
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
55
Nuolatinio sąkandžio formavimosi laikotarpiu pirmieji
nuolatiniai krūminiai dantys ir centriniai kandžiai
išdygsta anksčiausiai. Dantų eilės gale, už visų pieninių
dantų bedygstantys pirmieji nuolatiniai krūminiai
dantys yra sunkiau matomi, todėl tėvai ne visada pastebi
jų prasikalimą. Negana to, nuolatiniai krūminiai dantys
turi gilias vageles, kurių priežiūra dažnai būna
apsunkinta ir nepakankama. Dėl minėtų priežasčių,
pirmieji krūminiai dantys yra anksčiau pažeidžiami
ėduonies, o jo komplikacijos gali lemti ankstyvą šių
dantų praradimą (1). Gydytojai odontologai ir gydytojai
odontologai specialistai kasdienėje praktikoje susiduria
su klausimu, kaip
geriausia gydyti pacientą, kuris per anksti neteko
pirmojo krūminio danties. Jeigu šio danties netenkama
ankstyvojo mišraus sąkandžio laikotarpiu, didėja
tikimybė, kad, dygstant antriesiems ir tretiesiems
krūminiams dantims, vieta užsidarys savaime (2). Jeigu
pirmojo krūminio danties netenkama vėlyvojo mišraus
arba nuolatinio sąkandžio laikotarpiu, savaiminė
gretimų dantų migracija yra nepakankama. Todėl
siekiant geriausių rezultatų, reikalingas kompleksinis
gydymas, į kurį dažniausiai yra įtraukiami ir gydytojai
ortodontai, nes reikia „išlaikyti“ ir/ar „sukurti“ vietą
dantų lanke protezavimui arba ortodontinio gydymo
pagalba „uždaryti“ susidariusią dantų eilės defekto vietą
(3).
Ypač svarbu įvertinti amžinius pokyčius
burnos ertmėje. Jeigu po pirmojo krūminio danties
pašalinimo likęs defektas dantų lanke nėra „uždaromas“
ilgą laiką, gretimi dantys migruoja į defekto vietą,
formuojasi suaugusiems būdingos ypatybės matomos
abiejuose žandikauliuose: dantinės ataugos atrofija dėl
netektų dantų, ančio „išsiplėtimas“ į adentijos zonas,
keičiasi periodonto būklė, atsiranda kraštinio periodonto
problemos (4, 5). Kuo daugiau laiko yra praėję po
danties netekimo, tuo pakitimai yra labiau išreikšti ir
gali reikšmingai apriboti galimą ortodontinį gydymą
klinikinėje praktikoje.
Odontologijoje panoraminė rentgenograma
dažnai daroma diagnostikos, diferencinės diagnostikos,
gydymo planavimo tikslu. Ortodontinio gydymo
planavimui ji daroma bene kiekvienam pacientui.
Gydytojams labai svarbu prisiminti ir įvertinti, kad
viršutinio ir apatinio žandikaulio anatomija bei
morfologija skiriasi, todėl ir klinikinės situacijos,
priklausomai nuo to, kuriame žandikaulyje yra pirmojo
krūminio danties defektas, turi būti vertinamos
skirtingai.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai
rentgeniniai atvaizdai panoraminėje rentgenogramoje ir
požymiai, kurie turėtų būti įvertinti netekus pirmojo
krūminio danties. Ši analizė padės gydytojams
ortodontams ir kitiems specialistams diskutuoti ir
apsispręsti dėl gydymo taktikos: dėl tarpo ,,uždarymo“
ar ,,atidarymo“ viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje.
Vietos formavimas ar tarpo ,,uždarymas“
viršutiniame žandikaulyje
Viršutiniam žandikauliui yra būdinga
spongiozinė kaulo struktūra, todėl viršutinio
žandikaulio antrieji ir tretieji krūminiai dantys savaime
lengviau juda (,,mezializuojasi“) į pirmojo krūminio
danties vietą (6). Tačiau netekus pirmojo krūminio
danties, panoraminėje rentgenogramoje gali būti
matomas viršutinio žandikaulio ančio ribų išsiplėtimas
ir jo dugno ,,nusileidimas“ dantinėje ataugoje tarp
antrųjų kaplių ir antrųjų krūminių dantų (7). Tuomet yra
labiau rizikinga pritraukti antrąjį krūminį dantį prie
kaplio, nes antrojo krūminio danties šaknims priartėjus
prie ančio dugno ribos, yra didelė dantų šaknų
rezorbcijos rizika (8, 9).