Martyna Bakutytė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Summary
Human scabies is skin disease resulting from the infestation of ectoparasites – Sarcoptes scabiei var hominis. Scabies are widespread in many underdeveloped countries and it is a common public health problem in poor communities. Outbreaks of scabies are detected in kindergartens, schools, nursing homes and prisons, where there are large numbers of people and good conditions for the spread of scabies. Scabies spread by direct contact with an infected person or transmission of the disease can also occur by fomite transmission via clothing. The most common sign of scabies is itching, which mostly occurs at night. There are three clinical forms of scabies: classic scabies, nodular scabies and crusted scabies. Scabies is mainly diagnosed by detail medical history, objective examination, skin scraping microscopy, dermatoscopy, videodermoscopy and skin biopsy with histological examination. There are various treatments available for scabies: permethrin 5% cream, benzyl benzoate 20%, sulfur 33,3%, oral ivermectin. All close contacts, even if asymptomatic, should be treated.
Keywords: scabies, ectoparasites, Sarcoptes scabiei var hominis.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
176
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 176-185
Ectoparasites - Sarcoptes scabiei var hominis. Literature review
Martyna Bakutytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Summary
Human scabies is skin disease resulting from the infestation of ectoparasites - Sarcoptes scabiei var
hominis. Scabies are widespread in many underdeveloped countries and it is a common public health
problem in poor communities. Outbreaks of scabies are detected in kindergartens, schools, nursing
homes and prisons, where there are large numbers of people and good conditions for the spread of
scabies. Scabies spread by direct contact with an infected person or transmission of the disease can also
occur by fomite transmission via clothing. The most common sign of scabies is itching, which mostly
occurs at night. There are three clinical forms of scabies: classic scabies, nodular scabies and crusted
scabies. Scabies is mainly diagnosed by detail medical history, objective examination, skin scraping
microscopy, dermatoscopy, videodermoscopy and skin biopsy with histological examination. There are
various treatments available for scabies: permethrin 5% cream, benzyl benzoate 20%, sulfur 33,3%,
oral ivermectin. All close contacts, even if asymptomatic, should be treated.
Keywords: scabies, ectoparasites, Sarcoptes scabiei var hominis.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
177
Ektoparazitai - Sarcoptes scabiei var hominis. Literatūros
apžvalga
Martyna Bakutytė
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Žmogaus niežai – odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės (lot. Sarcoptes scabiei var
hominis). Daugiausia niežai paplitę besivystančiose pasaulio šalyse ir jų plitimas siejamas su skurdu, prasta
mityba. Niežų protrūkiai dažniausiai nustatomi vaikų darželiuose, mokyklose, slaugos namuose bei kalėjimuose,
kur yra didelis skaičius žmonių ir palankios sąlygos plisti niežams. Niežinės erkės plinta tiesioginio kontakto su
užsikrėtusiuoju metu arba per užkrėstus daiktus (pvz: drabužiai). Pagrindinis niežinių erkių sukeliamas simptomas
– niežulys, kuris labiausiai pasireiškia naktį. Išskiriamos trys klinikinės niežų formos: tipiniai niežai, mazginė
niežų forma ir norvegiški niežai. Niežų diagnostika paremta detalios anamnezės surinkimu, objektyviu ištyrimu,
odos nuograndų mikroskopija, dermatoskopija, videodermoskopija bei odos biopsija ir histologinio ištyrimo
duomenimis. Niežų gydymui dažniausiai naudojamas permetrino 5% odos tepalas, 20% benzyl-benzoato tepalas,
33,3% sieros tepalas ir ivermektinas peroraliai. Kontaktavusiems su užsikrėtusiuoju niežais skiriamas profilaktinis
gydymas.
Raktažodžiai: niežai, ektoparizatai, Sarcoptes scabiei var hominis.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
178
Įvadas
Žmogaus niežai - užkrečiama parazitinė infekcija,
kurią sukelia ektoparazitai - Sarcoptes scabiei var
hominis [1]. Kasmet apie 200 milijonų žmonių visame
pasaulyje užsikrečia niežais [2]. Daugiausiai niežai
paplitę šiuose geografiniuose regionuose: Afrika, Pietų
Amerika, Australija. Sergamumas šiuose regionuose
siejamas su skurdu, prasta mityba, gyvenamosios
vietos neturėjimu [3]. Taip pat čia stebimas ir didesnis
mirtingumas nuo niežinių erkių sukeltų komplikacijų.
Lietuvoje 2000–2014 m. kasmet registruota
vidutiniškai apie 2 000 atvejų. 2014 m. niežų
sergamumo rodiklis buvo 5,6 atvejo 10 000 gyventojų.
Daugiausia susirgimo atvejų niežais registruojama
rudenį ir žiemą, mažiausiai – vasarą. Dažniausiai serga
0–17 metų amžiaus vaikai [4]. Niežų protrūkiai
dažniausiai nustatomi vaikų darželiuose, mokyklose,
slaugos namuose bei kalėjimuose, kur yra didelis
skaičius žmonių ir palankios sąlygos plisti niežams.
Kai kuriose atokiose Australijos čiabuvių
bendruomenėse niežų paplitimas siekė net beveik 50%.
Niežinių erkių patelės, kurios nematomos plika akimi,
įsirausia į paviršinį odos sluoksnį, kuriame gyvena ir
dauginasi. Patelės deda kiaušinėlius iš kurių išsirita
lervos, vėliau iš jų susiformuoja nimfos ir galiausiai
suaugusios niežinės erkės. Vystymosi ciklas trunka
nuo 10 iki 17 dienų. Niežinės erkės vystymosi schema
pateikta 1 paveikslėlyje.
Niežinės erkės plinta tiesioginio kontakto su
užsikrėtusiuoju metu arba per užkrėstus daiktus (pvz:
drabužiai). Dažniausiai užtenka 10 minučių esant
tiesioginiam sąlyčiui oda su oda, kad niežinė erkė būtų
perduota kitam žmogui. Dažniausiai, niežinių erkių
populiaciją sudaro 10- 15 erkių, kurios gyvena
žmogaus raginiame odos sluoksnyje. Suaugusi niežinės
erkės patelė rausia nuo 1 iki 10 mm ilgio takus odos
raginiame sluoksnyje ir per dieną padeda 2-3
kiaušinėlius. Niežinės erkės patelės gyvenimo trukmė
30-60 dienų. Patinėliai žūsta po patelės apvaisinimo
[7]. Niežinė erkė išorinėje aplinkoje, būdama ne ant
žmogaus odos, gyvybinga išlieka nuo 24 iki 36
valandų. Niežinės erkės labai jautrios temperatūros
svyravimams [8].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
179
1 paveikslėlis. Niežinės erkės vystymosi schema [4]
Klinikiniai ligos požymiai
Pagrindinis niežinių erkių sukeliamas simptomas –
niežulys. Niežulys intensyvus ir labiausiai pasireiškia
naktį – atsigulus ar sušilus. Būdingas eriteminis
papulinis bėrimas arba bėrimas pūslelėmis tipinėse
vietose (vietos, kur oda yra plona) – tarpupirščiai,
pažastys, sėdmenys, krūtys, genitalijos, padai, mentės.
Dažniausiai papulės atsiranda per 2-5 savaites.
Vaikams būdinga tai, jog niežinė erkė gali pažeisti bet
kurias kūno odos vietas (galvos odos pažeidimas
būdingas tik mažiems vaikams). Galimas bėrimo tipas
vaikams – pustulės [9]. Klinikiniai simptomai, būdingi
niežams pasireiškia dėl padidėjusios imuninės sistemos
reakcijos į niežines erkes, jų kiaušinėlius ir
ekskrementus. Dažniausiai pirmieji ligos simptomai
išryškėja praėjus 1- 8 savaitėms nuo užsikrėtimo
niežinėmis erkėmis, tačiau jei užsikrėsta
subrendusiomis niežinių erkių patelėmis klinikiniai
simptomai gali pasireikšti net po kelių valandų. Esant
pakartotiniam užsikrėtimui niežais klinikiniai
simptomai gali pasireikšti per trumpesnį laiką – 24-48
valandas.
Patognominis niežinių erkių požymis – niežinių erkių
takai – trumpi 2-15 mm ilgio, vingiuoti pilkšvos
spalvos tuneliai odos paviršiuje. Šie takai dažniausia
stebimi delnų bei padų odos šonuose, tačiau gali būti
nematomi esant stipriai nukasytai odai ar išsivysčius
antrinei bakterinei odos infekcijai.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
180
2 paveikslėlis. Niežinių erkių takai (pažymėta juodos spalvos rodykle) [16].
Išskiriamos trys klinikinės niežų formos: tipiniai
niežai, mazginė niežų forma ir norvegiški niežai.
Šioms formoms būdingi požymiai aprašyti ir pateikti 1
lentelėje.
Lentelė 1. Klinikinės niežų formos ir joms būdingi požymiai [4,5,6]
TIPINIAI NIEŽAI
MAZGINĖ NIEŽŲ FORMA
NORVEGIŠKI
(HIPERKERATOZINIAI)
NIEŽAI
Klasikiniai niežams būdingi
požymiai ir tipiniai odos
pažeidimai bei erkių takai odoje.
Odoje stipriai niežtintys, iškilūs,
kietoki mazgeliai.
Pažeidimo lokalizacija – kirkšnys,
sėdmenys, pažastys.
Reta forma. Pasireiškia esant
imunosupresijai, išsekusiems
pacientams, taip pat sergantiems
AIDS, tuberkulioze,
onkologinėmis ligomis.
Iš pradžių – eriteminės plokštelės,
kurios vėliau padengiamos
geltonos spalvos pleiskanomis.
Pažeidžiama bet kuri kūno odos
vieta.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
181
Niežulys labai silpnas arba iš viso
nejaučiamas.
Randamas labai didelis kiekis
niežinių erkių (milijonai).
Dažnai niežai gali būti sumaišomi su kitomis ligomis,
tokiomis kaip egzema, impetigo ar psoriazė [9].
Remiantis A. Strina ir kolegų atlikto tyrimo
duomenimis Brazilijoje, nuo 18 iki 43% vaikų, kuriems
buvo diagnozuota egzema iš tiesų buvo užsikrėtę
niežine erke [10].
Esant stipriam niežuliui pacientai nevalingai kasosi
taip sukeldami odos epidermio pažeidimus. Epidermio
pažaida yra puiki galimybė vystytis antrinei bakterinei
infekcijai, tokiai kaip impetigo, piodermija sąlygota
Staphylococcus aureus ir A grupės streptokoko.
Bakterinių infekcijų komplikacijoms taip pat priklauso
poststreptokokinis glomerulonefritas [11,12]. Taip pat
niežai gali būti depresijos bei stigmatizacijos
priežastimi [13,14]
Diagnostika
Tam tikrais atvejais niežų diagnostika gali būti
apsunkinta, jei pacientui nepasireiškia tipiniai
klinikiniai simptomai, tokie kaip stiprus niežulys
nakties metu, odoje nestebimi nukasymai tipinėse
niežinių erkių lokalizacijos vietose bei šie simptomai
nepasireiškė asmenims, turėjusiems glaudų kontaktą su
sergančiuoju. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)
atlikto retrospektyvinio tyrimo duomenimis net 45%
pacientų, kurie sirgo niežais, liga nebuvo diagnozuota
[15].
Niežų diagnostika paremta detalios anamnezės
surinkimu, objektyviu ištyrimu, odos nuograndų
mikroskopija, dermatoskopija, videodermoskopija bei
odos biopsija ir histologinio ištyrimo duomenimis [17].
Dažniausiai diagnozuoti niežus užtenka klinikinio
vaizdo.
Diagnozuoti niežines erkes gali būti atliekama odos
nuograndų mikroskopija. Šio tyrimo metodu ieškoma
niežinių erkių, jų kiaušinėlių ir ekskrementų.
Nuograndos imamos iš papulių ar erkių takų.
Neradimas niežinių erkių, jų kiaušinėlių nepaneigia
niežų diagnozės, nes šio tyrimo metodo jautrumas yra
nedidelis (iki 60%) [18].
Niežų diagnozė taip pat gali būti pagrįsta pamačius
niežinę erkę dermatoskopu. Vaizdas padidintas 10
kartų leidžia geriau pamatyti niežų sukėlėją bei erkių
takus. Šio tyrimo metodo jautrumas siekia iki 91%
[19,20,21]. Videodermoskopijos tyrimo metu
naudojamas vaizdo kameros, kurios padidina vaizdą iki
1000 kartų [22,23,24].
Neaiškios diagnozės atveju gali būti atliekama odos
biopsija ir histologinis ištyrimas. Šio tyrimo metodu
odos raginiame sluoksnyje aptinkamos niežinės erkės,
jų kiaušinėliai bei ekskrementai, taip pat stebimas
limfocitinis perivaskulinis infiltratas, kuriame gausu
eozinofilų.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
182
Lentelė 2. Niežų diagnostika
Sarcoptes scabiei var hominis diagnozavimo metodų santrauka
o Anamnezė
o Apžiūra
o Odos nuograndų mikroskopija
o Dermatoskopija
o Videodermoskopija
o Odos biopsija ir histologinis ištyrimas
Gydymas
Norint sėkmingai išgydyti niežus reikia tiksliai
diagnozuoti ligą, gydyti niežinių erkių sukeltus
simptomus bei antrinę bakterinę infekciją.
Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir JAV dažniausiai
niežų gydymui pasirenkamas permetrino 5% odos
kremas, kuris pasižymi geru efektyvumu bei mažu
toksiškumu [25,26,27]. Šis kremas – pirmo
pasirinkimo gydymo metodams niežams. Niežų
gydymui taip pat naudojamas 20% benzyl- benzoato
tepalas ir 33,3% sieros tepalas. Gydymui peroraliai
vartojamas ivermektinas. Cochrane atliktos apžvalgos
tyrimo duomenimis 5% permetrino kremo
efektyvumas yra toks pat kaip ivermektino [28,29].
Ivermektino vartojimas nerekomenduojamas nėščioms
moterims ir mažiems vaikams (iki 5 metų amžiaus ir
mažesnio nei 15 kilogramų kūno svorio) [30,31].
Kontaktavusiems su užsikrėtusiuoju niežais skiriamas
profilaktinis gydymas. Taip pat, tiek pradėjus gydymą,
tiek jį baigus yra būtina drabužių ir namų apyvokos
daiktų dezinfekcija [33,34].
Net ir taikant efektyvų medikamentinį gydymą
niežulys gali išlikti 1-4 savaites. Gydymui skiriami
emolientai, antihistaminiai vaistai, kortikosteroidai
[32].
Literatūros sąrašas
1. Micali G, Lacarrubba F, Verzì AE, Chosidow
O, Schwartz RA. Scabies: Advances in
Noninvasive Diagnosis. PLoS Negl Trop
Dis. 2016 Jun;10(6):e0004691
2. World Health Organization Water-related
diseases, Scabies. 2001. Internetinė prieiga:
www.who.int/water_sanitation_health/diseas
es/scabies/en. Žiūrėta: gegužės 5, 2020.
3. Chosidow O. Clinical practices. Scabies. N
Engl J Med. 2006; 354:1718-1727.
4. Niežų prevencija ir kontrolė (metodinės
rekomenacijos). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS
centras, 2015. Internetinė prieiga:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Niezai
%20--%20WEB.pdf. Žiūrėta: gegužės 5,
2020.
5.
Stamm LV, Strowd LC. Ignoring the "Itch":
The Global Health Problem of Scabies. Am.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
183
J. Trop. Med. Hyg. 2017 Dec;97(6):1647-
1649.
6.
Vasanwala FF, Ong CY, Aw CWD, How CH.
Management of scabies. Singapore Med
J. 2019 Jun;60(6):281-285.
7. Dressler C, Rosumeck S, Sunderkötter C,
Werner RN, Nast A. The Treatment of
Scabies. Dtsch Arztebl Int. 2016 Nov
14;113(45):757-762.
8. Heukelbach J, Feldmeier H.
Scabies. Lancet. 2006;367(9524):1767–74.
9. Hengge UR, Currie BJ, Jäger G, Lupi O,
Schwartz RA. Scabies: A ubiquitous
neglected skin disease. Lancet Infect
Dis. 2006;6(12):769–79.
10. Strina A, Barreto ML, Cunha S, et al.
Validation of epidemiological tools for
eczema diagnosis in Brazilian children: The
ISAAC’s and UK Working Party’s
criteria. BMC Dermatol. 2010;10(3):11.
11. Chung SD, Wang KH, Huang CC, Lin HC.
Scabies increased the risk of chronic kidney
disease: A 5-year follow-up study. J Eur Acad
Dermatol Venereol. 2014;28:286–92.
12. Hay RJ, Steer AC, Engelman D, Walton S.
Scabies in the developing world–its
prevalence, complications, and
management. Clin Microbiol
Infect. 2012;18(4):313–23.
13. Worth C, Heukelbach J, Fengler G, Walter B,
Liesenfeld O, Feldmeier H. Impaired quality
of life in adults and children with scabies from
an impoverished community in Brazil. Int J
Dermatol. 2012;51(3):275–82.
14. Heukelbach J, Mazigo HD, Ugbomoiko US.
Impact of scabies in resource-poor
communities. Curr Opin Infect
Dis. 2013;26(2):127–32.
15. Anderson KL, Strowd LC. Epidemiology,
Diagnosis, and Treatment of Scabies in a
Dermatology Office. J Am Board Fam
Med. 2017 Jan 02;30(1):78-84.
16. Johnston G, Sladden M. Scabies: diagnosis
and treatment. BMJ. 2005 Sep 17; 331(7517):
619–622.
17. Hengge UR, Currie BJ, Jäger G, Lupi O,
Schwartz RA. Scabies: A ubiquitous
neglected skin disease. Lancet Infect
Dis. 2006;6(12):769–79.
18. Walter B, Heukelbach J, Fengler G, et al.
Comparison of dermoscopy, skin scraping,
and the adhesive tape test for the diagnosis of
scabies in a resource-poor setting. Arch
Dermatol. 2011;147:468-473.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
184
19. Walter B, Heukelbach J, Fengler G, et al.
Comparison of dermoscopy, skin scraping,
and the adhesive tape test for the diagnosis of
scabies in a resource-poor setting. Arch
Dermatol. 2011;147:468-473.
20. Dupuy A, Dehen L, Bourrat E, et al. Accuracy
of standard dermoscopy for diagnosing
scabies. J Am Acad Dermatol. 2007;56:53-62.
21. Cinotti E, Perrot J, Labeille B, et al. Diagnosis
of scabies by high-magnification
dermoscopy: the ‘‘delta-wing jet’’ appearance
of Sarcoptes scabiei. Ann Dermatol Venereol.
2013;140: 722-723.
22. Micali G, Lacarrubba F. Possible applications
of videodermatoscopy beyond pigmented
lesions. Int J Dermatol. 2003;42: 430-433.
23. Lacarrubba F, Musumeci M, Caltabiano R, et
al. Highmagnification videodermatoscopy: a
new noninvasive diagnostic tool for scabies in
children. Pediatr Dermatol. 2001;18: 439-
441.
24. Micali G, Lacarrubba F, Lo Guzzo G.
Scraping versus videodermatoscopy for the
diagnosis of scabies: a comparative study.
Acta Derm Venereol. 1999;79:396.
25. Walker GJA, Johnstone PW. Interventions for
treating scabies. Cochrane Database Syst
Rev 2000;(3): CD000320. (doi:
10.1002/14651858.CD000320.) [PubMed]
[CrossRef] [Google Scholar]
26. McCarthy JS, Kemp DJ, Walton SF, Currie
BJ. Scabies: more than just an
irritation. Postgrad Med J 2004;80: 382-7.
27. British Medical Association, Royal
Pharmaceutical Society of Great Britain.
Parasiticidal preparations. In: British national
formulary. London: BMA, RPS, 2005: 589-
91. (No 49.)
28. Strong M, Johnstone P. Interventions for
treating scabies. Cochrane Database Syst Rev.
2007;(18):CD000320.
29. Rosumeck S, Nast A, Dressler C. Ivermectin
and permethrin for treating scabies. Cochrane
Database Syst Rev. 2018;(2): CD012994.
30. Wilkins AL, Steer AC, Cranswick N, et al.
Question 1: is it safe to use ivermectin in
children less than five years of age and
weighing less than 15 kg? Arch Dis Child.
2018;103:514-519.
31. Chaccour C, Hammann F, Rabinovich N.
Ivermectin to reduce malaria transmission I.
Pharmacokinetic and pharmacodynamic
considerations regarding efficacy and safety.
Malar J. 2017;16:161.
32. Salavastru C, Chosidow O, Boffa M, et al.
European guideline for the management of
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-05
185
scabies. J Eur Acad Dermatol Venereol.
2017;31:1248-1253.
33. Sunderkotter C, Feldmeier H, F € olster-Holst
R, et al. S1 € guidelines on the diagnosis and
treatment of scabies - short version. J Dtsch
Dermatol Ges. 2016;14:1155-1167.
34. Executive Committee of Guideline for the
Diagnosis and Treatment of Scabies.
Guideline for the diagnosis and treatment of
scabies in Japan (third edition): Executive
Committee of Guideline for the Diagnosis and
Treatment of Scabies. J Dermatol.
2017;44:991-1014.