų;
• vidutinio sunkumo ŪP – laikinas
organų nepakankamumas, kuris
paprastai praeina per 48 valandas
bei yra lokalios ir / arba sisteminės
komplikacijos;
• sunkus ŪP – organų
nepakankamumas, užtrukęs ilgiau
nei 48 valandas; paprastai tokiems
pacientams būna ir sisteminės
komplikacijos (15).
2.7 ŪP komplikacijos
ŪP komplikacijos gali būti vietinės,
peripankreatinės ir sisteminės. Prie
komplikacijų galima priskirti ir ŪP sukeltą
organų nepakankamumą.
Vietinės komplikacijos
Ūminė peripankreatinė
skysčių sankaupa
Homogeninė skysčių sankaupa kasos išorėje, neturinti aiškių ribų, su
minimaliu kiekiu nekrozinio audinio arba be jo. Dažniausiai išlieka
stabili ir rezorbuojasi savaime.
Kasos pseudocista
Skysčių sankaupa peripankreatiniuose audiniuose, turinti aiškias
sieneles, su minimaliu kiekiu nekrozinio audinio arba be jo.
Ūminė nekrozinė sankaupa
Susijusi su nekroziniu pankreatitu. Sudėtyje turi skysčių ir nekrozinio
audinio.
Apribota nekrozė
Inkapsuliuota kasos ar peripankreatinė nekrozė, turinti aiškiai išreikštą
uždegiminę sienelę.
Infekuota nekrozė
Infekuota nekrozinė sankaupa arba apribota nekrozė.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
7
Peripankreatinės komplikacijos
Trombozė
Vartų venos, blužnies venų, viršutinės mezenterinės venos trombozės.
Pseudoaneurizma
Kraujo sankaupa tarp dviejų išorinių arterijos sluoksnių (propria
muscularis ir adventicijos).
Pilvo suspaudimo sindromas
Padidėjęs intraabdominalinis slėgis dėl peripankreatinio uždegimo ir
ascito.
Sisteminės komplikacijos
Bet kuriam pacientui, sergančiam ŪP, padidėja gretutinių ligų (kardiovaskulinių, lėtinių plaučių, šlapimo
sistemos) paūmėjimo rizika.
1 lentelė. Vietinės, peripankreatinės ir sisteminės ŪP komplikacijos (10,15–17).
Organų nepakankamumas (trunkantis ilgiau
nei 48 valandas) dėl ŪP yra ne tik
komplikacija, bet ir ligos sunkumo požymis.
Organų nepakankamumui įvertinti yra
naudojama Marshall klasifikacija, kurioje
įvertinamos trys organų sistemos:
kvėpavimo, kardiovaskulinė ir šlapimo
išskyrimo (18).
3. Kasos skysčių sankaupos
3.1 PFC atsiradimas ir
progresavimas
PFC yra viena dažniausių ŪP komplikacijų
ir yra charakterizuojama naudojant Atlantos
klasifikaciją. Yra išskiriami keturi PFC tipai:
ūminė peripankreatinių skysčių sankaupa,
ūminė nekrozinė sankaupa, pseudocista ir
apribota nekrozė. Šios sankaupos yra
diferencijuojamos pagal trukmę (mažiau
arba daugiau nei 4 savaitės nuo ŪP
atsiradimo pradžios) ir nekrozinių masių
buvimą. Intersticinio-edeminio pankreatito
metu gali būti peripankreatinių skysčių
sankaupos (< 4 savaitės) arba pseudocistos
(> 4 savaitės). Nekrozinio pankreatito metu
– ūminės nekrozinės sankaupos (< 4
savaitės) arba apribota nekrozė (> 4
savaitės) (15).
Pankreatito tipas
Skysčių sankaupos
< 4 savaitės nuo ŪP pradžios
Intersticinis-edeminis pankreatitas
Ūminė peripankreatinių skysčių sankaupa
Nekrozinis pankreatitas
Ūminė nekrozinė sankaupa
> 4 savaitės nuo ŪP pradžios
Intersticinis-edeminis pankreatitas
Kasos pseudocista
Nekrozinis pankreatitas
Apribota nekrozė
2 lentelė. PFC Atlantos klasifikacija (15).
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
8
2018 m. atliktas 189 pacientų tyrimas
įvertino PFC atsiradimo dažnį ŪP
sergantiems pacientams. Studija parodė, jog
daugumai pacientų, sergančių intersticiniu-
edeminiu pankreatitu (grupėje 36 pacientai),
pseudocistos nesusiformavo. Tuo tarpu tarp
pacientų, kuriems pasireiškė nekrozinis
pankreatitas (grupėje 153 pacientai),
daugumai susiformavo ūminė nekrozinė
sankaupa (143 pacientams). 23 pacientai
mirė, o daugiau nei pusei iš išgyvenusių (84
pacientams) buvo nustatyta apribota nekrozė
(19). Kitame tyrime, vykdytame nuo 2011
m. sausio iki 2012 m. liepos, buvo ištirti 302
ŪP atvejai ir nagrinėta PFC progresija iki
pseudocistos. Pseudocistos atsiradimas buvo
žymiai dažnesnis pacientams, kurių kūno
masės indeksas buvo didesnis nei 25 kg/m
2
,
stebėtas didesnis eritrocitų nusėdimo greitis,
pakilusi laktatdehidrogenazė, padidėjęs C
reaktyvus baltymas ir > 3 Ransono balų
skaičius (20).
3.2 PFC diagnostika
3.2.1 Laboratoriniai tyrimai
Nėra jokio laboratorinio tyrimo, kuris
pagrįstu PFC diagnozę. Tačiau padidėję
eritrocitų nusėdimo greitis,
laktatdehidrogenazės ir C reaktyvaus
baltymo kiekis galėtų padėti įtarti šią ŪP
komplikaciją. Padidėjęs kepenų fermentų ir
bilirubino kiekis gali būti dėl pseudocistos,
užspaudusios tulžies lataką. Pseudocistos
susiformavimą ŪP metu galėtų padėti įtarti
ir padidėjęs trigliceridų skaičius bei
hipokalcemija (20,21).
3.2.2 Transabdominalinis
ultragarsas
Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas
stebint skysčių, atsirandančių dėl ŪP,
kaupimosi eigą, taip pat atliekant terapines
bei diagnostines intervencijas. 2016 m.
paskelbtas tyrimas, kuriame buvo lyginami
transabdominalinio ultragarso, endoskopinio
ultragarso ir MRT tyrimai nustatant
nekrozinių masių atsidalinimą parodė, jog
transabdominalinis ultragarsas yra gana
patikimas tyrimas, tačiau jo patikimumas
mažėja esant oringoms bei didelio tankio
struktūroms (22). Vis dėlto, nustatant PFC
jis negali pakeisti KT arba MRT (23).
3.2.3 KT su kontrastu
KT su kontrastu yra plačiai naudojamas
vaizdinis tyrimas ŪP diagnozavimui bei
klasifikavimui. Tyrimas pateikia informaciją
apie PFC buvimą, dydį, sienelių storį bei
tankį. Taip pat jis yra ideali pagalbinė
priemonė atliekant perkutaninę PFC
aspiraciją bei drenažines procedūras (24).
KT leidžia matyti besikaupiančių skysčių
morfologiją, didelio tankio masių, riebalų
nekrozių buvimą ir taip įvertinti PFC prieš
planuojamą intervenciją (25). Pagrindiniai
tyrimą apribojantys faktoriai yra jonizuojanti
spinduliuotė, kontrasto naudojimas
alergiškiems arba inkstų ligomis sergantiems
pacientams bei vidutinis jautrumas tulžies
sistemos akmenų diagnostikoje (26).
3.2.4 MRT
Prospektyvinis aklas tyrimas parodė, jog
MRT yra efektyvesnis tyrimas už KT su
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
9
kontrastu bei transabdominalinį ultragarsą,
kuomet reikia nustatyti drenavimui tinkamą
PFC. Tyrėjai rekomenduoja atlikti MRT
tyrimą prieš PFC drenavimą, jog iš anksto
būtų išaiškintos didelės nekrozinės masės,
kurios paprastai komplikuoja ar padaro
neįmanomu įprastą PFC drenavimą (27).
MRT neturi KT būdingų šalutinių poveikių,
bei leidžia geriau atskirti nekrozinius
audinius, tačiau yra brangesnis ir sunkiau
prieinamas tyrimas (23).
3.2.5 Pozitronų emisijos
tomografija (PET)
PET yra alternatyvus diagnostikos metodas
PFC infekcijai nustatyti. Studijoje, kurioje
dalyvavo 41 pacientas, sergantis ŪP ir
turintis PFC, PET skenavimas su
18
fluorodeoksigliukoze parodė 100%
jautrumą ir specifiškumą nustatant infekciją
skysčių sankaupose, kuomet infekcijos
diagnozės tikslumas buvo palygintas su
aspiruotų skysčių ištyrimu. PET skenavimas
yra patikimas, tikslus, su minimaliu
radiaciniu poveikiu tyrimas, tačiau yra
brangus ir sunkiai prieinamas, lyginant su
kitais vaizdiniais tyrimais (28).
3.2.6 ERCP
ERCP yra aukso standartas kasos latakų
patologijai nustatyti, tačiau tai invazinis
tyrimas ir yra susijęs su pankreatito rizika po
procedūros. Tyrimas retai atliekamas ŪP
metu, išskyrus atvejus, kuomet pankreatitą
sukelia tulžies latakuose esantys akmenys ir
yra reikalinga tulžies latakų dekompresija
(29).
3.2.7 Endoskopinis ultragarsas
(EUG)
EUG yra tyrimas, leidžiantis apeiti
transabdominalinio ultragarso trūkumus.
Diferencijuojant kasos pseudocistas su
kitomis skysčių sankaupomis, EUG
jautrumas ir specifiškumas – atitinkamai 93
- 100% ir 92 - 98%; EUG leidžia nustatyti
kasos pseudocistas, kurių skersmuo
mažesnis nei 2 cm (30). EUG, kaip ir MRT,
tinka apribotos nekrozės bei nekrozinių
masių skysčių sankaupoje nustatymui. Taip
pat EUG leidžia įvertinti kraujagyslinę
anatomiją šalia skysčių sankaupos prieš
atliekat su PFC susijusias chirurgines
intervencijas. EUG riboja tai, jog tyrimo
efektyvumas labai priklauso nuo tyrėjo
patirties (31).
3.3 PFC gydymas
Maždaug pusę ŪP sergančių pacientų mirčių
sudaro komplikacijos, susijusios su PFC.
Daugeliu atvejų PFC išnyksta savaime ir
nereikalauja jokio gydymo. Taigi, šias
skysčių sankaupas rekomenduojama gydyti
konservatyviai, išskyrus atvejus, kuomet
pasireiškia simptomai arba atsiranda
infekcija, kurios nepavyksta išgydyti
konservatyviai. Konservatyvus PFC
gydymas apima skausmo kontrolę, ankstyvą
enterinę mitybą bei antibiotikoterapiją.
Antibiotikams atspari infekcija yra
dažniausia nepasisekusio konservatyvaus
gydymo priežastis. Tokiais atvejais
intervencija turėtų būti atliekama ne
anksčiau kaip 4 savaitės nuo ŪP pradžios,
kuomet subrendusi skysčių sankaupa tampa
apribota (3). Intervenciniam PFC gydymui
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
10
naudojamas perkutaninis drenažas,
chirurginis gydymas ar endoskopinis
transpapiliarinis drenažas ne visada suteikia
norimą rezultatą, taip pat šie metodai yra
susiję su padidėjusia komplikacijų rizika
(32). Todėl, tobulėjant terapinio
endoskopinio ultragarso galimybėms,
saugumui ir efektyvumui, vis dažniau yra
atliekamas endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenažas gydant
simptomines PFC.
4. Endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenažas
4.1 Atlikimo technika
1. Echoendoskopas yra įvedamas į
skrandį arba dvylikapirštę žarną,
ultragarsu įvertinamas PFC
santykis su virškinamojo trakto
sienele;
2. punkcijai pasirenkama skrandžio
arba dvylikapirštės žarnos sienelės
vieta, nuo kuriuos atstumas iki PFC
būtų ne didesnis nei 10 mm;
3. spalvinio Doplerio tyrimu
įvertinama kraujagyslinė anatomija
tarp virškinamojo trakto sienelės
bei PFC punkcijos vietoje;
4. echoendoskopo pozicija
stabilizuojama, per virškinamojo
trakto sienelę 19 dydžio adata
punktuojama PFC;
5. per adatą aspiruojamas PFC
turinys, kuris yra siunčiamas
mikrobiologiniams tyrimams;
6. ultragarso bei fluoroskopijos
kontrolėje per adatą į PFC įvedama
pravedanti viela, jos galui leidžiant
susisukti PFC ertmėje;
7. adata yra ištraukiama, per vielą
įvedamas cistotomas, kuriuo
padaroma fistulė tarp virškinamojo
trakto ir PFC;
8. ištraukus cistotomą, per vielą
įvedamas 6 mm arba 8 mm
balioninis dilatatorius, kuriuo
praplečiama fistulė tarp
virškinamojo trakto ir PFC;
9. ištraukus dilatatorių, per vielą
įvedama stentą pristatanti sistema;
10. distalinis stento galas ultragarso
kontrolėje išskleidžiamas PFC
ertmėje, proksimalinis galas –
virškinamojo trakto spindyje
(33,34).
Endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamą
PFC drenažą galima atlikti ir naudojant
naują, integruotą elektrokauterį turinčią,
stentą pristatančią sistemą. Naudojant šią
sistemą virškinamojo trakto bei PFC
sienelės yra praduriamos sistemos kateterio
gale esančiu elektrokauteriu, todėl nereikia
prieš tai atlikti PFC punkcijos adata bei
įvesti vielos (34). Šioje sistemoje
naudojamas ertmes suartinantis metalinis
stentas (angl. LAMS - lumen-apposing
metal stent), kuris abiejuose galuose turi
išplatėjančias briaunas (34). Plačios stento
briaunos prisispaudžia prie ertminių organų
sienelių, todėl sumažėja jo migracijos
tikimybė (33).
4.2 Stentai
Atliekant endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamą PFC drenažą gali būti
naudojami trijų rūšių stentai – galuose
susisukantys plastikiniai stentai (angl. DPPS
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
11
- double pigtail plastic stents), visiškai
dengti savaime išsiplečiantys metaliniai
stentai (angl. FcSEMS - fully covered self-
expanding metal stents) bei LAMS.
Tradiciškai PFC drenavimui buvo
naudojami plastikiniai stentai, tačiau
nedidelis jų skersmuo (7 - 10 Fr) apsunkino
PFC su nekrozinėmis masėmis drenavimą,
nes šios lėmė didesnę stento okliuzijos riziką
(35). Dėl šios priežasties vis dažniau pradėti
taikyti didesnio (6 - 10 mm) skersmens
vamzdiniai FcSEMS stentai (35). Nors
didesnio skersmens FcSEMS teoriškai
palengvina PFC drenavimą, tačiau šie stentai
yra susiję su didesne stento migracijos rizika
(35). Norint išvengti plastikinių stentų bei
FcSEMS ribotumų, specialiai PFC
drenavimui buvo sukurti LAMS – didelio
(10, 15 ir 20 mm) skersmens stentai, turintys
išplatėjančias briaunas galuose, kurios
sumažina stento migracijos galimybę
(34,35).
J. Yang ir bendraautorių atliktoje
multicentrinėje retrospektyvinėje studijoje, į
kurią įtraukti 205 pacientai (125 pacientai
DPPS grupėje ir 80 pacientų LAMS
grupėje), buvo palyginti plastikinio DPPS
bei LAMS saugumas ir veiksmingumas
pacientams, kuriems buvo atliktas
endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas
kasos pseudocistos drenavimas. Techninė
sėkmė tarp grupių reikšmingai nesiskyrė ir
buvo pasiekta 98% atvejų LAMS grupėje ir
99% atvejų DPPS grupėje. Klinikinė sėkmė
buvo reikšmingai didesnė LAMS grupėje,
lyginant su DPPS grupe – ji pasiekta
atitinkamai 96% ir 87% atvejų, P = 0,03.
Pseudocistos pasikartojimo dažnis po 6
mėnesių tarp grupių reikšmingai nesiskyrė ir
siekė 7% atvejų LAMS grupėje ir 19%
atvejų DPPS grupėje, P = 0,12.
Nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo
reikšmingai mažesnis LAMS grupėje,
lyginant su DPPS grupe – 8% ir 18% atvejų
atitinkamai, P = 0,04. Vidutinė
hospitalizacijos trukmė tarp grupių
reikšmingai nesiskyrė (36).
Y. I. Chen ir bendraautorių atliktoje
multicentrinėje retrospektyvinėje studijoje, į
kurią įtraukti 189 pacientai (87 pacientai
DPPS grupėje ir 102 pacientai LAMS
grupėje), buvo palygintas plastikinio DPPS
bei LAMS veiksmingumas pacientams,
kuriems buvo atliktas endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamas kasos apribotos
nekrozės drenavimas. Techninė sėkmė tarp
grupių reikšmingai nesiskyrė ir buvo
pasiekta 100% atvejų LAMS grupėje ir 99%
atvejų DPPS grupėje. Klinikinė sėkmė buvo
reikšmingai didesnė LAMS grupėje,
lyginant su DPPS grupe – ji pasiekta 80% ir
58% atvejų atitinkamai, P = 0,001.
Apribotos nekrozės pasikartojimo dažnis po
6 mėnesių buvo reikšmingai mažesnis
LAMS grupėje, lyginant su DPPS grupe –
6% ir 23% atvejų atitinkamai, P = 0,04.
Nepageidaujamų reiškinių dažnis tarp grupių
reikšmingai nesiskyrė ir siekė po 10% atvejų
abiejose grupėse (37).
Y. Yao ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti
125 pacientai (49 pacientai FcSEMS grupėje
ir 76 pacientai LAMS grupėje), buvo
palyginti FcSEMS bei LAMS saugumas ir
veiksmingumas pacientams, kuriems buvo
atliktas endoskopiniu ultragarsu
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
12
kontroliuojamas kasos pseudocistos
drenavimas. Techninė sėkmė tarp grupių
reikšmingai nesiskyrė ir buvo pasiekta 97%
atvejų LAMS grupėje ir 98% atvejų
FcSEMS; funkcinė sėkmė taip pat – ji
pasiekta 92% atvejų LAMS grupėje ir 88%
atvejų FcSEMS grupėje. Vis dėlto, LAMS
grupėje stento migracijos dažnis buvo
reikšmingai mažesnis nei FcSEMS grupėje –
0% ir 15% atvejų atitinkamai, P = 0,001
(38).
R. Saunders ir bendraautorių atliktoje
metaanalizėje, į kurią įtrauktos 7 studijos
(340 pacientų metalinio stento (FcSEMS ir
LAMS) grupėje ir 341 pacientas DPPS
grupėje), buvo palyginti metalinių stentų bei
plastikinių DPPS saugumas ir
veiksmingumas pacientams, kuriems buvo
atliktas endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenavimas. Klinikinė
sėkmė buvo reikšmingai didesnė metalinio
stento grupėje, lyginant su DPPS grupe – ji
pasiekta 94% ir 86% atvejų atitinkamai.
Nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo
reikšmingai mažesnis metalinio stento
grupėje, lyginant su DPPS grupe – 10% ir
25% atvejų atitinkamai. Taip pat metalinio
stento grupėje pasitaikė reikšmingai mažiau
kraujavimų, lyginant su DPPS grupe – 3% ir
8% atvejų atitinkamai (39).
Studijų rezultatai rodo, jog tiek kasos
pseudocistų, tiek apribotų nekrozių
drenavimui naudojami metaliniai stentai
(FcSEMS ir LAMS) pasižymi didesne
klinikine sėkme, mažesniu nepageidaujamų
reiškinių dažniu bei retesniu kraujavimu,
lyginant su plastikiniais DPPS. Tarpusavyje
lyginant metalinius stentus, LAMS pasižymi
retesne stento migracija nei FcSEMS.
4.3 Tiesioginė endoskopinė
nekrozektomija
Daliai pacientų su apribota kasos nekroze
vien tik drenavimo nepakanka, todėl tenka
atlikti tiesioginę endoskopinę
nekrozektomiją (35). Šios procedūros metu
gastroskopu yra įeinama į nekrozinę
sankaupą, iš kurios, naudojant
endoskopinius instrumentus, yra išvalomos
nekrozinės masės (35). Dažnai vienam
pacientui prireikia kelių nekrozektomijos
sesijų, kurių kiekis priklauso nuo apribotos
nekrozės dydžio (34). Didelis LAMS
skersmuo leidžia gastroskopu per jį įeiti į
nekrozines sankaupas, todėl šis stentas
palengvina tiesioginių endoskopinių
nekrozektomijų atlikimą (34).
4.4 Stento ištraukimas
Drenuojant PFC, stentas yra ištraukiamas
tada, kuomet atlikus vaizdinius tyrimus
stebimas prieš tai buvusios skysčių
sankaupos išnykimas (33). Esant kasos
pseudocistai, dažniausiai tai įvyksta
sąlyginai greitai, ir stentas gali būti
ištraukiamas vos po kelių savaičių (34).
Apribotos nekrozės atveju, stentas dažnai
paliekamas ilgesniam laikui; jei reikalinga,
per jį yra atliekamos tiesioginės
endoskopinės nekrozektomijos (34).
4.5 Endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamo PFC drenažo
rezultatai
V.S. Akshintala ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtrauktas
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
13
81 pacientas (40 procedūrų perkutaninio
drenavimo (PD) grupėje ir 41 procedūra
endoskopinio drenavimo (ED) grupėje (iš jų
29 procedūros endoskopinio ultragarso
kontrolėje), buvo palyginti PD bei ED
rezultatai pacientams, kuriems buvo atliktas
simptominės kasos pseudocistos
drenavimas. Techninė sėkmė tarp grupių
reikšmingai nesiskyrė ir buvo pasiekta 90%
atvejų ED grupėje ir 98% atvejų PD grupėje;
klinikinė sėkmė taip pat - ji pasiekta 71% ir
73% atvejų atitinkamai. Nepageidaujamų
reiškinių dažnis tarp grupių reikšmingai
nesiskyrė ir siekė po 15% atvejų abiejose
grupėse. Vis dėlto, ED grupėje reikėjo
reikšmingai mažiau papildomų intervencijų
po procedūros, lyginant su PD grupe – 10%
ir 43% atvejų atitinkamai, P = 0,001. Taip
pat ED grupėje buvo reikšmingai trumpesnė
vidutinė hospitalizacijos trukmė, lyginant su
PD grupe (40).
M. G. Keane ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti
164 pacientai (55 pacientai PD grupėje ir
109 pacientai ED endoskopinio ultragarso
kontrolėje grupėje), buvo palyginti PD bei
ED rezultatai pacientams, kuriems buvo
atliktas simptominės PFC drenavimas.
Gydymo sėkmė pasiekta gerokai daugiau
pacientų ED grupėje, lyginant su PD grupe –
70% ir 31% atvejų atitinkamai. Taip pat ED
grupėje po procedūros reikėjo mažiau
papildomų intervencijų, lyginant su PD
grupe. ED grupėje, gydymo sėkmė tarp
kasos apribotų nekrozių bei pseudocistų
reikšmingai nesiskyrė, ir siekė 67% ir 72%
atvejų atitinkamai, P = 0,77 (41).
B. P. Mohan ir bendraautorių atliktoje
metaanalizėje, į kurią įtraukta 13 studijų
(267 pacientai PD grupėje ir 239 pacientai
ED endoskopinio ultragarso kontrolėje
grupėje), buvo palyginti PD ir ED
veiksmingumas bei saugumas pacientams,
kuriems buvo atliktas pooperacinių PFC
drenavimas. Klinikinė sėkmė pasiekta
reikšmingai daugiau pacientų ED grupėje,
lyginant su PD grupe – 93% ir 80% atvejų
atitinkamai. PFC pasikartojimo dažnis ED
grupėje buvo reikšmingai mažesnis nei PD
grupėje – 9% ir 26% atvejų atitinkamai.
Pasiekta techninė sėkmė bei
nepageidaujamų reiškinių dažnis tarp grupių
reikšmingai nesiskyrė (42).
S. Varadarajulu ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukta
30 pacientų (10 pacientų chirurginio
drenavimo grupėje ir 20 pacientų ED
endoskopinio ultragarso kontrolėje grupėje),
buvo palyginti chirurginio drenavimo bei
ED rezultatai pacientams, kuriems buvo
atliktas kasos pseudocistos drenavimas.
Gydymo sėkmė tarp grupių reikšmingai
nesiskyrė ir buvo pasiekta 100% pacientų
chirurginio drenavimo grupėje ir 95%
pacientų ED grupėje. Nepageidaujamų
reiškinių dažnis bei po procedūros atliktų
papildomų intervencijų kiekis tarp grupių
taip pat reikšmingai nesiskyrė. Vis dėlto, ED
grupėje buvo reikšmingai trumpesnė
vidutinė hospitalizacijos trukmė, lyginant su
chirurginio drenavimo grupe – 2,65 ir 6,5
dienų atitinkamai, P = 0,008. Vidutinė
procedūros kaina ED grupėje buvo
reikšmingai mažesnė, lyginant su
chirurginio drenavimo grupe, P = 0,01 (43).
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
14
A. Saul ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtrauktos
64 procedūros (43 procedūros chirurginio
drenavimo grupėje ir 21 procedūra ED
endoskopinio ultragarso kontrolėje grupėje),
buvo palyginti chirurginio drenavimo bei
ED rezultatai pacientams, kuriems buvo
atliktas kasos pseudocistos drenavimas.
Klinikinė sėkmė tarp grupių reikšmingai
nesiskyrė ir buvo pasiekta po 91%
procedūrų abiejose grupėse.
Nepageidaujamų reiškinių bei pseudocistos
pasikartojimo dažniai tarp grupių taip pat
reikšmingai nesiskyrė. Vis dėlto, ED grupėje
buvo reikšmingai trumpesnė vidutinė
hospitalizacijos trukmė, lyginant su
chirurginio drenavimo grupe – 0 ir 7 dienos
atitinkamai, P < 0,0001. Vidutinė
procedūros kaina ED grupėje buvo
reikšmingai mažesnė, lyginant su
chirurginio drenavimo grupe, P < 0,001
(44).
Studijų rezultatai rodo, jog endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamas PFC drenažas
pasižymi didele technine bei klinikine
sėkme. Lyginant su perkutaniniu drenavimu,
endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas
PFC drenažas pasižymi didesne klinikine
sėkme, mažesniu papildomų intervencijų po
procedūros poreikiu, retesniu PFC
pasikartojimo dažniu bei trumpesne vidutine
hospitalizacijos trukme. Lyginant su
chirurginiu drenavimu, endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamas PFC drenažas
pasižymi trumpesne vidutine
hospitalizacijos trukme bei mažesne vidutine
procedūros kaina.
4.6 Endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamo PFC drenažo
sukelti nepageidaujami reiškiniai
S. Varadarajulu ir kolegų atliktoje
prospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti
148 pacientai, buvo įvertinti endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamo PFC drenažo
sukeliami nepageidaujami reiškiniai.
Pasitaikę nepageidaujami reiškiniai buvo
infekcija (2,7% atvejų), perforacija (1,3%
atvejų), kraujavimas (0,7% atvejų) bei stento
migracija (0,7% atvejų) (45).
5. Išvados
PFC yra viena dažniausių ūminio
pankreatito komplikacijų. Endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamas PFC drenažas
yra vis labiau populiarėjantis intervencinis
simptominių PFC gydymo metodas. Prie to
prisideda vis daugiau atsirandančių studijų,
kurių rezultatai rodo, jog:
• endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenažas
pasižymi didele technine bei
klinikine sėkme;
• lyginant su perkutaniniu
drenavimu, endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenažas
pasižymi didesne klinikine sėkme,
mažesniu papildomų intervencijų
po procedūros poreikiu, mažesniu
PFC pasikartojimo dažniu bei
trumpesne vidutine hospitalizacijos
trukme;
• lyginant su chirurginiu drenavimu,
endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamas PFC drenažas
pasižymi trumpesne vidutine
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
15
hospitalizacijos trukme bei
mažesne vidutine procedūros kaina;
• PFC drenavimui naudojami
metaliniai stentai pasižymi didesne
klinikine sėkme, mažesniu
nepageidaujamų reiškinių dažniu
bei retesniu kraujavimu, lyginant su
plastikiniais stentais.
Nors esamų studijų rezultatai yra daug
žadantys, vis dėlto, dar reikalingos
tolimesnės didelių imčių prospektyvinės
studijos, išsamiau vertinančios endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamo PFC drenažo
saugumą bei veiksmingumą.
6. Literatūros sąrašas
1. Fagniez P-L, Rotman N. Acute
pancreatitis. Surgical Treatment:
Evidence-Based and Problem-
Oriented. Zuckschwerdt; 2001
2. Gapp J, Chandra S. Acute
Pancreatitis. In: StatPearls. Treasure
Island (FL): StatPearls Publishing;
2020
3. Elmunzer BJ. Endoscopic Drainage of
Pancreatic Fluid Collections. Clinical
Gastroenterology and Hepatology.
2018 Dec 1;16(12):1851-1863.e3.
4. Kingsnorth A, O’Reilly D. Acute
pancreatitis. BMJ. 2006 May
6;332(7549):1072–6.
5. Mookadam F, Cikes M. Images in
clinical medicine. Cullen’s and
Turner’s signs. N Engl J Med. 2005
Sep 29;353(13):1386.
6. Afghani E, Pandol SJ, Shimosegawa
T, Sutton R, Wu BU, Vege SS, et al.
Acute Pancreatitis—Progress and
Challenges. Pancreas. 2015
Nov;44(8):1195–210.
7. Greenberg JA, Hsu J, Bawazeer M,
Marshall J, Friedrich JO, Nathens A,
et al. Clinical practice guideline:
management of acute pancreatitis.
Can J Surg. 2016 Apr;59(2):128–40.
8. Phillip V, Steiner JM, Algül H. Early
phase of acute pancreatitis:
Assessment and management. World J
Gastrointest Pathophysiol. 2014 Aug
15;5(3):158–68.
9. Vengadakrishnan K, Koushik AK. A
study of the clinical profile of acute
pancreatitis and its correlation with
severity indices. Int J Health Sci
(Qassim). 2015 Oct;9(4):410–7.
10. Banks PA, Bollen TL, Dervenis C,
Gooszen HG, Johnson CD, Sarr MG,
et al. Classification of acute
pancreatitis—2012: revision of the
Atlanta classification and definitions
by international consensus. Gut. 2013
Jan 1;62(1):102–11.
11. Spanier BWM, Nio Y, van der Hulst
RWM, Tuynman H a. RE, Dijkgraaf
MGW, Bruno MJ. Practice and yield
of early CT scan in acute pancreatitis:
a Dutch Observational Multicenter
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
16
Study. Pancreatology. 2010;10(2–
3):222–8.
12. Besselink MG, van Santvoort HC,
Boermeester MA, Nieuwenhuijs VB,
van Goor H, Dejong CHC, et al.
Timing and impact of infections in
acute pancreatitis. Br J Surg. 2009
Mar;96(3):267–73.
13. Bakker OJ, van Santvoort H,
Besselink MGH, Boermeester MA,
van Eijck C, Dejong K, et al.
Extrapancreatic necrosis without
pancreatic parenchymal necrosis: a
separate entity in necrotising
pancreatitis? Gut. 2013
Oct;62(10):1475–80.
14. D’Onofrio M, Beleù A, De Robertis
R. Ultrasound-guided percutaneous
procedures in pancreatic diseases: new
techniques and applications. Eur
Radiol Exp. 2019 Dec;3(1):2.
15. Sarr MG. 2012 revision of the Atlanta
classification of acute pancreatitis. Pol
Arch Med Wewn. 2013;123(3):118–
24.
16. Working Group IAP/APA Acute
Pancreatitis Guidelines. IAP/APA
evidence-based guidelines for the
management of acute pancreatitis.
Pancreatology. 2013 Aug;13(4 Suppl
2):e1-15.
17. Chatila AT, Bilal M, Guturu P.
Evaluation and management of acute
pancreatitis. World J Clin Cases. 2019
May 6;7(9):1006–20.
18. Marshall JC, Cook DJ, Christou NV,
Bernard GR, Sprung CL, Sibbald WJ.
Multiple organ dysfunction score: a
reliable descriptor of a complex
clinical outcome. Crit Care Med. 1995
Oct;23(10):1638–52.
19. Manrai M, Kochhar R, Gupta V,
Yadav TD, Dhaka N, Kalra N, et al.
Outcome of Acute Pancreatic and
Peripancreatic Collections Occurring
in Patients With Acute Pancreatitis.
Ann Surg. 2018;267(2):357–63.
20. Cui ML, Kim KH, Kim HG, Han J,
Kim H, Cho KB, et al. Incidence, Risk
Factors and Clinical Course of
Pancreatic Fluid Collections in Acute
Pancreatitis. Dig Dis Sci. 2014 May
1;59(5):1055–62.
21. Khanna AK, Tiwary SK, Kumar P.
Pancreatic Pseudocyst: Therapeutic
Dilemma. O’Reilly D, editor.
International Journal of Inflammation.
2012 Apr 17;2012:279476.
22. Rana SS, Chaudhary V, Sharma R,
Sharma V, Chhabra P, Bhasin DK.
Comparison of abdominal ultrasound,
endoscopic ultrasound and magnetic
resonance imaging in detection of
necrotic debris in walled-off
pancreatic necrosis. Gastroenterol Rep
(Oxf). 2016 Feb;4(1):50–3.
23. Dhaka N, Samanta J, Kochhar S,
Kalra N, Appasani S, Manrai M, et al.
Pancreatic fluid collections: What is
the ideal imaging technique? World J
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
17
Gastroenterol. 2015 Dec
28;21(48):13403–10.
24. Baudin G, Chassang M, Gelsi E,
Novellas S, Bernardin G, Hébuterne
X, et al. CT-guided percutaneous
catheter drainage of acute infectious
necrotizing pancreatitis: assessment of
effectiveness and safety. AJR Am J
Roentgenol. 2012 Jul;199(1):192–9.
25. Dhaka N, Samanta J, Kochhar S,
Kalra N, Appasani S, Manrai M, et al.
Pancreatic fluid collections: What is
the ideal imaging technique? World J
Gastroenterol. 2015 Dec
28;21(48):13403–10.
26. Garvey CJ, Hanlon R. Computed
tomography in clinical practice. BMJ.
2002 May 4;324(7345):1077–80.
27. Morgan DE, Baron TH, Smith JK,
Robbin ML, Kenney PJ. Pancreatic
fluid collections prior to intervention:
evaluation with MR imaging
compared with CT and US.
Radiology. 1997 Jun 1;203(3):773–8.
28. Bhattacharya A, Kochhar R, Sharma
S, Ray P, Kalra N, Khandelwal N, et
al. PET/CT with 18F-FDG–Labeled
Autologous Leukocytes for the
Diagnosis of Infected Fluid
Collections in Acute Pancreatitis. J
Nucl Med. 2014 Aug 1;55(8):1267–
72.
29. Rustagi T, Jamidar PA. Endoscopic
retrograde cholangiopancreatography
(ERCP)-related adverse events: post-
ERCP pancreatitis. Gastrointest
Endosc Clin N Am. 2015
Jan;25(1):107–21.
30. Agalianos C, Passas I, Sideris I,
Davides D, Dervenis C. Review of
management options for pancreatic
pseudocysts. Transl Gastroenterol
Hepatol. 2018 Mar;3:18–18.
31. Alhasan F, Hoilat GJ, Malas W,
Mahmood SK, Zivny J, Alsayid M.
Endoscopic Management of Giant
Walled-Off Pancreatic Necrosis With
a High Risk of Bleeding. ACG Case
Reports Journal. 2019
Aug;6(8):e00199.
32. Yoon SB, Chang JH, Lee IS.
[Treatment of Pancreatic Fluid
Collections]. Korean J Gastroenterol.
2018 Sep 25;72(3):97–103.
33. Puri R, Thandassery RB, Alfadda AA,
Kaabi SA. Endoscopic ultrasound
guided drainage of pancreatic fluid
collections: Assessment of the
procedure, technical details and
review of the literature. World J
Gastrointest Endosc. 2015 Apr
16;7(4):354–63.
34. Shahid H. Endoscopic management of
pancreatic fluid collections. Transl
Gastroenterol Hepatol. 2019;4:15.
35. Alali A, Mosko J, May G, Teshima C.
Endoscopic Ultrasound-Guided
Management of Pancreatic Fluid
Collections: Update and Review of
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
18
the Literature. Clin Endosc. 2017
Mar;50(2):117–25.
36. Yang J, Chen Y-I, Friedland S,
Holmes I, Paiji C, Law R, et al.
Lumen-apposing stents versus plastic
stents in the management of
pancreatic pseudocysts: a large,
comparative, international,
multicenter study. Endoscopy.
2019;51(11):1035–43.
37. Chen Y-I, Yang J, Friedland S,
Holmes I, Law R, Hosmer A, et al.
Lumen apposing metal stents are
superior to plastic stents in pancreatic
walled-off necrosis: a large
international multicenter study.
Endosc Int Open. 2019
Mar;7(3):E347–54.
38. Yao Y, Zhang D, Guo J, Qi K, Li F,
Zhu J, et al. A novel self-expanding
biflanged metal stent vs tubular metal
stent for EUS-guided transmural
drainage of pancreatic pseudocyst: A
retrospective, cohort study. Medicine
(Baltimore). 2019 Jan;98(3):e14179.
39. Saunders R, Ramesh J, Cicconi S,
Evans J, Yip VS, Raraty M, et al. A
systematic review and meta-analysis
of metal versus plastic stents for
drainage of pancreatic fluid
collections: metal stents are
advantageous. Surg Endosc.
2019;33(5):1412–25.
40. Akshintala VS, Saxena P, Zaheer A,
Rana U, Hutfless SM, Lennon AM, et
al. A comparative evaluation of
outcomes of endoscopic versus
percutaneous drainage for
symptomatic pancreatic pseudocysts.
Gastrointest Endosc. 2014
Jun;79(6):921–8; quiz 983.e2, 983.e5.
41. Keane MG, Sze SF, Cieplik N,
Murray S, Johnson GJ, Webster GJ, et
al. Endoscopic versus percutaneous
drainage of symptomatic pancreatic
fluid collections: a 14-year experience
from a tertiary hepatobiliary centre.
Surg Endosc. 2016;30(9):3730–40.
42. Mohan BP, Shakhatreh M, Dugyala S,
Geedigunta V, Gadalay A, Pahal P, et
al. EUS versus percutaneous
management of postoperative
pancreatic fluid collection: A
systematic review and meta-analysis.
Endosc Ultrasound. 2019
Oct;8(5):298–309.
43. Varadarajulu S, Lopes TL, Wilcox
CM, Drelichman ER, Kilgore ML,
Christein JD. EUS versus surgical
cyst-gastrostomy for management of
pancreatic pseudocysts. Gastrointest
Endosc. 2008 Oct;68(4):649–55.
44. Saul A, Ramirez Luna MA, Chan C,
Uscanga L, Valdovinos Andraca F,
Hernandez Calleros J, et al. EUS-
guided drainage of pancreatic
pseudocysts offers similar success and
complications compared to surgical
treatment but with a lower cost. Surg
Endosc. 2016 Apr;30(4):1459–65.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
19
45. Varadarajulu S, Christein JD, Wilcox
CM. Frequency of complications
during EUS-guided drainage of
pancreatic fluid collections in 148
consecutive patients. J Gastroenterol
Hepatol. 2011 Oct;26(10):1504–8.